danija

Danijos vyriausybė nori uždrausti jaunesniems nei 15 metų amžiaus vaikams naudotis socialiniais tinklais. Ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen antradienį parlamente paskelbė apie atitinkamą įstatymo projektą. Draudimas galiotų virtinei socialinių tinklų. Tačiau tėvams bus suteikta galimybę leisti savo vaikams naudotis socialiniais tinklais jau nuo 13 metų. „Telefonai ir socialiniai tinklai iš mūsų vaikų atima vaikystę“, – kalbėjo M. Frederiksen. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad 60 proc.

Europoje vis daugiau provokacijų iš Rusijos: sustabdytas laivas prie Lenkijos naftos platformos „Petrobaltic“ ir dujotiekio, Ukrainos dronų specialistai padeda saugoti dangų virš Danijos, netoli kurios krantų plaukioja „šešėlinis tanklaivis“. Tiesa, tanklaivis neutralizuotas, kai prancūzų pajėgos išsilaipino jo denyje ir sulaikė du aukšto rango įgulos narius. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.

Po to, kai Danijoje ne kartą buvo pastebėti dronai, Prancūzijos karinės pajėgos perėmė įtartiną laivą ir sulaikė du žmones, pranešė žiniasklaida. Sulaikyti laivo kapitonas ir pirmasis kapitono padėjėjas, trečiadienį pranešė transliuotojas „France Info“, remdamasis vietos prokuratūra. Įgula nepateikė laivo registracijos šalies įrodymų ir atsisakė vykdyti nurodymus, agentūrai dpa pranešė prokuratūra. Danijos televizijos kanalo TV 2 transliuotame vaizdo įraše matyti laive esantys kariai.

Naujienų agentūros AFP trečiadienį atlikta laivų sekimo svetainės „VesselFinder“ duomenų analizė parodė, kad Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivis, siejamas su neatpažintais dronais virš Danijos, rugsėjo 22–25 dienomis plaukė prie šios šalies krantų. Su Benino vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis „Boracay“, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi aktyviau reaguoti į Rusijos vykdomą „hibridinį karą“ po to, kai neatpažintų bepiločių orlaivių skrydžiai ir daugybė oro erdvės pažeidimų sukėlė nerimą Europos Sąjungos narėms. „Tikiuosi, kad dabar visi pripažįsta, jog vyksta hibridinis karas, – sakė M. Frederiksen prieš ES vadovų susitikimą Kopenhagoje.

Prancūzijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl Atlante prie pakrantės inkarą išmetusio naftos tanklaivio „Boracay“, kuris, kaip įtariama, yra Rusijos slapto „šešėlinio laivyno“ dalis. Su Benino vėliava plaukiojantis laivas, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.

Danijoje trečiadienį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos (ES) lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią, paslaptingiems dronų skrydžiams pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Danija sustiprino energetikos objektų apsaugą dėl sabotažo ir hibridinių išpuolių pavojaus, antradienį pranešė vyriausybė, kai anksčiau visoje Šiaurės šalyje buvo pastebėti skraidantys neatpažinti dronai.   Energetikos ministras Larsas Aagaardas Danijos žiniasklaidai sakė, kad energetikos sektoriaus „pasirengimo lygis“ buvo padidintas iki oranžinio, antrojo pagal didumą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas siunčia Ukrainos dronų specialistų komandą į Daniją pratyboms po virtinės oro erdvės pažeidimų Europoje, dėl jų kaltinama Rusija.

Danija šią savaitę uždraus visus civilinių dronų skrydžius šalyje, kad užtikrintų saugumą per Kopenhagoje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, sekmadienį pranešė Transporto ministerija. „Ateinančią savaitę Danija rengia ES lyderių susitikimą, kuriame ypatingą dėmesį skirsime saugumui. Todėl nuo pirmadienio iki penktadienio uždarysime Danijos oro erdvę visiems civilinių dronų skrydžiams“, – transporto ministras Thomasas Danielsenas teigė pareiškime.

