Apie tai G. Nausėda kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
„Kodėl šiandien Lietuva yra tokioje situacijoje? Mes labai daug gerų dalykų padarėme infrastruktūroje, jungtyse, kitose srityse, bet generavimo pajėgumų srityje po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, deja, nesugebėjome pasistūmėti tiek, kad šiandien galėtume kalbėti apie savo pačių apsirūpinimą elektra. Todėl 70 proc. importuojame“, – teigė jis.
Pirmadienį prezidentas su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagalbą gyventojams dėl išaugusių energijos kainų. Anot G. Nausėdos, susitikimo metu buvo aptartas horizontalusis principas, kai kompensacija taikoma visiems gyventojams.
„Siekiant kiek galima žemiau fiksuoti kainą, kurią žmonės mokės jau nuo sausio pirmos dienos, galime ieškoti variantų. Mano įsivaizdavimu, būtų labai gerai, jei galėtume užfiksuoti kainą 24 ct. lygyje. Premjerės pateikti pasiūlymai buvo susiję su kitomis kainomis, šiek tiek didesnėmis. Paprašiau paskaičiuoti keletą variantų, pagal kuriuos galėtume įvertinti šių priemonių fiskalinį poveikį ir spręsti, kiek valstybė šiandien pajėgi prisiimti ant savo pečių.
Turime dviejų krizių patirtis. 2009–2010 m. ir 2020 m. pandemiją. Anos (2009–2010 m. – aut. past.) krizės metu BVP susitraukė 15 proc., o 2020 m. nesusitraukė, nors traukėsi daugelyje ES šalių. Pirmuoju atveju kalbėjome apie taupymą bet kokia kaina. Antruoju, kalbėjome apie pinigus, kuriuos išleidžiame smūgiui sušvelninti“, – aiškina G. Nausėda.
Anot jo, 2020-aisiais aktyvios priemonės leido išvengti ženklesnio ekonomikos aktyvumo sumažėjimo, o valstybės skola buvo mažesnė nei kitos minėtos krizės metu.
„Aktyvios priemonės yra būtinos, nes žmonės, kurie visus pinigus išleidžia elektrai, neis į parduotuves, nepirks mūsų lietuviškų prekių ir paslaugų, reiškia, verslas patirs didesnį nuosmukį. Mokesčiai bus mažesni, valstybės skola bus didesnė. Nuo to atsispirdami galime ieškoti sprendimo ir neabejoju, kad jį rasime“, – sako G. Nausėda.
Premjerė: energijos kainoms kompensuoti kitąmet reikės daugiau nei milijardo eurų
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Anksčiau premjerė teigė, jog šildymo, elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitąmet reikės nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų.
„Didelių detalių pristatyti ilgai nebus galima, ypač sumų, nes per pastarąsias kelias savaites buvo tokių situacijų, kai dujų kainos šoktelėjo iki beveik 350 eurų už megavatą ir buvo tokių savaičių, kada jos panašiu tempu nukrito. Akivaizdu, kad išsidėlioti labai aiškią perspektyvą būsimų kainų 2023 metais, netgi reguliuojamų kainų, nebus labai lengva, bet kalbam apie sumas, kurioms biudžeto reikės tikrai artimo ir viršijančio milijardą eurų“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.
Kompensacines priemones pirmadienį ji ketina aptarti su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau jų nedetalizavo.
„Šiandien su prezidentu apsitarsime, ar tos kryptys, apie kurias pagalvojusi Vyriausybė, atrodo panašiai ir prezidentui“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak I. Šimonytės, 1 mlrd. eurų reikės tik energetikos kainų kompensacijoms, tačiau taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių.
G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė iš premjerės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.
