Iš vakarų atgabenti automobiliai šiuo metu Lietuvoje registruojami dar be papildomo mokesčio už taršą. Tačiau jau nuo sausio 1 d. valdantieji planuoja tokias mašinas registruojant pirma kartą Lietuvoje apmokestinti jas registracijos mokesčiu nuo 40 iki 760 eurų. Konkretus mokesčio dydis priklausys nuo to, kiek išskiriama į aplinką anglies dvideginio, o dyzeliniams automobiliams mokestis bus didesnis nei benzininiams.
„Automobiliai, kurie jau yra rinkoje, jei bus pardavinėjami kitiems ir bus tas mokestis, tai gali sukelti problemas, dėl to buvo pasirinktas variantas siūlyti pirmąją registraciją. Tik automobiliui, kuris įvežtas į Lietuvą ir registruojamas pirmą sykį“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Praėjusią savaitę opozicija dar mėgino stabdyti naujųjų mokesčių įtraukimą į Seimo darbotvarkę, tačiau vėliau pritrūko balsų pasipriešinti susitelkusiems valdantiesiems.
„Droš seną automobilį, kol jis važiuos. Reiškia, nėra joks taršos mokestis. Tai anti-taršos mokestis, skatins žmones dar labiau važinėti senais taršiais automobiliais nei dabar“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Premjeras S. Skvernelis ir aplinkos ministras neslepia esantys nusivylę, kad automobilių mokestį Seimas daro labiau registracijos, o ne taršos. Mat Seime „valstiečiams“ šį mokestį pakoregavus, iš planuotų papildomų dešimčių milijonų eurų biudžetui teks tik trupiniai. Tad vyriausybė planuoja Seimui iš naujo teikti savo pasiūlytą mokestį, kurį mokėtų kiekvienas vairuotojas, pirkdamas vis kitą mašiną.
„Gaila, man atrodo, kad vyriausybės pateiktas sprendimas buvo atliepiantis klausimus, susijusius sau daroma žala, tarša. Turime mažinti CO2 kiekį ir neskatinti net ir vidaus rinkoje pirkti senų taršių automobilių“, – pasakoja premjeras Saulius Skvernelis.
„Automobiliai, kuriais dabar važinėja, jei jais bus važinėjama dar ilgiau nei dabartinis amžius, kuris yra vienas seniausių ES. Tikrai nepasieksime įsipareigojimų ir nesumažinsime taršos, kiek reikalauja Europos Komisija“, – kalbėjo ministras Kęstutis Mažeika.
Opozicijai nesugebėjus užblokuoti, valdantieji imasi ir naujo nekilnojamojo turto mokesčio priėmimo.
Iki šiol mokestį turėjo mokėti tie, kieno būstas įvertintas daugiau kaip 220 tūkst. eurų. O naujasis mokestis kraunamas mažesnės vertės būstui, viršijančiam 150 tūkst. eurų vienam asmeniui vertę, kurią nustato Registrų centras pagal verčių žemėlapius. Seimas sušvelnino vyriausybės projektą, kuriame siūlyta mokestį taikyti būstui nuo 100 tūkst. eurų vertės.
„Buvo norima, kad mokestinė našta paliestų kuo mažiau Lietuvos gyventojų, nepaliestų šeimų su vidutinėmis pajamomis, gyvena nebrangiuose būstuose. Palengvinta mokestinė našta, lyginant su vyriausybės projektu, daugiavaikėms šeimoms ir auginančioms neįgalius vaikus“, – sako Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė.
Opozicija perspėja apie mokesčio spragą – asmenys, turintys įmonę, mokestį galės susimažinti.
„Jei įmonė turi NT, ji moka savivaldybės nustatytą mokestį, kuris gali būti mažesnis, priklausomai nuo to, kokį mokestį savivaldybė yra nustačiusi. Patį brangiausią NT perrašius ant įmonės, įmonė mokėtų ne valstybės, o savivaldybės nustatytą mokestį, kuris eilėje atvejų yra mažesnis. Prabangiausias turtas išvengtų mokesčio“, – pasakoja Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas.
Ne tik opozicija, bet ir kai kurie ekonomistai jau abejoja, ar valdantiesiems mažinant mokesčių mokėtojų ratą, Seimui iš viso verta verstis per galvą ir paskubomis priiminėti naujuosius sušvelnintus mokesčius.
„Bus uždėta varnelė, kad turime automobilių taršos mokestį, praplėstą NT mokesčio bazę. Bet nei pinigų į biudžetą nebus surinkta ženkliai daugiau, nei mokesčiai pasieks savo tikslus“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Iš naujojo nekilnojamojo turto mokesčio į biudžetą valdantieji tikisi kitąmet surinkti 4 mln. eurų, o iš mašinų registravimo – 15 mln. Tuo metu vyriausybės planai buvo daug ryžtingesni ir planuota surinkti į biudžetą dvigubai daugiau – apie 40 milijonų.