Naktį į sekmadienį prie Danijos karinių bazių vėl pastebėti dronai. Tai vidudienį pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos. Daugiau informacijos kol kas nebuvo pateikta.  Danų policija, nepriklausomai nuo to, anksčiau naujienų agentūrai „Ritzau“ teigė, kad naktį gauti keli pranešimai apie dronus. Tačiau nė dėl vieno jų esą nebuvo uždaryta oro erdvė virš šalies pro uostų. Danijos sostinėje Kopenhagoje spalio 1 ir 2 dienomis vyks neformalus ES šalių lyderių susitikimas.

NATO, reaguodama į dronų incidentus Danijoje, paskelbė stiprinsianti savo buvimą Baltijos jūroje. Budrumas bus didinamas įvairiomis priemonėmis, pranešė Aljansas naujienų agentūrai „Reuters“. Tai anot duomenų, apims fregatą, skirtą oro gynybai, bei detaliau nenurodytas žvalgybos priemones. Taip bus sustiprinta misija „Baltic Sentry“, kuri buvo inicijuota sausį, siekiant apsaugoti  kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandeninius kabelius ir dujotiekius.

Netoli Švedijos karinio jūrų laivyno bazės Karlskronoje penktadienio naktį pastebėti nežinomi dronai. Į įvykio vietą iškviesta policija, kurios pareigūnai patys matė skraidantį objektą. Manoma, kad šie dronai gali būti susiję su pastarosiomis dienomis Danijoje ir Norvegijoje fiksuotais incidentais.

Po pakartotinių incidentų, kai prie kelių oro uostų buvo pastebėti dronai, Danija šiuo metu neketina prašyti konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį. Vyriausybė neketina aktyvuoti šio straipsnio, po parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdžio pareiškė užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ritzau“. Esą ir taip palaikomi geri ryšiai su NATO sąjungininkėmis.

Penktadienį virš Šlėzvigo-Holšteino – žemės šiaurės Vokietijoje, kuri ribojasi su Danija – buvo pastebėti keli dronai, dėl to vietos valdžios institucijos pradėjo tyrimą, rašo Apie tai praneša „Evropeiskaja pravda““, remdamasi NDR. Įtaria šnipinėjimą Pasak Šlėzvigo-Holšteino vidaus reikalų ministrės Sabinos Sütterlin-Wack, dėl pastebėtų nežinomų dronų pradėtas tyrimas dėl įtariamo šnipinėjimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu kalbėjosi su Danijos premjere Mette Frederiksen – lyderiai aptarė nežinomų dronų incidentus Danijos oro erdvėje bei sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Negana to, Zokniuose dislokuoti NATO naikintuvai vakar perėmė 5 rusų naikintuvus prie Latvijos teritorijos.

Jau ne pirmą kartą šią savaitę, pastebėjus dronus, trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas. Tuo tarpu Danijos valdžios institucijos pranešė, kad Baltijos jūroje, netoli Danijos teritorinių vandenų pastebėtas Rusijos karinis laivas. Pastebėjus dronus, vėl trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas, penktadienį pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida. Šiuos incidentus šią savaitę šalies premjerė pavadino „hibridinėmis atakomis“.  Ketvirtadienį apie 23.40 val.

Danijos karinė žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad jai nepavyksta nustatyti, kas atsakingas už dronų skraidinimą virš šalies oro uostų šią savaitę. „Neturime informacijos, leidžiančios įvardyti asmenis, atsakingus už pastarųjų dienų įvykius“, – spaudos konferencijoje teigė tarnybos vadovas Thomasas Ahrenkielis.

