Spaudos konferenciją A. Anušauskas pradėjo nuo šaukimo sistemos pertvarkos pristatymo.
„Mes norėtume didinti aktyvaus rezervo skaičių. Pertvarka leistų padidinti šaukiamųjų skaičių nuo 3800 iki 5000 2027-aisias metais, o aktyvaus rezervo skaičių padidinti ženkliai padidinti iki 2030-ųjų metų. Kokie pagrindiniai skirtumai nuo dabartinės tvarkos būtų? Pirmiausia, atsirastų galimybės šiek tiek labiau pasirinkti. Dabartinė šaukimo sistema šauktinius leidžia karinius bazinius įgūdžius sukurti, apmokyti per 6 mėnesius. 3 mėnesiai yra šiek tiek aukštesnio lygio mokymai.
<…> Sistema būtų tokia: bazinis šaukimas būtų 6 mėnesiams. Po 6 mėnesių apie pusė šauktinių baigtų tarnybą, būtų perkelti į aktyvųjį rezervą kuriam laikui. O kita pusė vykdytų toliau tarnybą, bet jau savanoriškumo pagrindu pagal apklausas, tyrimus, pagal dabartinę situaciją“, – tvirtino ministras.
Šitaip būtų išlaikyta karinio vieneto parengtis ir užtikrintas budėjimas greitojo reagavimo pajėgose.
„Jie tuos 3 mėnesius būtų rengiami kaip jaunieji vadai, specialistai, vykdytų užduotis įvairiuose budėjimuose, greitojo reagavimo pajėgose. Jiems jau būtų mokama profesinė kario alga. Tuos 3 mėnesius jie būtų kaip profesinės karo tarnybos kariai“, – sakė A. Anušauskas.
Taip pat atsirastų ir dar vienas pokytis. 3 mėnesių baziniams mokymams būtų šaukiami tie jaunuoliai, kurie būtų reikalingi kaip specialistai dėl tam tikrų specialybių, kurias įgijo studijų metų.
„Bet kokiu atveju jie būtų šaukiami kaip specialistai, bet tarnautų ne 9, ne 6, bet 3 mėnesius, – teigia ministras.
Dar viena alternatyva, kuri yra siūloma – trejų metų tarnyba savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
„Padaugėtų tų jaunuolių, kurie ir toliau tęstų tarnybą kaip savanoriai“, – sakė A. Anušauskas.
„Dar noriu paminėti, kad kai kalbame apie šauktinius, yra ir materialinė dalis, kuri kis nuo 2024-ųjų metų. Išmokos šauktiniams taip pat bus didinamos. Tai numatyta įstatyme“, – nurodė jis.
Patikrinimai – civilinėse gydymo įstaigose
A. Anušausko teigimu, pertvarkos tikslas yra lanksčiai didinti jaunuolių įsitraukimą į šalies gynybą, iki 2030 metų padidinti aktyviojo rezervo skaičių.
Šiuo metu šauktiniai tarnybą atlieka devynis mėnesius.
Jų sveikatą ir tinkamumo tarnybai įvertinimą atlieka karinės medicinos specialistai. A. Anušauskas sako, kad tą galėtų daryti ir civilinės gydymo įstaigos.
„Jaunuolius jos patikrinti galėtų gerokai greičiau“, – sakė jis.
Ministro teigimu, jei rudens Seimo sesijoje pavyktų priimti teisės aktų pataisas, naujovės palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.
Patvirtinas šauktinių sąrašas
Į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų asmenų maksimalus skaičius turėtų siekti 3828, BNS patvirtino ministerija.
Tokia pat šauktinių riba nustatyta ir pernai, nors realiai karinę tarnybą atlikusiųjų buvo mažiau – 3554.
„Šaukimo eigoje daliai karo prievolininkų tarnyba atidedama, nemaža dalis pripažįstami netinkamais dėl sveikatos, deja, yra ir dalis karo prievolininkų kurie šaukimo dieną neatvyksta į nurodytus Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) padalinius“, – BNS anksčiau nurodė kariuomenė.
