Dabartinis generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turėtų palikti savo postą rugsėjo pabaigoje. Jis pareigas eina po daugelio pratęsimų, nors gali būti, kad liks vadovauti ir dar keletą mėnesių, jei aljanso lyderiai nesusitars dėl pakeitimo.
Danijos premjerės kandidatūra atitinka tam tikrus formalius ir nevisai formalius reikalavimus. NATO sąjungininkai ieško politiko, turinčio vadovavimo patirties ir, atsižvelgiant į tai, kad visi ankstesni NATO vadovai buvo vyrai, jaučiamas stiprus spaudimas surasti moterį.
Tuo pat metu Danija yra laikoma vidurine šalimi aljanse – tai stipri Ukrainos rėmėja, bet nėra tokia „vanagiška“ kaip kai kurios šalys rytiniame flange.
„Manau, kad ji yra rimta kandidatė“, – sakė vienas Vakarų Europos diplomatas. Kitas diplomatas iš Vidurio Europos žurnalistams taip pat pakartojo tokias nuotaikas.
„Daugelis didesnių sąjungininkų ją tikrai rimtai vertina“, – sakė diplomatas ir pridūrė, kad Danijos premjerė „buvo gana tvirta Ukrainos karo eigoje“.
Tačiau Frederiksen kilusi iš šalies, kurios atstovas neseniai ėjo NATO vadovo pareigas – buvęs Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas 2009–2014 m. buvo NATO generalinis sekretorius.
„Ne visi sąjungininkai gali būti patenkinti matydami dar vieną kandidatą iš Šiaurės šalies“, – sakė Vakarų Europos diplomatas. Diplomatas iš Vidurio Europos buvo dar atviresnis ir šmaikštavo: „Ar yra tautų grupė, kuriai iš anksto lemta gauti generalinio sekretoriaus postą?“.
Danija taip pat atsilieka išlaidų gynybai srityje, o tai gali kelti susirūpinimą kai kuriose sostinėse. Remiantis naujausiais NATO skaičiavimais, 2022 m. Kopenhaga gynybai išleido tik 1,38 proc.
„Kokią žinią dėl gynybos išlaidų tai transliuos kitiems?“ – klausė diplomatas iš Vidurio Europos. Be to, lieka neaišku ar pati Frederiksen galės eiti tokias pareigas.
Nepaisant to, NATO ir jos pastangos paremti Ukrainą bus svarbiausias Danijos lyderės kelionės į Vašingtoną darbotvarkės klausimas.
Baltieji rūmai pareiškime nurodė, kad Bidenas ir Frederiksena susitikimo metu „peržiūrės mūsų, kaip NATO sąjungininkų ir artimų partnerių, pastangas stiprinti transatlantinį saugumą ir ekonominę gerovę“ ir „aptars mūsų nepajudinamą paramą Ukrainai žiauraus Rusijos agresijos akivaizdoje“.
Kvietimas Europoje sukėlė smalsumą apie Frederiksen poziciją Vašingtone ir NATO, kurioje dominuoja JAV. Nors galutiniam sprendimui priimti reikia vienbalsio 31 aljanso nario balsų, JAV vyriausybė tradiciškai patikrina galimus kandidatus prieš atranką.
Paklaustas, ar Frederiksena yra rimta kandidatė vadovauti NATO, aukšto rango diplomatas iš Vidurio Europos atsakė, kad „gali būti“.
Pati Danijos premjerė sumenkino spėliones apie galimą darbo pakeitimą ir praėjusį mėnesį tvirtino, kad ji nėra kandidatė.
Jos biuras neatsakė į klausimus apie naujausius pokalbius šia tema. Kai kurie pareigūnai perspėja, kad nors Frederiksen gali būti stipri varžovė, postas vis dar atviras ir kitiems kandidatams.
Kiti šiuo metu galimi kandidatai yra Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Estijos premjerė Kaja Kallas.
„Jei ieškome moters, kodėl gi ne Kallas? – klausė diplomatas iš Vidurio Europos. Tačiau kai kurie Vakarų sąjungininkai bijo NATO lyderio iš Rytų flango, nes mano, kad pasirinkti „vanagą“ yra pernelyg pavojingą, ypatingai dabar, kai žemyne vyksta karas.
„Girdėjau, kad Frederiksen turi puikių savybių. Ir akivaizdu, kad Danija yra patikima sąjungininkė“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas iš Rytų Europos.
Tačiau jis pridūrė, kad: „Rytų ir Vidurio Europoje yra sąjungininkų, kurie svarsto, kada ir ar išvis kada nors, kandidatas iš šio regiono pateks prie NATO vairo. Žiauri Rusijos invazija į Ukrainą įrodė, kad daugelis jų yra patikimi ir pajėgūs“, – įsitikinęs diplomatas.
