Portalo tv3.lt kalbinti specialistai beveik vieningai sutarė netikintys, kad Seimas nutars pasileisti ir skelbti naujus rinkimus.
Tai niekam nenaudinga, o ir mažumos vyriausybės tikėtis neverta, niekas dabar nenorės purvintis rankų ir susideginti ant nebaigtų darbų laužo. Tiesa, vieną dalyką konservatoriai padarė apdairiai ir gana gudriai, pakėlę politinę temperatūrą iki maksimumo – jie pasidalino kaltinimu našta su visu politiniu spektru.
Pasak konservatorių, kalti visi, nes beveik visi pakliuvo į „čekiukų“ pinkles, todėl ir reiktų priešlaikinių rinkimų. Konservatorių partijos pirmininkas nuėjo dar toliau ir laiške politikams paragino prisiminti, kad yra „neatsakytų klausimų ir dėl prezidento Gitano Nausėdos kampanijos skaidrumo ir po jos sekusių skolų padengimo“. Politinė dėlionė tęsiasi, ji, pasak specialistų, bus įdomi.
Kalba ir laukia reakcijos
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, kalbėdamas apie situaciją, kurioje šiandien atsidūrė konservatorių partija, o kartu su jais ir vyriausybė, sako, kad netrukus matysime dar įdomesnių dalykų. Dabartinės kalbos, pasak specialisto, tik įžanga, o atsistatydinti grasinantys politikai, greičiausiai dar nėra priėmę jokio spendimo, o tik dairosi į visuomenės reakcijas.
„Painiavos reikia laukti ir ateityje. Šiuo metu valdantieji neturi lengvos išeities. Pirma, Seimui atsistatydinti reikia tam tikro skaičiaus balsų. Yra daug partijų, kurios turėtų priimti tokį sprendimą, kaip anksčiau trauktis iš Seimo. Tai sunkus sprendimas. Kitas dalykas, visa situacija yra tokia, kad reikia kalbėti ne tik apie Seimą, bet ir apie savivaldą.
Apie tai dar mažai kalbama, bet reikalavimai politikams, yra reikalavimai politikams. Visa situacija dabar yra tokia, kad bus daug triukšmo. O jis reikalingas patiems konservatoriams, valdančiajai daugumai. Nes nuo to, kaip bus komunikuojama, apie ką kalbama ir kokios pozicijos laikomasi, priklauso tolimesni žingsniai.
Nes mes matome viešojoje erdvėje diskusijas, gerai čia ar negerai pasileisti Seimui. Politikai padarė savo žingsnį, stebi situaciją ir pagal tai, kaip dėliosis situacija viešoje erdvėje, jie planuos savo žingsnius“, – kalbėjo A. Katauskas.
Anot jo, tai, ką dabar girdime, tėra „tarpinių pasakymų, tarpiniai pasakymai“. Kol kas situacija visiškai neaiški, paaiškės ji tik tada, kai politikai įvertins visuomenės reakciją.
„Kol kas nėra jokio galutinio tikslo ir matomo galutinio rezultato. Vienintelis tikslas, kad ši tema – užsidarytų“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Jis pridūrė, kad politikai, siūlantys paleisti Seimą tiesiog permeta atsakomybę ant visuomenės, rinkėjų pečių. „Jei jie (Seimas) atsistatydina ir tie patys politikai toliau dalyvauja rinkimuose, po jų ši visa lėšų pasisavinimo istorija bus nunulinta. Patys pasirinkote žinodami dalykus. Manau tokia ir yra pagrindinė mintis. Klausimas, kiek ją pavyks įgyvendinti.
Manau vienintelis būdas ją įgyvendinti tai tarp tų trijų punktų, kuriuos išdėstė konservatorių prezidiumas, turėtų atsirasti ketvirtas, kuriuo jie įsipareigoja nesiūlyti į sąrašus nieko, kas negali pagrįsti lėšų panaudojimo. Bet tokio punkto nėra. Kol kas tai yra triukas, kurį gražiai sužaidė konservatoriai, bet nemanau, kad visuomenė tai taip paliks“, – įsitikinęs A. Katauskas.
Gudrus viešųjų ryšių žingsnis
Jis pridūrė, kad išties konservatorių partijoje yra protingų žmonių, kurie dirba su strategine, politine komunikacija. Bet svarbu suprasti, pasak A. Katausko, kaip konservatoriai priėjo prie tokios komunikacijos, kokią matėme penktadienį.