Karo prievolininkai yra paskirstyti į 6 regioninius skyrius. Kiekvienas jaunuolis pagal savo gyvenamąją vietą gali pasižiūrėti ir surasti savo pavardę sąrašuose.
„Sąrašai šiandieną nebus paskelbti, nes reikalingas laikas, kad galėtume kiekvienam karo prievolininkui patikslinti ar duoti nurodymus, kurie bus aktualūs kiekvienam jaunuoliui. Tai užtruks keletą dienų. Vėliausiai iki kitos savaitės vidurio planuojame tuos sąrašus paskelbti karys.lt puslapyje“, – nurodė KPKT direktorius Arūnas Balčiūnas.
A. Balčiūnas sako, kad į pirmuosius šaukimus jaunuoliai bus kviečiami nebūtinai pagal eilės numerį, esantį šių metų karo prievolininkų sąraše.
„Pirmiausia šaukimų sulauks jau buvusieji sąraše ir atlikusieji šaukimo procedūras dar 2022 metais, toliau eilės tvarka eis ir į sąrašą įtraukti nauji karo prievolininkai“, – BNS nurodė A. Balčiūnas.
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT), tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei galimybė pretenduoti į didesnes kaupiamąsias išmokas.
Studentai į sąrašą nėra traukiami, tačiau norintieji tarnauti gali stabdyti studijas tarnybos laikotarpiui arba studijuoti ir per tris metus baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Nepatekusieji į karo prievolininkų sąrašą dėl studijų ir per jas neatlikę karo tarnybos jaunuoliai gali būti šaukiami dar vienerius metus po studijų baigimo iki 26 metų amžiaus.
Į sąrašą nepatekusieji jaunuoliai gali rinktis karo tarnybą savo noru, jiems galios tos pačios lengvatos, kaip ir kitiems savanoriams.
Anot kariuomenės, merginos į karo tarnybą privaloma tvarka šaukiamos nėra, tačiau gali ją savanoriškai atlikti pasirinktu būdu.
Pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pabaigoje – Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt.
„Būtina kiekvienam jaunuoliui vieną kartą pasitikrinus, ar yra sąraše, ar ne, reguliariai tikrintis duomenis“, – nurodo A. Balčiūnas.
Pasak kariuomenės, už nurodymų nevykdymą numatyta ir gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį. Tai padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Grąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
V. Rupšys: šaukimo į kariuomenę reformos tikslas – 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių
Šaukimo į kariuomenę pertvarka padės pasiekti tikslą ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Mes kalbame apie mažiausiai 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, kad šiai dienai turėtume. Pagal šiandieninę rengimo sistemą, mes to užtikrinti negalime, todėl žiūrime variantus“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.
Taip jis komentavo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pristatytą šaukimo į kariuomenę reformą, numatančią didesnį karių skaičių, bet daugiau privalomosios pradinės karo tarnybos alternatyvų.
Šiuo metu kariuomenė skaičiuoja turinti 27 tūkst. žmonių dydžio aktyvųjį rezervą.
Aktyviojo rezervo kariai reguliariai yra kviečiami į kariuomenę atnaujinti įgūdžių, jie gali būti pasitelkti teikiant pagalbą kitoms institucijoms ekstremaliosios ir nepaprastosios padėties metu. Mobilizacijos ir karo metu šie kariai yra šaukiami tarnauti į kariuomenę.
„Parengtojo personalo turime turėti tiek, kad užtikrintume karo meto struktūros užpildymą personalu ir turėti rezervą, jeigu tektų atstatyti nuostolius ir jeigu būtų (karinių pajėgų – BNS) plėtra“, – teigė V. Rupšys.
Pasak jo, siūlymai pertvarkyti šaukimo į kariuomenę sistemą jau buvo pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Anot kariuomenės vado, norint pasirengti pokyčiams, reikėtų parengti instruktorių, paruošti infrastruktūrą didesnio žmonių skaičiaus apgyvendinimui.
Generolo teigimu, vienas pertvarkos siekių yra kokybiškai pagerinti šauktinių rengimą, tačiau kol kas jis neįvardijo priemonių tam pasiekti.
