Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatomi 10 336 užsikrėtimai koronavirusu. Logiška, kad užkratas paliečia vis daugiau skirtingų profesijų atstovų, tad ne išimtis ir ligoninių bei poliklinikų darbuotojai.
Pajūrio ligoninės vadovas: įtampos daug ir grėsmę jaučiame didelę
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, antradienio duomenimis, nedarbingume dėl COVID-19 yra 48 darbuotojai. Iš jų – penki gydytojai, 21 slaugytojas, o likę yra kiti darbuotojai. Iš viso ligoninėje dirba apie 1 500 darbuotojų.
Nors skaičius, žiūrint procentaliai, nėra didelis, ligoninės vadovas Darius Steponkus nerimą dėl sergančių darbuotojų jaučia. Tikėtina, kad sergančių darbuotojų skaičius didės.
„Nuolat kintantis sergančiųjų skaičius labai sutrikdo įstaigos veiklą. Privalome ją organizuoti 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę. Netikėtai iškritus darbuotojui, kitiems automatiškai kyla tam tikrų nepatogumų ir rūpesčių. Viską užtikriname, bet tai nėra paprasta. Pats skaičius nėra didelis, bet dažni susirgimai šiuo metu yra problema“, – tv3.lt aiškina D. Steponkus.
Ligoninės vadovas pastebi, kad medikai, kitaip nei kitų profesijų atstovai, serga kiek mažiau, mat didžioji dalis jų yra pilnai pasiskiepiję. Į darbą po ligos darbuotojai dažniausiai grįžta per savaitės ar 10 dienų laikotarpį.
Pasak D. Steponkaus, COVID-19 nėra vienintelė problema. Dar maždaug 50 darbuotojų nedirba dėl kitų ligų.
Kol kas visos paslaugos pacientams yra užtikrinamos ir sergančių darbuotojų skaičius pacientams nėra akivaizdus.
„Manau, kad pacientai nieko nepastebės net tada, jei liks tik vienas gydytojas ir vienas slaugytojas. Mes turėsime atlikti savo darbą. Tačiau įtampos daug ir grėsmę tikrai jaučiame didelę“, – teigia D. Steponkus.
Ligoninėje šiuo metu nėra medikų, kurie dirbtų sirgdami COVID-19. Tačiau ligoninės administracija yra pasirengusi šią tvarką aktyvuoti, jei to prireiks.
„Kaip ir paminėta ministro įsakyme, ji gali būti aktyvuota tik esant kraštutiniam atvejui. Jei, kaip minėjau, liks vienas gydytojas ir vienas slaugytojas, turėtume pasitelkti ir tuos, kurie serga, neturi simptomų ir sutinka dirbti.
Tačiau realybėje nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų dirbti sergantis žmogus. Tai iš tikrųjų sudėtingas ir įtemptas darbas“, – teigia D. Steponkus.
Situacija prastesnė nei buvo metų pradžioje
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje, antradienio duomenimis, COVID-19 serga 83 darbuotojai. Kaip nurodo ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas, 26 iš sergančiųjų yra nemedicininio personalo darbuotojai.
Iš viso LMSU Kauno ligoninėje dirba 3,4 tūkst. darbuotojų.
Pasak S. Tvirbuto, dabartinė situacija yra prastesnė, nei buvo metų pradžioje. Sergamumas didėti pradėjo sausio pabaigoje. Iki tol nuo rudens COVID-19 vidutiniškai sirgdavo 20–30 darbuotojų.
„Kol kas kas nedirba nė vienas užsikrėtęs darbuotojas, nes situacija nors ir neraminanti, bet dar nedramatiška, padaliniai sunkau ar lengviau sudėlioja darbo grafikus taip, kad darbo rankų nepritrūktume“, – tv3.lt komentuoja S. Tvirbutas.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, antradienio duomenimis, nedarbingumo pažymėjimus dėl įvairių priežasčių turi 161 darbuotojas. Pasak ligoninės komunikacijos specialisto Vytauto Riaubiškio, 17 darbuotojų serga COVID-19, dar du darbuotojai yra saviizoliacijoje.
„Ligoninėje gydomi 67 COVID – 19 liga sergantys pacientai, iš jų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 2 pacientai, kuriems yra taikoma deguonies terapija. Ligoninėje padėtis yra nuolat stebima ir kontroliuojama, paslaugų sustabdymo ar kitokio jų perkėlimo klausimas šiuo metu nesvarstomas, nes nėra poreikio“, – tv3.lt informuoja V. Riaubiškis.
Augantis susirgimų skaičius palietė ir Respublikinę Šiaulių ligoninę, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai. Nurodoma, kad COVID-19 PGR tyrimais yra patvirtinta 79-iems ligoninės darbuotojams. 61 iš jų yra medicinos personalo darbuotojai, iš jų septyni – gydytojai.
