Nuo šio pirmadienio iš 35 progimnazijos pradinių klasių 34 jau mokosi kontaktiniu būdu. Nuotoliniu būdu liko mokytis tik viena jungtinė klasė, tačiau ir ši, kaip teigia mokyklos direktorius, yra „nebūdinga“ – joje mokosi 13 bendraklasių ir keli pavieniai kitų klasių moksleiviai dėl įvairių priežasčių negalintys grįžti į mokyklą.
Praėjusios savaitės pabaigoje visiems į klases grįžusiems mokyklos darbuotojams ir vaikams buvo atlikti pakartotiniai koronaviruso testai kaupinių principu.
Mokyklos direktorius Rimantas Remeika tv3.lt pasidžiaugė, jog po savaitės kontaktinio ugdymo nebuvo patvirtintas nė vienas teigiamas testo atsakymas. Tikimasi, jog tokią tendenciją pavyks palaikyti ir toliau.
„Viskas praėjo gana sklandžiai. Praktiškai 100 proc. taip, kaip ir planavome. Nebuvo jokių nesusipratimų. Gal kiek tėvai buvo nepatenkinti vienaip ar kitaip nuotoliniu ugdymu, bet jis organizuojamas kaip ir aprašyta mokyklos svetainėje.
Įtampa buvo labai didelė, atsakomybė didelė“, – sako R. Remeika.
Iki kitų mokyklų atidarymo dar reikės padaryti namų darbus
Pokyčiais esą džiaugiasi ir patys pradinukai.
„Vaikai džiaugiasi, dalinasi įspūdžiais. Giriasi savo pusbroliams ir pusseserėms, kad gali mokytis ir taip toliau. Tai yra mano gyvenime pirmas kartas, kai mačiau vaikus, kurie didžiuojasi, kad gali eiti į mokyklą“, – juokiasi Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius.
Savo įspūdžiais socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ir progimnazijos tėvų bendruomenės pirmininkas Arūnas Penkaitis.
„Mes – mokyklos administracija ir tėvai, – pasidalinsime gerąja praktika su visais visais, kurie norės saugiai sugrįžti į saugų kontaktinį ugdymą. Nežinau, kokia geresnė žinia mane galėjo pasiekti savaitės pabaigoje. Smagu – vaikai vėl bus mokykloje!”, – rašo jis.
Pasak R. Remeikos, jam jau teko bendrauti ir su kitų šalies mokyklų vadovais bei valdžios atstovais apie tai, kaip šį pilotinį projektą būtų galima plėsti ir kitose ugdymo įstaigose. Direktoriaus nuomone, tai daryti įmanoma, tačiau prieš tai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) esą reikėtų „padaryti namų darbus“.
„Jie puikiai supranta, kad jeigu elektroninės COVID-19 registracijos sistemos SAM neadaptuos testavimui kaupiniams ir viską reikės suvedinėti rankomis – praktiškai neįmanoma misija. Vien mūsų mokykloje prie šių skaičiavimų, rinkimo duomenų, suvedinėjimo dirbo apie 100 žmonių.
Turėtų reglamentuoti ir profilaktinį pasitikrinimą esant epidemiologinei situacijai. Padidinti profilaktinio pasitikrinimo nuo tam tikrų ligų sąrašą žmonėms, kurie dirba tiesiogiai su žmonėmis. Ir kol šitas nebus padaryta, laisvanoriškų atėjimų neprasitestavus į mokyklą ar į darželį – negalima. Yra rizika sveikatai“, – dėsto R. Remeika.
Siūlo leisti testuoti patiems mokyklos darbuotojams
Progimnazijos direktorius papasakojo ir apie tai, kaip penktadienį mokykloje vyko moksleivių bei mokytojų testavimas.
Į ugdymo įstaigą paimti mėginių atvažiavo specialistai net iš trijų sostinės poliklinikų – Karoliniškių, Antakalnio ir Centro.
„Labai greitai, pagal nustatytą grafiką į klases ėjo testavimo komanda. Vienoje klasėje užtruko apie 15-20 minučių. Manau pakankamai efektyviai buvome susireguliavę visus grafikus ir nesutrukdėme jokio proceso“, – pasakoja R. Remeika.
Jo nuomone, kassavaitinis moksleivių testavimas taip pat galėtų būti palengvintas atnaujinant teisės aktus – idealiu atveju testus atlikti galėtų apmokytas mokyklos personalas.
„Kadangi testai kaupiniais, ką parodė testavimas mokykloje, yra gana paprasti. Reikėtų keisti norminius aktus ir sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, pedagogams tą daryti, išklausius tam tikrą valandų skaičių mokymų. Tai būtų daug patogiau, daug greičiau ir daug pigiau.
Gyvenimas bėga, laikotarpis irgi kinta. Manyčiau, kad turėtume būti paslankesni ir prisitaikyti", – idėjomis dalinasi Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius.
Testuojant kaupinio principu, ėminys imamas iš nosies, 1,5 cm gylyje. Vienos grupės ėminiai dedami į vieną terpę ir keliauja į laboratoriją tyrimui. Viename kaupinyje yra nuo 2 iki 5 mėginių, todėl galima ištestuoti iki 5 žmonių.
Jeigu tiriant moksleivius būtų rastas bent vienas teigiamas testo rezultatas, žmogus būtų siunčiamas atlikti PGR tyrimo iš nosiaryklės kaupinio testo patvirtinimui. Visa klasė turėtų izoliuotis iš karto, vos tik gavus kaupinio tyrimo teigiamus rezultatus.
Viso Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos veikimo laikotarpio metu sostinės savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ komanda ir mokyklos administracija stebės situaciją. Jei bus pasiekta norimo rezultato – saugiai vykdyti ugdymo procesą mokykloje – ateityje duris atverti galėtų vis daugiau mokyklų.
Rezultatai bus aptariami jau šią savaitę
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog šią savaitę bus vertinami pilotinio projekto rezultatai. Tuomet sprendžiama, ar galima galvoti apie kitų mokyklų atidarymą bei ko reikėtų norint šį eksperimentą taikyti platesniu mastu.
„Dabar mums svarbu įsitikinti, kad algoritmas, kuri susikūrėme bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe, veikia. Jeigu jis veikia, apie mokyklų atidarymą galime kalbėti gerokai saugiau“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės nuomone, kol kas sunku kalbėti apie visų pradinukų grąžinimą į klases. Jos teigimu, atvėrus mokyklas, kils rizika, kad virusas plis dar sparčiau.
„Su pradiniu ugdymu situacija yra galbūt šiek tiek keblesnė todėl, kad vaikus į mokyklas norėtume grąžinti kaip įmanoma greičiau. Bet jūs patys puikiai matote, kad ne vienas atvejis dabar veikiančiose švietimo įstaigose yra nustatomas, kalbu apie darželius.
Akivaizdu, kad pradėjus veikti ir pradinėms mokykloms, ta rizika dar padidės ir bet kokie kiti atvejai tą labai aiškiai paliudija“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.
