Antradienį registruotame išvadų protokole teigiama, kad neatvykdamas į komisijos posėdį pateikti paaiškinimų bei neatsakydamas į klausimus raštu G. Nausėda kliudė Seimui vykdyti savo konstitucines funkcijas. Priduriama, kad tokiu būdu prezidentas pažeidė Konstituciją ir priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
„Komisija konstatuoja, kad Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas liudyti Komisijai nesuderinamas su Konstitucija, Prezidento duota priesaika ir įstatymais“, – rašoma tyrimo išvadoje.
Jauniškis talkino Nausėdai, rinkdamas informaciją apie kandidato aplinką
Komisijos išvadose teigiama, kad surinkta medžiaga patvirtina, jog VSD direktorius D. Jauniškis 2019 m. prezidento rinkimų metu rinko žvalgybos informaciją apie tuomečio kandidato G. Nausėdos aplinką – jo komandos, štabo narius, rėmėjus. Pažymima, kad parlamentinė komisija neturėjo galimybės patikrinti, ar VSD tuo pačiu laikotarpiu rinko informaciją ir apie kitus kandidatus ar jų aplinką.
Išvadų nutarimo projekte taip pat nurodoma, jog tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, jog VSD surinkta informacija galėjo būti atskleista tretiesiems asmenims – taip pat ir G. Nausėdai.
„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti, tuometiniam kandidatui 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusiam Gitanui Nausėdai“, – rašoma tyrimo išvadose.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.