„Pradžioje buvo labai blogai. Tą temą buvo galima uždaryti kur kas anksčiau. Bet konservatorių partija neigė problemą, aiškino, kad viskas yra gerai. Kai paaiškėjo, kad ne viskas yra gerai, reikėjo kažką daryti. Atakos smaigalyje buvo konservatorių partija, nors, kaip dabar matome, visų partijų atstovų tame reikale yra. Šioje vietoje jie (konservatoriai), ką padarė? Jie perkėlė nuo savęs. Perkėlė (problemą) ir išplėtė atakuojamųjų skaičių. Atėjo ir pasakė, kad čia visų problema, todėl Seimas turi pasitraukti, mes teiksime tokį pasiūlymą. <...> Šioje situacijoje geriausiai sužaidė prezidentūra, jos ėjimas nepaliko jokių variantų“, – aiškino komunikacijos specialistas.
Konservatoriams išplėtus atakuojamųjų skaičių, padarius tai visų problema ir tarsi nusimetus ją nuo savęs, buvo padarytas, pasak A. Katausko, gudrus žingsnis. Bet kartu tai yra ir ėjimas va bank.
„O kai politikas arba partija eina va bank, tada galima manyti, kad visi kiti variantai buvo įvertinti ir nutarta, kad tai – geriausias variantas. Ar reikia tuo žavėtis? Manau, kad pas mus politikai yra padarę dar įdomesnių žaidimų viešojoje erdvėje, bet taip, konservatoriai pakėlė temperatūrą iki maksimumo. <...> Nuo savęs atsakomybę perkėlė ant visų politinių partijų ir visų lygmenų. Galima sakyti, kad komunikaciškai tai labai geras žingsnis, bet jei vertini geopolitinę situaciją, tai kas yra viešojoje erdvėje, išsiprovokuoti priešlaikinius rinkimus, kelti klausimus dėl savivaldos, sakyčiau yra įžūloka. Na, bet jie tai padarė. Dabat žiūrėsime, ką darys toliau“, – svarstė komunikacijos specialistas A. Katauskas.
Kentėsim ne tik mes
Politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė svarsto, kad šiandien esame didelės nežinios momente, todėl kitus politinius judesius numatyti sunku. Scenarijų, pasak jos, daug, bet koks mus ištiks, šiandien tikrai nėra kaip numatyti.
„Dabar įmanomi visi variantai. Nors kai kas, man atrodo, dabar buvo pasakyta ant karštųjų. Svarbu, kaip reaguos kitos politinės jėgos. Kaip atrodys balsavimai. Taip pat galime tikėtis, kad ir pati Ingrida Šimonytė persigalvos, gal kažkas dar ją įkalbės taip padaryti po NATO susitikimo. O gal galime kalbėti apie mažumos vyriausybę? Taip pat įmanoma, kad politinė krizė smogs stipriai ir nepavyks jos išspęsti ir tada teks galvoti apie kompromisus.
Taigi, variantų begalės, bet, reikia pripažinti, kad situacija nėra paprastas, kontekstas, kuriame viskas vyksta – aktualus visiems“, – svarstė politologė.
Anot jos, didelis politinis neapibrėžtumas kenkia bendram politiniam laukui ir net tarptautiniams santykiams, tai, kaip matoma ir vertinama Lietuva.
„Kalbame apie vidaus politiką labai sudėtingu laikotarpiu, kai aplink didžiulės grėsmės, nacionalinio saugumo klausimai. Dabar dar NATO viršūnių susitikimas ant nosies ir bendrai tas mūsų aktyvumas tarptautinėje erdvėje, tai, akivaizdu, kad Vyriausybės perkrovimas atsilieptų ne tik vidaus politikai, bet ir užsienio“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienę, suabejojusi ar daug politikų dabar norėtų ir galėtų matuotis Vyriausybės „batus“, kurie nėra maži ar lengvi.
Daug kalbų – mažai darbų
Politologas Bernaras Ivanovas aiškina netikintis, kad Vyriausybė atsistatydins, kaip šeštadienį žadėjo I. Šimonytė. Anot jo, ne pirmas kartas, kai premjerė kažką pasako, bet vėliau – netesi. Jis mano, kad šis kartas bus būtent toks. O ir išankstiniais rinkimais bei mažumos vyriausybės formavimu politologas netiki, esą tai būtų labai nenaudinga bet kam, kas to imtųsi. Todėl viskas, pasak jo, su mažais pakitimais, turėtų likti savo vietose.
