Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Tai jis akcentavo spaudos konferencijoje apžvelgdamas savo dvejus metus prezidento poste.
„Švietimo prieinamumo didinimas. Pirmiausiai, aukštajame moksle, kadangi tam tikri sprendimai viduriniame moksle ir ikimokykliniame ugdyme jau yra padaryti“, – žurnalistams tąkart sakė G. Nausėda.
Moksleiviams padėtų šalinti jų žinių spragas
Paprašius prezidentūros patikslinti, kaip konkrečiai prezidentas ketina didinti aukštojo mokslo prieinamumą ir ką tai reiškia studentams, išryškėjo dvi pagrindinės planuojamos permainų kryptys.
Prezidento patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas teigia, kad švietimo prieinamumo didinimas anaiptol nereiškia, kad ketinama mažinti stojimo į aukštąsias mokyklas kartelę.
„Jis reiškia du dalykus. Yra dvi neteisybės – viena, kad valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų stojimo reikalavimai yra skirtingi. Antras dalykas – reikia nepamiršti, kad stojimo procesas prasideda ne tik pabaigus mokyklą“, – tv3.lt sakė P. Baltokas.
Kadangi pirmąją įvardintą problemą jau ėmėsi spręsti Vyriausybė kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, prezidentūra parengė pasiūlymus antrajai.
„Tai pirminė viena iš minčių yra padaryti tvarią sistemą, kuomet, pavyzdžiui, po 10 klasės žinių patikrinimo vaikai gautų ne tik savo rezultatus, bet galėtų gauti ir individualius mokymosi pasiekimų gerinimo planus.
Kai kurie galbūt galėtų netgi gauti papildomų pamokų ar konsultacijų, kaip dabar buvo vienetinis atvejis su mokymosi praradimų kompensavimu pokovidinėje situacijoje. Tai galėtų ir turėtų tapti normalia sistema“, – pasakojo P. Baltokas.
Anot G. Nausėdos patarėjo, tai reikštų, kad žinias pasitikrinęs moksleivis ne tik sužinotų, kur jam sekasi sunkiausiai, pavyzdžiui, algebroje, bet taip pat jam, tėvams ir mokytojams būtų paruoštas veiksmų planas, kaip mažinti arba šalinti mokymosi spragas.
„Turime pasinaudoti duomenimis, kurie jau egzistuoja bendrojo ugdymo sistemoje tam, kad būtų galima tuos mokymosi pasiekimus gerinti ne dvyliktoje klasėje, o per visą mokymosi procesą“, – sakė P. Baltokas.
Papildomos galimybės užlopyti spragas
Taip pat, anot prezidento patarėjo, stojantiesiems tikimasi sukurti galimybę per daugiau laiko pasiekti aukštųjų mokyklų keliamus reikalavimus.
Čia P. Baltokas pateikia pavyzdį asmens, kuris augo prastesnio socialinio ar ekonominio konteksto šeimoje, baigė profesinę mokyklą ir išlaikė ne tris būtinus valstybinius brandos egzaminus, o du.
„Yra tokia nauja įvesta prieš kelerius metus pakopa – ne bakalauras, bet prieš bakalaurą. Galima stoti į tas trumpąsias studijas, ten studijuoti metus ar pusantrų, kiek jos trunka, bet lygiagrečiai dar mokytis to dalyko, kurio egzamino jam trūko, tam, kad jis galėtų pasiruošti ir perlaikyti valstybinį brandos egzaminą. O tuomet, jeigu jis pasiekė keliamus reikalavimus, galėtų stoti į aukštąją mokyklą.
Kitaip tariant, sistema neturi būti uždaryta. Sistema turi leisti asmeniui bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu leisti pasiekti iškeltus minimalius reikalavimus“, – siūlė P. Baltokas.
Tai taip pat būtų aktualu asmenims, kurie nori siekti aukštojo mokslo, tačiau vidurinę mokyklą baigė prieš 5–10 ar daugiau metų.
„Šiai dienai mes imam jų vidurinio išsilavinimo rezultatus ir statome į vieną eilę su dabar baigusiųjų rezultatais. Tai neteisinga, nes, pirma, jūsų mokyklinės žinios jau yra pasenusios, antra, jūs turite visiškai kitokių kompetencijų“, – pastebėjo prezidento patarėjas.
P. Baltoko teigimu, šioms idėjoms įgyvendinti ruošiami įstatymo pakeitimai, kuriuos Seimui ketinama pristatyti rudens sesijoje.
Būtų galima motyvuoti finansiškai
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas palaiko prezidentūroje užgimstančią viziją. Jo teigimu, vaikai iš socialinės atskirties šeimų nestoja į aukštąsias mokyklas dėl to, kad jaučiasi nemotyvuoti.
„Turime situaciją, kad vaikai regionuose ir iš socialinės atskirties šeimų, išlaikę tuos egzaminus, nestoja, ir jų daugybė. Ne neįstoja, o nestoja tiesiog. Dėl to, kad jų nemotyvuoja šeima, nes ten nė vienas aukštojo išsilavinimo neturi, jiems brangu atvykti iš regiono į didmiestį, kur yra aukštoji mokykla, jie studijuodami neturės, iš ko gyventi“, – tv3.lt sakė A. Žukauskas.
Vardindamas, kaip galima padėti jaunuoliams iš tokių šeimų, A. Žukauskas išskyrė finansinę motyvaciją.
„Pirmas sluoksnis yra šeimos motyvavimas. Kai kuriose šalyse yra premija išmokama. Vilniaus universitetas, beje, moka studentui, jeigu jis ateina iš šeimos, kur nė vienas narys neturi aukštojo išsilavinimo.
Toliau yra parama – pirmojo semestro išmoka. Jeigu jis atvažiuoja iš socialiniai žemesnio statuso šeimos, jis gauna įsikūrimo stipendiją.
Sekantis etapas – kai reikia mokytis, reikia iš kažko gyventi. Tai, pavyzdžiui, įdarbinimas universitete, ką dabar žadama skatinti, stipendijos visokios“, – vardijo A. Žukauskas.
Reikalavimai visiems bus vienodi
Panašu, kad prezidento vizija žengia koja kojon su Vyriausybės ir Seimo šiuo metu įgyvendinamais pokyčiais aukštajame moksle.
Paskutinę sesijos dieną Seime pirmąjį laiptelį įveikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Kad pataisos būtų priimtos, Seimas balsuos dar du kartus.
„Neturėtų būti taip, kad tas, kas turi pinigų, gali stoti į aukštąją mokyklą išlaikęs vos vieną, bet kokį pasirinktą egzaminą. Visi turi būti pasirengę studijoms. Pinigai negali pakeisti pasirengimo studijoms“, – netrukus po to, kai Seimas uždegė žalią šviesą reikalavimų suvienodinimui, sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Siūloma, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų iš 100).
Seimui pritarus įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebūtų privalomas matematikos egzaminas.
