d. steponkus

Koronavirusu užsikrečiant vis daugiau gyventojų, užkrato neišvengia ir medikai. Ligoninės ir poliklinikos skaičiuoja, kad šiuo metu COVID-19 serga dešimtys jų darbuotojų. Nors skaičius iš šalies ir atrodo nedidelis, ligoninių vadovai situaciją sako stebintys su nerimu. Net ir vienas iškritęs darbuotojas apsunkina įstaigų darbą. Be to, bijoma, kad užsikrėtimų ligoninėse tik daugės. Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatomi 10 336 užsikrėtimai koronavirusu.

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Nuo COVID-19 visuotinės vakcinacijos įvedimo praėjo daugiau nei pusė metų, kai kurie žmonės pirmąsias vakcinos dozes gavo beveik prieš metus. Dabar jau galima skiepytis trečiąja vakcinos doze, tačiau gyventojai to daryti neskuba. Ligoninės perspėja, kad šis laukimas pavojingas – palatos jau pildosi trečios vakcinos dozės nespėjusiais gauti pacientais. Tiesa, jie suserga lengviau, bet vis tik ilgainiui imunitetas blėsta.

Nuo liepos įsigaliosiantis naujas gydymo įstaigų finansavimo modelis kelia didelį nerimą šių įstaigų vadovams, anot jų, ministerijos nustatytas minimalias paslaugų apimtis galės pasiekti ne visi. „Labai sudėtinga bus įgyvendinti šitą reikalavimą ir pasiekti tuos procentus.

Nesulaukiami priedai COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems medicinos darbuotojams, ne visose įstaigose, kiek žadėta, keliami atlyginimai – šie Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyti klausimai įplieskė daug emocingų diskusijų. Kol Lietuvos gydytojų sąjunga kaltino įstaigų vadovus, kad lėšos darbo užmokesčiui kelti nepanaudojamos pagal paskirtį, šie atkerta, kad keliami tikslai yra sunkiai įgyvendinami. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof.

Klaipėdos miesto savivaldybei galvos skausmu tapo klausimas, kaip po koronaviruso protrūkio „Klaipėdos hospise“ pasirūpinti ligonių slauga bei kur izoliuoti neužsikrėtusius ligonius. Uostamiesčio ir aplinkinių rajonų ligoninių vadovai teigia, kad jų personalas bijo kontakto su ligoniais, be to, nepavyksta rasti vietos neinfekuotiems hospiso ligoniams. Taip pat „Klaipėdos hospisas“ akcentuoja personalo ir medikų pamainos trūkumą bei kelia klausimus dėl darbuotojų saugumo.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad naujoji išankstinė pacientų registracijos sistema turėtų leisti pas gydytojus specialistus patekti daug greičiau, pacientų istorijos rodo visai ką kita. Pasirodo, vadinamųjų talonėlių medžioklė gali užtrukti ir kelis mėnesius. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad dėl nesibaigiančių eilių kalti ir patys pacientai – užsispyrę reikalauja patekti pas tą patį specialistą, negana to, pamiršta atšaukti registraciją.

 Indrė VAITKUVIENĖ Praėjusio trečiadienio rytas jaunai šeimai buvo tragiškas. Anksti pabudę ir priėję prie savo mažylio, prieš šešias dienas gimusio sūnelio, rado jį nebegyvą... Nedelsdami iškvietė medikus „Aš tik išgirdau žmonos klyksmą ir iškart supratau, kad kažkas atsitiko mūsų naujagimiui“, – skausmo pilnomis akimis pasakojo jaunas tėvelis Vidmantas. „Greitoji atvažiavo labai greitai. Ir jau po kelių minučių išgirdau medikus atbėgančius laiptais“, – pasakojo Vidmantas.