Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo prašo Vyriausybės papildyti teisės aktus nuostatomis dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo pandemijos metu.
Šis klausimas komitete iškeltas po to, kai paaiškėjo, kad dalis pedagogų atsisako ne tik skiepytis nuo koronaviruso, bet ir atlikti testus.
Nėra vieningos tvarkos, kaip elgtis
„Yra problema, kad nežino mokyklų vadovai, ką daryti su tais, kurie atsisako. Bet mes negalime komitete to dabar nutarti, ką jie turi daryti. Turi būti tvarka įvesta. Ne mes tvarką, Vyriausybė įveda“, – komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Tačiau komiteto narys valstietis Algimantas Dumbrava piktinasi, kad darbuotojams nėra keliamas ultimatumas – arba skiepytis, arba testuotis.
„O kas apsaugos vaikus? Jis pats pasirenka ir nieko nedaro, sėdi, suprantat. O vaikus...“ – klausė Seimo narys.
Tačiau komiteto narė darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė akcentavo, kad iki šiol nėra aišku, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis ne tik ugdymo, bet ir kitų įstaigų vadovai.
„Šioje vietoje nėra šeimininko arba nėra aiškaus algoritmo, kaip elgtis mokyklų vadovams ar ne tik mokyklų, bet apskritai įstaigų vadovams. Nes tai liečia ne tik mokyklų įstaigas, bet ir kur kas plačiau.
Todėl mes kreipiamės į Vyriausybę, prašydami, kad pasitelkdami ekspertus, epidemiologus ir visus kitus, jie išaiškintų, koks turėtų būti tas algoritmas. <...> Tai mes prašome to išaiškinimo, kad būtų aiškumas, o ta perteklinė atsakomybė netektų ant švietimo įstaigos vadovo pečių“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Čia pat ji pažymi, kad žmogus turi teisę pasirinkti nesitestuoti ir nesiskiepyti, todėl Vyriausybės prašoma atsižvelgti į žmonių teises.
„Bet būtent gerbiant visų žmonių teises pasirinkti. Jie yra atsakingi už savo sveikatą, už savo kūną ir visa kita“, – kalbėjo Seimo narė.
Komiteto narė valstietė Asta Kubilienė paantrino, kad prievarta skiepyti darbuotojų negalima, tačiau ji pasiūlė, kaip pandemijos atveju būtų galima papildyti teisės aktus.
„Galbūt būtų galima pandemijos metu įrašyti į įstatymą, kad jis turi būti sveikas, ateidamas į mokyklą. Mes žinome, kad jis turi tikrintis nuo tuberkuliozės, nuo kitų ligų, tai aš sutikčiau, kad tai būtų įrašyta. Nes tai visiškai ne tas pats, kas skiepas ar priverstinis gydymas“, – pastebėjo A. Kubilienė.
Testavimas gali tapti visuotiniu
Tuo metu premjerės patarėja švietimo klausimais Aistė Kairienė patikino, kad vienu ar kitu būdu švietimo bendruomenės testavimas gali būti privalomas.
„Yra dabar išbandytas vienos mokyklos atidarymo modelis, kuris veikia būtent tuo principu, kad nuolatos visa bendruomenė testuojasi.
Tai tas testavimas ar per Vyriausybės per nutarimą, ar per mokyklų atidarymo modelį vienu ar kitu būdu, matyt, taptų, net ne tai, kad privalomu, bet visuotiniu. Kitaip negalėtų tos pačios mokyklos veikti“, – komiteto posėdyje sakė A. Kairienė.
Ministerija nežino, ko imtis
Portalas tv3.lt jau praėjusią savaitę aprašė, kad Sveikatos apsaugos ministerija pripažino nežinanti, ko imtis, sprendžiant mokytojų nenorą skiepytis.
„Turbūt atsakymas, kad, pasakysiu atvirai, šitam klausimui turbūt atsakymo turi ieškoti Žmogaus teisių komitetas. Kur yra riba tarp žmogaus teisės atsisakyti vakcinuotis ir testuotis, ir kur yra riba tarp žmogaus pareigos neužkrėsti kito žmogaus.
Kur yra riba tarp žmogaus pareigos teikti paslaugą – ar medicininę, ar ugdymo – ir neužkrėsti asmens, kuriam ta paslauga teikiama. Čia ne Vyriausybės ir ne ministerijos kompetencijos klausimas. Tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos klausimas“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Viceministrė akcentavo, kad Užkrečiamųjų ligų įstatymas reglamentuoja privalomą testavimą tik ligos protrūkių atvejais.
„Apie profilaktinį testavimą, kurį reikėtų atlikti kas savaitę, apie kurį mes šiuo metu kalbame, tai pagal tą įstatymą jis nėra apibrėžtas. Sakyti, kad profilaktinis testavimas yra privalomas, mes pagrindo įstatyminio šiuo metu neturime“, – patvirtino Ž. Simonaitytė.
Čia pat ji pridūrė, kad vargu, ar šį klausimą įmanoma išspręsti be įstatyminių iniciatyvų.
„Klausimas, kur yra tų įstatyminių iniciatyvų riba ir kur mes ją turėtume nubrėžti“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
