onkologiniai pacientai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) lėšomis finansuojamame projekte „IMPACT-AML“. Šiuo klinikiniu tyrimu siekiama įvertinti standartinius gydymo metodus pacientams, sergantiems sunkiai gydomu onkologinių ligų recidyvu arba gydymui atsparia ūmine mieloleukemija ir surasti naujus veiksmingus gydymo metodus tokioms ligoms gydyti.

Siekdama gerinti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą bei kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino šiomis ligomis susirgusių pacientų srautų valdymo ir paslaugų organizavimo tvarką. Naujai įteisinta atvejo vadybos funkcija padės pacientams greičiau gauti specializuotas paslaugas ir įveikti psichinio, fizinio, socialinio ar dvasinio pobūdžio sunkumus.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą, kaip gydymo įstaigose yra rūpinamasi pacientų psichologine gerove lėtinių somatinių ligų ir gąsdinančių diagnozių atvejais. Komisijos posėdyje dalyvavę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto atstovai pristatė iššūkius, su kuriais susiduria savo darbe, spręsdami medicinos psichologų konsultacijų poreikio ir jo užtikrinimo problemas.

Gerėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuomojamų medicinos prietaisų prieinamumas pacientams, kuriems jie būtini sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Lietuvoje onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skiriama suma, tenkanti vienam gyventojui, yra 2–3 kartus mažesnė, palyginti su Europos Sąjungos (ES) Vakarų valstybėmis. Mūsų šalyje ir visame Rytų bei Vidurio Europos regione taip pat ilgiau užtrunka ir onkologinių ligų diagnozavimas, pacientai taip pat būna priversti ilgiau laukti inovatyvių vaistų.

Pacientų organizacijos ir medikai kaip reikiant sunerimę. Jau antriems metams stringant inovatyvių vaistų vertinimui sunkūs ligoniai negali gauti tinkamo gydymo. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad procesas buvo sustojęs dėl finansavimo naujos tvarkos modeliui ir žmogiškųjų išteklių stygiaus bei tikina, kad viskas turėtų pajudėti.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, rodo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenys. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, tačiau gerėjant diagnostikai ir tobulėjant gydymo metodams, išgyvenamumas ilgėja, o mirtingumo rodikliai mažėja. Ir nors didžioji dalis gydymo finansuojama valstybės lėšomis, sergantieji susiduria su finansiniais iššūkiais tiek dėl gydymo išlaidų, tiek dėl prarasto darbingumo.

Tarp onkologinių pacientų ir jų artimųjų vis dar sklando mitai apie badavimo teikiamą naudą. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad badavimas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir priveda iki blogiausio – mirties. „Badaudamas onkologinis pacientas negauna svarbių maisto medžiagų, tokių kaip makroelementai, mikroelementai, vitaminai, kurie labai svarbūs imuniteto formavimuisi ir kovai prieš onkologinį procesą. Negaunant šių medžiagų prastėja apetitas, kuris ir taip paveiktas onkologinės ligos.

Namuose ir sienos gydo, vienu balsu kalba sudėtinį vėžio gydymą praėję pacientai. „Mokslo pasiekimų diegimas į kliniką vis labiau leidžia sutrumpinti pacientų hospitalizaciją, daugiau paslaugų teikti negulint ligoninėje, ambulatorinėmis sąlygomis. Taip ne tik patogiau ir pandemijos sąlygomis saugiau pacientui, taip taupomos valstybės lėšos ir medicinos personalo darbo laikas“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali procedūra – peptidų receptorių radionuklidinė terapija pacientui, kuriam diagnozuotas išplitęs neoperabilus neuroendokrininis navikas (NET) storojoje žarnoje. Ši nauja procedūra suteikia galimybę lengviau kontroliuoti tokią klastingą ligą kaip vėžys ir neleidžia jai progresuoti.  Pacientas Antanas – pirmasis Lietuvoje, kuriam atlikta ši procedūra.

Su onkologinėmis ligomis susidūrusiems mūsų šalies pacientams tampa vis sudėtingiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis dėl pernelyg trumpų siuntimo terminų. Dėl to nukenčia ne tik pacientai, bet ir medikai, kurie turi tuos pačius dokumentus pildyti po kelis kartus, kad pacientai vėl galėtų kreiptis į reabilitacijos įstaigas. Tad prašoma ilginti siuntimų galiojimo laiką ir nustatyti, kad jie galiotų iki tol, kol žmogus yra užregistruojamas šioms paslaugoms.