„Tai žodinė ekvilibristika. Praeis NATO viršūnių susitikimas ir kažkaip viskas išsispręs“, – svarstė politologas, įsitikinęs, kad ši istorija galimai užsisuko ne be pašalinės, galimai keršužyjančių bankų, pagalbos. Nes teisiškai, pasak jo, ši istorija yra niekinė.
„Kodėl dėl to kažkas turėtų atsistatydinti? Buvo didesnių problemų, dėl kurių neatsistatydino. O jei atsistatydins, tai reikš tik vieną, tolesnį politinį žaidimą siekiant pasirengti situacijai prieš būsimus rinkimus. <...> Dalis konservatorių socialiniuose tinkluose net kalba, kad girdi, tai būtų gal gera proga I. Šimonytei po to kandidatuoti prezidento rinkimuose. Visi blogi prisiminimai neva nueitų į praeitį“, – svarstė jis, įsitikinęs, kad mažumos vyriausybė yra tiesiog neįmanoma.
Pasak jo, niekas nenorės sudarinėti mažumos vyriausybės, nes, kodėl turėtų?
„Viskas liks po senovei. Pareiškimai apie pasitraukimą, susiję su noru laimėti laiko. Metai su trupučiu liko iki rinkimų, kas čia ką norės keisti? O jei atsistatydins ir keis vyriausybę į naują, ką jie pastatys? Iš Europos Parlamento išsikvies? Neturi jie kandidatų. Suolelis trumpas.
Tie, kurie galėtų, seniausiai išsilakstę, o tie kurie yra čia ir dabar – yra tarp atsistatydinančių. Sistemą pertraukti šiek tiek galėtų priešlaikiniai Seimo rinkimai, bet aš netikiu, kad jis pasileis. O vyriausybės perkrovimu iš principo netikiu. Žmonių tiesiog nėra kuo pakeisti, todėl konservatoriai to ir nesiims. O mažumos vyriausybė?
Kodėl valstiečiai ar Sauliaus Skvernelio žmonės, socialdemokratai turėtų dabar to imtis? Lietuvą užgriuvo ekonomikos nuosmukis, problemų tiek, kad dabar reikia Heraklio, kad kas sutvarkytų, o mažumos vyriausybė [palaikymo Seime neturėtų. Reiktų dar surasti tokį politinį savižudį, kuris imtųsi tokio reikalo“, – aiškino B. Ivanovas.
Niekas nenori imtis purvino darbo
Anot jo, vienintelis realus spendimas naujas Seimas ir nauja dauguma, kuri, norėdama išspręsti dabartinį kebeknę, turės priimti labai nepopuliarius sprendimus.
Bet dabartinis Seimas, pasak jo, tikrai nenorės pasileisti. Tam nėra politinės valios, nes didėlė dalis dabartinių Seimo narių į naująjį Seimą jau nebepateks.
„Reikia politinės valios, kad susirinktų politinių partijų vadovai ir kartu nutartų. Bet dalis politikų supranta, kad jų neišrinks, kad jų laukia politinė užmarštis. O dabar dar metai valdžioje, todėl ta zylė rankoje jiems svarbi. Todėl ta dalis, kuri nenorės pasileisti, nebus maža. Kol kas nė vienas iš politikų nepasakė, kad štai, paleisti Seimą išties puiki idėja. Net Ramūnas Karbauskis to nepasakė“, – tikino B. Ivanovas.
Politologas prisiminė, kad Lietuvos Seimai nemėgsta pasileisti. Tai buvo tik kartą ir tai padarė Seimo pirmtakė, Aukščiausioji Taryba.
„Paskui Seimai dirbo, kai kurie jų, šleivai ir kreivai, bet dirbo iki kadencijos galo. O ir paskutiniai metai prieš rinkimus visada yra toks pasiruošimas gyvenimui po to, todėl žmonės turi pasirūpinti dalykais. Todėl ne, nemanau, kad kas šoktų į dilgeles“, – sakė politologas.
Jis prisiminė, kad ir mažumos Vyriausybių Lietuvoje buvo itin mažai. Ir suprantama kodėl, nes tai – techninė valdžia, kuriai labai sunku ką nors daryti, nes politinės valios ir pritarimo, paprastai itin stinga.
B. Ivanovas svarstė, kad kitoje šalyje, tai gal lengvesnė užduotis, bet Lietuvoje stingant politinės brandos, mažumos vyriausybė yra itin bloga mintis.
Finansu ministerijai vadovauja vagis, ir jos niekas net nesuima!!! Kas per valstybe?
Manyciau net rusijoje jau butu sureaguota