Pastebėjus dronus, vėl trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas, penktadienį pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida. Šiuos incidentus šią savaitę šalies premjerė pavadino „hibridinėmis atakomis“.  Ketvirtadienį apie 23.40 val. buvo uždaryta oro erdvė virš Olborgo oro uosto Danijos šiaurėje, nes rajone buvo pastebėti dronai, pranešė visuomeninis transliuotojas DR, remdamasis oro uosto pareigūnu.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas labai rimtai žiūri į dronų skrydžius virš Danijos oro uostų ir stengiasi užtikrinti, kad pagrindinė infrastruktūra būtų apsaugota. „Ką tik kalbėjausi su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen apie dronų situaciją, į kurią žiūrime labai rimtai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte. „NATO sąjungininkės ir Danija kartu stengiasi užtikrinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendra su incidentais, kai šią savaitę dėl dronų trikdžių teko stabdyti skrydžius dviejuose Danijos oro uostuose. Maskvos ambasada tvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nors tarptautinė bendruomenė reiškia vis didesnį susirūpinimą.

Dronų skrydžiai, dėl kurių šią savaitę dvi naktis buvo uždaryti Danijos oro uostai, buvo sisteminga, hibridinė operacija, kurią vykdė „profesionalus veikėjas“, ketvirtadienį pareiškė gynybos ministras. „Nėra abejonių, kad viskas rodo, jog tai yra profesionalaus veikėjo darbas, kai kalbame apie tokią sistemingą operaciją daugybėje vietų beveik tuo pačiu metu. Tai aš vadinčiau hibridine ataka, naudojant įvairių tipų dronus“, – spaudos konferencijoje sakė Troelsas Lundas Poulsenas.

Virš keturių Danijos oro uostų vėlai trečiadienį ir anksti ketvirtadienį pastebėta neatpažintų dronų, pranešė policija. Vienas šių oro uostų dėl to buvo uždarytas kelias valandas. Dronų pastebėta oro uostuose Olborge, Esbjerge, Sionderborge ir prie Skriudstrupo oro pajėgų bazės, sakoma policijos pareiškimuose. Juose nurodoma, kad po kurio laiko dronai patys nuskrido. Prieš dvi dienas dėl neatpažintų dronų kelioms valandoms buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad dronai, sutrikdę Kopenhagos oro uosto veiklą, buvo „iki šiol rimčiausia ataka prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą“, antradienį pranešė naujienų agentūra „Ritzau“.  „Tai daug pasako apie laikus, kuriais gyvename, ir tai, kam mes, kaip visuomenė, turime būti pasirengę“, – sakė M. Frederiksen.  „Žinoma, neatmetame jokios galimybės, kas už to slypi“, – pridūrė ji.

Danijos policija antradienį sakė nežinanti, kas yra atsakingas už dronų skraidymą virš Kopenhagos oro uosto, tačiau nurodė, kad tai turėjo būti nusimanantis veikėjas. „Skaičius, dydis, skraidymo modeliai, laikas virš oro uosto. Drauge visa tai (...) rodytų, kad (veikė) pajėgus veikėjas. Kuris pajėgus veikėjas, nežinau“, – reporteriams sakė policijos inspektorius Jensas Jespersenas.

Didžiausiame Danijos oro uoste sustabdyti skrydžiai dėl pastebėtų dronų, policijos atstovus cituoja „Reuters“ naujienų agentūrą. Kaip rašoma publikacijoje, didžiausiame oro uoste Kopenhagoje neleista nutūpti ir pakilti lėktuvams, nes buvo pastebėti skrendantys 2–3 dideli dronai. Policijos vertinimu, kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek laiko oro uostas bus uždarytas. Bent 15 skrydžių buvo nukreipti į kitus oro uostus, teigiama pranešime.

Trečiadienį Danija pareiškė, kad pirmą kartą įsigis „ilgojo nuotolio tiksliųjų ginklų“, nurodydama atgrasymo pajėgumų poreikį atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę. „Pirmą kartą Danija ketina stiprinti karinius pajėgumus ilgojo nuotolio tiksliaisiais ginklais. Tai paradigmos pokytis Danijos gynybos politikoje“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad Rusija dar daugelį metų kels grėsmę Danijai ir Europai.