Išgirdus onkologinės ligos diagnozę, atrodo, žemė ima slysti iš po kojų, tačiau labai greitai pacientams bandant vėl ant jos tvirčiau stotis tenka susidurti su karčia realybe. Onkologiniai pacientai jaučiasi diskriminuojami, mat nors valstybė susirgus suteikia galimybę gauti vienkartinę išmoką, jos dydžiai gali skirtis net kelis kartus, o ir norint ją gauti reikia pasistengti.

Sveikatos apsaugos ministro atnaujinta prioritetinės skiepijimo eilės tvarka toliau kelia nesutarimų. Audrina ne tik pykčiai, kad keliaujančiuosius į „Euroviziją“ skiepijama pirmiau nei policijos pareigūnus. Savo skiepo eilės sulaukia ir ne visi į didesnę rizikos grupę patenkantys onkologiniai pacientai. Dar sausio mėnesį pradėję kilti į kovą dėl to, kad būtų skiepijami prioriteto tvarka, onkologiniai pacientai šiandien jau švenčia mažą pergalę.

Antradienį po devynerius metus trukusios kovos su vėžiu mirė visuomenininkė, buvusi onkologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacijos Onkologija.lt prezidentė Zita Zamžickienė.  Šią žinią asociacija patvirtinto savo feisbuko paskyroje.  „Paneigusi visas mokslu pagrįstas statistikas, savo kovotojos dvasia stebindama ir žavėdama gydytojus ji kovojo, kad mūsų šalyje visiems onkologiniams pacientams būtų prieinamas šiuolaikiškas mokslu grįstas gydymas“, – rašo asociacija.

Pastarieji metai buvo siaubingi – atvirai sako vėžiu sergantys pacientai. Greta sudėtingos ligos gydymo pandemijos metu pacientai nuolat girdėjo perspėjimus, kad jie – ypatingos rizikos grupėje, tad 2020-uosius jiems visada primins keturios sienos, nerimas ir nežinomybė. Būtent dėl šios priežasties daugelis pripažįsta be galo laukiantys skiepijimo nuo COVID–19 ligos pradžios – tarsi simboliško naujo etapo starto. „Aš labai laukiu skiepo, nes jis man reiškia laisvę.

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Onkologinėmis ligomis sergantieji pacientai dar visai neseniai aktyviai kėlė klausimą dėl jų prioriteto eilės skiepams nuo COVID-19. Tačiau visgi kol kas trūksta duomenų, kaip sudedamosios vakcinos dalys gali atsiliepti ligos eigai. Nepaisant to, specialistai pažymi, kad visų pirma vertinama galima didesnė koronavirusinės infekcijos žala, todėl ir skiepytis yra rekomenduojama.  Kauno klinikų gydytojų prof.

Nors laikytis sveikos mitybos rekomendacijų derėtų kiekviename gyvenimo etape, jos dažnai prisimenamos tik susidūrus su sveikatos problemomis. Viena tokių – onkologiniai susirgimai, kuomet kartais kardinaliai keičiami mitybos įpročiai, vienų produktų atsisakoma, o kitų imama vartoti dažnai ir gausiai. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad onkologinė liga nėra metas eksperimentuoti, o susirgus valgomas maistas turi kuo labiau stiprinti organizmą ir imunitetą.

Šiandien visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija toliau klesti ir kita opi sveikatos problema – nuolat auga sergamumas onkologinėmis ligomis, kasmet nusinešančiomis vis daugiau gyvybių. Nors ekspertų prognozės rodo, kad per artimiausią dvidešimtmetį situacija gali blogėti, mokslo pažanga teikia vilties.

Nuo sausio 1-osios įsigalioja 80 proc. nuolaida transportui onkologiniams pacientams bus suteikiama pateikus POLA kortelę ir asmens dokumentą.  Nuo Naujų metų onkologinėmis ligomis sergantys asmenys su 80 proc. nuolaida galės įsigyti tolimojo, vietinio ar reguliaraus susisiekimo bilietą važiuoti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Nuolaida galios visoje Lietuvoje, pateikus POLA kortelę ir asmens dokumentą.