„Ligoninėje dirba beveik 400 gydytojų, tad sergančiųjų – apie 1,7 proc. Skaičius tikrai nedidelis ir grėsmės, kad užsidarys kažkurie skyriai, kad bus stabdomos operacijos ar mažinamos kokios kitos medicinos paslaugos, tikrai nėra.
Galime persitvarkyti veiklą taip, kad nenukentėtų jokios paslaugos. Gal tokia situacija ir dėl to, kad visi medikai pasiskiepiję trečiąja palaikomąją vakcinos doze. Iš sergančių medikų nei vienas nėra hospitalizuotas, serga arba besimptome, arba lengva forma. Daugiausiai serga pagalbinis personalas, tad didesni krūviai tenka dirbantiems slaugytojų padėjėjams“, – pranešime cituojama ligoninės vadovė Česlova Špūrienė.
Nurodoma, kad regiono ligoninėse darbuotojų sergamumas siekia iki šešių proc., šiek tiek išsiskiria Radviliškio ligoninė, kur sergamumas šiek tiek didesnis.
Štaras: nerimas yra, mat daug darbuotojų reikia skirti testavimui bei vakcinacijai
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdyba dar šią antradienį rinkosi į posėdį. Pasak sąjungos prezidento Kęstučio Štaro, posėdžio metu aptarta, kokia dalis ligoninių, poliklinikų ir slaugos stacionarų darbuotojų serga COVID-19.
Skaičiuojama, kad skirtinguose regionuose COVID-19 serga maždaug 7–10 proc. įstaigų darbuotojų. Pasak K. Štaro, sergančiųjų skaičius nuolat kinta.
K. Štaras vadovauja Centro poliklinikai. Dar praėjusios savaitės pabaigoje poliklinikos vadovas tv3.lt teigė, kad COVID-19 serga 25 įstaigos darbuotojai.
Antradienį situacija kiek prastesnė, sergančiųjų jau beveik dvigubai daugiau – 49 darbuotojai.
„Nerimas yra. Tačiau gal kiek labiau ambulatorinėje dalyje. Iš ambulatorinės grandies dar turime skirti darbuotojus vakcinacijai, taip pat į mobiliuosius punktus imti PGR tyrimus“, – tv3.lt komentuoja K. Štaras.
Pasak jo, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai nurodo, kad su situacija kol kas susitvarko.
„Nėra ribojamas paslaugų teikimas. Stacionaruose guli nemažai pacientų, kurių būklė nėra sunki, jie guli dėl kitų susirgimų, tik COVID-19 rastas atlikus tyrimą. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai dabar nėra labai užpildyti, gyventojai serga lengvesnėmis formomis“, – sako K. Štaras.
Savanorius prisimena su šypsena
Dar pernai ir užpernai, ankstesnių koronaviruso bangų metu, kai nebuvo pradėta vakcinacija, situacija ligoninėse buvo kur kas kritiškesnė. Sirgo didelė dalis medikų, tad ligoninės į pagalbą šaukėsi savanorius.
Savanorių pernai turėjo Klaipėdos respublikinė ligoninė. Gelbėjo ne tik klaipėdiečiai, tačiau prisidėjo ir Šaulių sąjunga. Pasak D. Steponkaus, administracija su šypsena prisimena laikus, kai ligoninių koridoriuose zujo savanoriai, tačiau kol kas jų pagalbos neketina prašyti. Vertinant dabartinę situaciją, tai gali būti rizikingas žingsnis.
„Dabar, stebint didelį sergamumą visuomenėje, bijome rizikuoti ir pačių savanorių sveikata. Taip pat didelė tikimybė, kad atsiras sergančiųjų, kurie ateis į ligoninę. Papildoma infekcija galėtų pabloginti kai kurių pacientų situaciją.
Šiuo metu kol kas galvojame verstis be savanorių, bet patirtis tikrai buvo labai gera. Gavome ne tik papildomų rankų, bet ir moralinis palaikymas buvo labai svarbus“, – teigia D. Steponkus.
LSMU Kauno ligoninės atstovas S. Tvirbutas prisimena, kad iki vakcinacijos pradžios, 2020-ųjų gruodį pasitaikydavo dienų, kai į darbą vienu metu neateidavo apie 300 sergančių darbuotojų. Būtent tada į pagalbą ligoninėje buvo pasitelkti savanoriai.
„Jų buvo daugiau kaip 100. Šie žmonės yra davę sutikimus būti įtraukti į mūsų savanorių rezervo sąrašą“, – sako S. Tvirbutas.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, yra nustatyti 72 protrūkiai. Su jais siejamas 581 užsikrėtimas.