Danija trečiadienį paskelbė, kad pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų, priežastimi nurodydama atgrasomųjų pajėgumų poreikį dėl Rusijos keliamos grėsmės. „Pirmą kartą Danija turi sukurti karinį pajėgumą taiklių tolimojo nuotolio ginklų forma. Tai esminis danų gynybos politikos pasikeitimas“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Jos teigimu, Rusija daug metų kels grėsmę Danijai ir Europai.

Buvęs Danijos vyriausybės ministras pirmadienį buvo įkalintas keturiems mėnesiams už tūkstančių vaikų seksualinės prievartos vaizdų laikymą.  Henrikas Sassas Larsenas, buvęs aukšto rango socialdemokratas, dirbęs pramonės ministru, prisipažino savo kompiuteryje turėjęs daugiau nei 6000 nuotraukų ir 2000 vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojama seksualinė prievarta prieš vaikus.  Jis neigė kaltinimus ir sakė turėjęs šią medžiagą, nes mėginęs išsiaiškinti, kas jį vaikystėje išnaudojo.

Jungtinės Valstijos patvirtino ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“ ir kitos ginkluotės pardavimą NATO sąjungininkei Danijai, kuri jas perduos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. JAV valstybės departamentas pritarė sandoriui, kurio vertė siekia 8,5 mlrd. JAV dolerių. Už šią sumą bus įsigytos 6 „Patriot“ paleidimo sistemos, radaras, taikymosi sistemos ir raketos.

Danų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį atsiprašė daugiau nei 4,5 tūkst. Grenlandijos gyventojų, tapusių Danijos iki 1992 metų vykdytos priverstinės kontracepcijos kampanijos, kuria buvo siekiama sumažinti inuitų gimstamumą, aukomis.  „Mes negalime pakeisti to, kas įvyko. Bet mes galime prisiimti atsakomybę. Todėl Danijos vardu norėčiau pasakyti: atsiprašau“, – sakoma M. Frederiksen pareiškime.

Danija iškvietė JAV reikalų patikėtinį dėl bandymų „kištis“ į Grenlandijos reikalus, trečiadienį pranešė Danijos užsienio reikalų ministerija. Šalies užsienio reikalų ministras iškvietė aukščiausio rango JAV ambasados Kopenhagoje diplomatą dėl pranešimų, kad JAV piliečiai vykdo įtakos operacijas Grenlandijoje, rašo naujienų agentūra „Reuters“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad nori, jog Jungtinės Valstijos perimtų mineralais turtingą ir nacionalinio bei tarptautinio saugumo sumet...

Amerikiečiai, artimai susiję su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bandė daryti įtaką vidaus procesams Grenlandijoje. Dėl to Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas iškvietė JAV diplomatą pokalbiui.

Danų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad Danija neatmeta galimybės pripažinti palestiniečių valstybę, jei ji bus demokratinė.  „Mes nesakome, kad nesvarstome pripažinti Palestinos valstybės“, – žurnalistams sakė ji.  „Esame už tai Pasisakome už tai jau ilgą laiką. Tai yra tai, ko mes norime. Bet, žinoma, turime būti tikri, kad tai bus demokratinė valstybė“, – pridūrė premjerė.

Danijos vyriausybė, susirūpinusi, kad žmonės nebeskaito knygų, panaikins knygų pardavimo mokestį, siekdama paskatinti daugiau piliečių jas pirkti, trečiadienį sakė kultūros ministras.  25 proc. mokestis knygoms šioje Skandinavijos šalyje yra didžiausias Europoje, tuo Danija smarkiai skiriasi nuo tokių šalių kaip Didžioji Britanija, kurios netaiko knygoms pardavimo mokesčio.