Patikslintais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje nustatyti 17 708 nauji piktybinių navikų atvejai. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, o mirtingumo rodikliai ėmė mažėti. Su vėžio diagnoze Lietuvoje gyvena 110 tūkst. žmonių ir 30 tūkst. iš jų – dešimt metų ir ilgiau.

Nuo sausio sergantieji onkologinėmis ligomis pacientai bei tie, kuriems reikalinga hemodializė, viešuoju transportu galės važinėti pigiau.  Seimas antradienį pritarė Transporto lengvatų įstatymo pataisoms, kurios minėtiesiems pacientams numato 80 proc. nuolaidą tolimojo, vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais bei traukiniais.   Lengvata bus taikoma gyventojams, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos palydintiems žmonėms.

Atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją, nuo lapkričio 7 dienos (šeštadienio) Lietuvoje trims savaitėms įvedamas visuotinis karantinas. Nacionalinis vėžio institutas informuoja, kad šis sprendimas didelių pokyčių onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams nesukels – įstaiga iki šiol dirbo laikydamasi maksimalių saugumo reikalavimų ir bus atšaukiami/nukeliami tie vizitai, kurie yra nebūtinieji arba dėl neonkologinės patologijos bei tais atvejais, kai gydytojas yra saviizoliacijoje.

Lietuvoje, išgirdę vėžio diagnozę, šiandien gyvena daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Ir pati diagnozė, ir ligos gydymas – didelis išbandymas sergantiesiems. Neretai vien savo vidinės stiprybės neužtenka.

„Ir iki covidinės situacijos kalbėdavome apie eiles, sudėtingą patekimą pas gydytojus, bet dabar ta situacija yra kubu sudėtingesnė. Labiausiai viską apsunkina tai, kad net registruojantis, norėdamas gauti paslaugas pacientas yra mėtomas nuo vieno prie kito – skambina į registratūrą, sako „kreipkitės į šeimos gydytoją“, o ten jis vėl nukreipiamas į registratūrą“, – dabartinę situaciją trumpai apibūdino Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezid...

Net pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijai dėl onkologinės ligos įtarimo, jos nėra gavę iki šiol, o trečdalis iš jų net nebuvo užregistruoti konsultacijai – šias ir kitas šių dienų bėdas sveikatos sektoriuje atskleidė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) iniciatyva atlikta apklausa. „Karantino metu supratau, kad vėžininkams atėjo sunkus metas. Negaliu lankytis pas gydytojus patikrai, kad paskirtų būtinus tyrimus, liepė laukti karantino pabaigos.

„Nežinia, kiek laiko, kiek dėmesio ir meilės reikės, kad žmonės vėl pasijustų saugūs, neįžvelgtų vienas kitame grėsmės“, – vertindama dabartinę situaciją atslūgus COVID-19 epidemijai sakė Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Nors viruso plitimui suvaldyti neišvengiamai reikėjo imtis priemonių, gydytoja pabrėžia, kad visgi karantino žala yra sunkiai išmatuojama.

Nuo kitų metų sausio onkologinėmis ligomis sergantys gyventojai visoje Lietuvoje galės įsigyti tolimojo ir vietinio susisiekimo transporto bilietus su 80 proc. nuolaida, o nuo rugpjūčio mėnesio įsigalioja pakeitimai, kurie palengvins situaciją darbe: padidės išeitinės išmokos, atsiras galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, bus galima patogiai išeiti atostogų, kai tik darbuotojui prireikia.

Nors onkologiniams ligoniams teikiama pagalba karantino metu nenutrūko, su jais dirbantys specialistai neslepia, kad nuo kovo pradžios šiems teko sunkiai įgyvendinama užduotis – teikti pagalbą pacientams ypač griežto karantino sąlygomis. Negana to, tęsiantis apribojimams susiduriama ir su naujais iššūkiais.

Onkologinius pacientus vienijanti organizacija atskleidžia šokiruojančią realybę – daliai mieloma sergančių pacientų medikai tegali pasiūlyti tik simptominį gydymą: skausmo malšinimą, kraujo perpylimus, o inovatyvaus gydymo nesulaukę žmonės paprasčiausiai miršta. Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą asociacija „Kraujas“ pradeda socialinę akciją „Mielomos mirties dienoraštis“, kuriuo skaičiuos pasmerktus, gyvybiškai būtino gydymo negaunančius žmones.

