Apie tai G. Nausėda kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Rusijai užpuolus Ukrainą, viešojoje erdvėje kaip stiprus, iškalbus ir savo šaliai atsidavęs lyderis iškilo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Lietuvos ekspertai jau įvertino, kurie Lietuvos lyderiai prasidėjus karui sugebėtų komunikuoti taip, kaip tai daro V. Zelenskis.
Kaip G. Nausėda elgtųsi, jei karas prasidėtų Lietuvoje?
„Tokią išvadą esu padaręs anksčiau, kai 1991 m. prasidėjo kruvini įvykiai. Nors tuo metu nebuvau Lietuvoje, studijavau Vokietijoje, matydamas tai, kas darosi pasakiau: daugiau niekada iš savo šalies aš ilgam laikui neišvažiuosiu.
Žinoma, išvažiuojame atostogauti, daug kartų esu keliavęs. Bet tokiomis aplinkybėmis nebesitrauksiu, nes man ana sistema tiek įkyrėjo iki gyvo kaulo, kad jai nusileisti būtų nepriimtina. Geriau padėti galvą“, – sako G. Nausėda.
E. Jakilaičio žiniomis, įvairiuose formatuose Lietuvoje vyko diskusijos, ar valstybės institucijos galėtų veikti užsienyje, kaip būtų finansuojamos ir t.t.
„Tie planai dienai X yra įvertinti, bet niekas negali priversti prezidento pasitraukti iš šalies, jei jis priima kitokį sprendimą. Yra numatyti planai, kaip elgtis Lietuvoje, slėptuvių, pasitraukimo algoritmai yra numatyti ir repetuojami, tiesa, ne realiai. <...>
Tokie planai yra, bet nepaisant aplinkybių, susiklosčius tokiai situacijai prezidentas privalo likti savo šalyje. Ukrainos atveju tai buvo lemiamas veiksnys, kodėl ji kovoja su Rusija. Pabandykite įsivaizduoti Zelenskio pasitraukimą, istorija būtų užversta“, – svarsto G. Nausėda.
Nausėda apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje: „Turime didelių lūkesčių“
Kitais metais Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Anot G. Nausėdos, svarstoma galimybė, kad Ukraina Vilniuje gautų pakvietimą jungtis prie NATO. Tokią mintį, kaip sako G. Nausėda, yra suformulavęs ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
„Turime didelių lūkesčių“, – teigia G. Nausėda.
Anot prezidento, Lietuva padarys viską, kad tai atsitiktų, tačiau Ukraina dar turi pasiekti didelių pergalių karo lauke. Taip pat turėtų būti pasibaigę aktyvūs karo veiksmai.
„Jeigu dedamos nuoseklios pastangos, ir čia galima pajudėti iš vietos“, – sako prezidentas ir priduria, kad susitikimas Vilniuje gali tapti istoriniu.
„Tikiuosi, kad pažanga kare bus tokia, kad Zelenskis galės išvykti iš šalies ir galbūt čia jį pamatysime fiziškai“, – sako G. Nausėda.
Primename, kad dar vasario 24-ąją Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad nuo rusų apšaudymų Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni tūkstančiai civilių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