Danijoje penktadienį susidūrus traukiniui ir žemės ūkio transporto priemonei, žuvo vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti, pranešė policija. Policijos pranešimu, nelaimė įvyko netoli Bjerndrupo vietovės šalies pietvakariuose. Policija nepateikė informacijos apie sužeistųjų būklę, tačiau nurodė, kad du žmonės iš nelaimės vietos buvo išskraidinti sraigtasparniu. Nacionalinė geležinkelių agentūra „Banedanmark“ socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad susidūrimas įvyko geležinkelio pervažoje.

 Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.  D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nebus visavertė be Ukrainos, ir pažadėjo panaudoti Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laiką pastangoms, kad Ukraina taptų ES nare.

Danija siekia padidinti kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių skaičių ir pirmą kartą į privalomosios karinės tarnybos schemą įtraukia moteris. Tiek vyrai, tiek moterys ir toliau galės savanoriškai prisijungti prie kariuomenės, o likusios vietos bus užpildytos per lyčiai neutralią šaukimo „loteriją“. „Esant tokiai padėčiai, kokioje dabar yra pasaulis, to reikia, – sakė karė Katrine. – Manau, kad sąžininga ir teisinga, kad moterys dalyvautų lygiomis teisėmis su vyrais.

Danija antradienį iš Lenkijos perima rotacijos tvarka kintantį šešių mėnesių trukmės pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kopenhagos vyriausybės atstovai per ateinančius šešis mėnesius turėtų vadovauti daugybei ministrų susitikimų ir tarpininkauti sprendžiant 27 ES valstybių narių ginčus.

Danija siekia padidinti kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių skaičių ir pirmą kartą į privalomosios karinės tarnybos schemą įtraukia moteris. Tiek vyrai, tiek moterys ir toliau galės savanoriškai prisijungti prie kariuomenės, o likusios vietos bus užpildytos per lyčiai neutralią šaukimo „loteriją“. „Esant tokiai padėčiai, kokioje dabar yra pasaulis, to reikia, – sakė karė Katrine. – Manau, kad sąžininga ir teisinga, kad moterys dalyvautų lygiomis teisėmis su vyrais.

 Artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu Danija sieks griežtesnių visame bloke galiojančių taisyklių, įskaitant prieglobsčio suteikimo ir teisinių skundų nagrinėjimo taisykles.

Šiaurės Danijoje atsitiktinai aptikta, kaip manoma, kilmingai vikingų šeimai priklausiusi X a. kapavietė, kurioje rasta „įspūdinga“ senovinių daiktų kolekcija, antradienį paskelbė vienas šalies muziejus. Kapavietė buvo atrasta, kai atliekant statybos darbus netoli Lisbjergo – kaimo, esančio už septynių kilometrų į šiaurę nuo Orhuso, antro pagal dydį Danijos miesto – buvo atkastas lobis, kuriame rasta perlų, monetų, keramikos dirbinių ir dėžutė su aukso siūlais.

Danijos princas Joachimas, antrasis buvusio monarcho sūnus, šiuo metu eina gynybos atašė pareigas Danijos ambasadoje Vašingtone. Po kelerių metų gyvenimo užsienyje jis svarsto grįžti į Daniją iš Amerikos, tačiau neatmeta galimybės likti užsienyje dar ilgiau. „Mes norime grįžti namo. Taip pat neatmetame galimybės likti užsienyje. Dabar turime palaukti.

Danijos parlamentas trečiadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo leidžiama šalies teritorijoje steigti JAV karines bazes po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti pusiau autonominės Grenlandijos kontrolę. Anot kritikų, šiuo balsavimu Danija atidavė savo suverenitetą JAV.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad jos vyriausybė planuoja išplėsti draudimą viešose vietose dėvėti visą veidą dengiančius islamiškus šydus, pritaikydama jį ir mokyklose bei universitetuose. Premjerė taip pat sakė, kad norėtų, jog universitetuose nebeliktų maldos kambarių, tačiau neužsiminė apie jų uždraudimą. „Dievas turi pasitraukti į šalį.