​Svarbi žinia onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bei jų artimiesiems. Nuo kovo 1-osios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus pradėta kompensuoti infuzinių – vadinamųjų skausmo pompų nuoma. Tam per metus planuojama skirti apie 145 tūkst. eurų.

Daugiau inovatyvių vaistų, nauji tyrimai, prevencinių priemonių taikymas – tai tik dalis naujovių, onkologijos srityje įgyvendintų per pastaruosius kelerius metus, suteikiančių Lietuvoje efektyvų gydymą ir galimybę sveikti šimtams tūkstančių žmonių, susidūrusių su sudėtingomis ligomis. Tikimasi, kad situaciją dar labiau pagerins svarbios naujos iniciatyvos dėl ligonių padėties darbo rinkoje ir socialinės lengvatos.

Nacionalinis vėžio institutas, pateikęs 2012–2015 m. Vėžio registro duomenis, pasidžiaugė, jog, nepaisant to, kad sergamumas vėžiu kasmet auga, mirtingumas nuo šios klastingos ligos mažėja. Tą lemia ir gerėjanti diagnostika, ir šalį pasiekiantys modernūs vaistai. Vis dėlto onkologiniai pacientai atkreipia dėmesį į skaudžią realybę – vien atsakymo, ar sergi vėžiu, prireikia laukti ir daugiau nei mėnesį.

Lietuvos pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija smerkia, šią savaitę kritikuoti šalies premjerą užsipuolusius politikus bei apgailestauja, kad toks išpuolis tik dar kartą patvirtina tam tikrų visuomenės grupių nuostatas onkologinių ligonių atžvilgiu, rašoma pranešime.

Informacijos ir dėmesio trūkumas, ilgos eilės prie onkologų kabinetų durų, neužtikrinama pakankama psichologinė pagalba, per menkas reabilitacijos finansavimas – šiuos ir daug kitų sergančiųjų krūties vėžiu ir kitomis onkologinėmis ligomis skaudulių atskleidė prieš gerą pusmetį inicijuotos akcijos „Minios balsas“. Trečiadienį Seime aptarus jo rezultatus pateiktas ir kreipimasis valdžios institucijoms dėl paslaugų kokybės šiems pacientams gerinimo.

Į trečiadienį vykusį Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį kanapių aliejų (CBD), pagamintų iš Lietuvoje užaugintų pluoštinių kanapių, atsinešęs konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kodėl kaimyninėje Lenkijoje parduotuvėje parduodamą produktą atsivežant į Lietuvą žmonės verčiami nusikaltėliais.   „Sveikatos ministerijos nuomone tai – narkotikai. Mano nuomone, tai yra terapiniai produktai, kuriuos plačiai naudoja sergantys epilepsija, onkologinėmis ligomis ar išsėtine skleroze.

Onkologinės ligos diagnozę išgirdęs žmogus be aibės kitų patiriamų iššūkių gali nespėti pajusti, kaip bus „išsviestas“ ir iš darbo rinkos. Pacientai sako, kad gydydamiesi onkologinę ligą vis dar jaučiasi diskriminuojami ir yra priversti gyventi baimėje, mat, neturint neįgaliojo statuso, darbovietėje jie gali patirti daug nepatogumų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo lapkričio 1 d. naikina onkologijos chemoterapijos paslaugų ligoninėse skirstymą į antrinį ir tretinį lygius. Tai reiškia, kad onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams atsiranda kur kas daugiau galimybių gauti vienodai aukšto lygio onkologijos chemoterapijos paslaugas visuose onkologinę pagalbą teikiančiuose centruose mūsų šalyje.

Onkologiniai pacientai su nerimu laukia liepos pirmosios, mat dėl įsigaliosiančio naujo sveikatos technologijų vertinimo (STV) modelio kyla grėsmė dėl inovatyvių vaistų prieinamumo Lietuvoje. Specialistams kelia nerimą naujajame modelyje numatyti vaistų, kurie skirti onkologinėms ir retoms ligoms gydyti, vertinimo kriterijai.