Į bankus žmonės traukia būriais, nes be paskolų ar lizingų jau retas gyvena. Tad nenuostabu, kad ir bankų turtas kasmet auga. Pernai jis priartėjo prie 30 milijardų eurų, o tai yra dvigubai daugiau negu valstybės biudžetas. Vien grynojo pelno bankų sektorius pernai uždirbo beveik 360 milijonų, arba kitaip tariant po daugiau nei dešimt eurų nuo kiekvieno lietuvio kas mėnesį.
Ar artėjant rinkimams, ar pritrūkus lėšų pažadams valdžia viešai prabilo, kad bankų apetitą – metas apmažinti. Ir premjeras, ir valstiečių lyderis R. Karbauskis pareiškė, kad palaiko Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų aktyvus. Pagal apibrėžimą, bankų aktyvai yra bankų turtas, į kurį neįeina žmonių indėliai, tačiau įeina paskolos, kurios ir sudaro bankų turto liūto dalį.
„Manau, kad tai yra geras mokestis, nes tai leis išspręsti socialines problemas, vaiko pinigų klausimus ir daugelį kitų klausimų, aišku, ne viską padengti iš tų lėšų. Bet tai mokestis, kuris socialiai yra teisingas“, – mano „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Tiesa, R. Karbauskis kalba apie 30-40 milijonų iš mokesčio surinktų eurų, o vien vaiko pinigams reikia šimto milijonų. Pagal pirminį siūlymą, bankų aktyvai būtų apmokestinti 0,4 proc. metiniu tarifu. Bankų asociacijos vadovas rėžia tiesiai – už naujo mokesčio įsūdymą bankams, susimokės ne kas kitas, o visi klientai.
„Politikai neturėtų kvailinti žmonių. Tai nėra joks bankų aktyvų mokestis. Tai yra mokestis, kurį sumokėsime visi – Lietuvos gyventojai ir Lietuvos įmonės per pabrangusias bankų paskolas ir išaugusias palūkanų normas. Lietuvos politikai bando apmokestinti visų mūsų pinigus, kurie laikomi bankuose“, – sako bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.
R. Karbauskis aiškina, kad remiasi Lenkijos pavyzdžiu, kur panašus mokestis yra įvestas. Jis neneigia, kad bankai išlaidas permes vartotojams, tačiau viliasi, kad sumos nebus ženklios:
„Gali gal koreguotis 0,1 proc. ar kažkiek palūkanos, kurie turi kreditus. Galbūt. Bet konkurencija yra toks dalykas, kuris tai koreguoja. Lenkijoje to mokesčio įvedimas kainų nedidino bankuose, įkainių nedidino.“
„Ponas Karbauskis yra Kultūros komiteto pirmininkas, man yra keista, kaip Kultūros komitetas gali atlikti tokio pobūdžio sudėtingus ekonometrinius skaičiavimus“, – teigia M. Zalatorius.
Viltis, kad mokestis neguls ant žmonių pečių, daužo ir Lietuvos bankas.
„Suprantame, kad tai gali atsiliepti kredito kainai, nes jei tai yra turto mokestis, o trys ketvirtadaliai šalies bankų sistemos yra būtent paskolos – verslui, namų ūkiams, gyventojams, būsto reikmėms“, – pasakoja Lietuvos banko atstovas Gediminas Šimkus.
Pasak centrinio banko, prieš įvedant mokestį būtina atlikti kaštų-naudos analizę, kol kas to nėra padaryta. Milijonierius R. Karbauskis ramina, kad už mokestį susimokės turtingieji, tačiau Lietuvos banko atstovai mano atvirkščiai – paskolas juk ir ima tie, kuriems pinigų stinga.
„Jeigu kompensavimas bus per palūkanų didinimą, pirmiausia sumokės tie, kurie turi dideles sąskaitas ir daug pinigų bankuose. Turtingesni, įmonės“, – kalbėjo R. Karbauskis.
„Negalėčiau sutikti. Manau, kad dažniausiai būsto paskolas Lietuvoje ima šeimos, jaunos šeimos. Pasakyti, kad jaunas žmogus, jeigu jis ir vadybininkas ar dirba kokioj parduotuvėj, kad jis dėl to yra turtingas, nebūtų teisinga“, – sako G. Šimkus.
Pasak G. Šimkaus, naujas mokestis gali sujudinti ir nekilnojamojo turto kainas ir, matyt, ne į žemesnę pusę. Šįkart su valdžios idėja pažaboti bankų pelnus nesutinka ir bankų klientų atstovai, esą reikėtų visai kitokių mokesčių.
„Kai mes prieš šitą bankų godumą išstatome priemonę, kuri garantuotai nepasieks to tikslo, nes bankai apeis, mes tik savo valstybę sukompromituojame. Finansinių transakcijų mokestis, spekuliavimo mokestis, galima taip pavadinti, būtų žymiai vertingesnė priemonė“, – teigia bankų klientų atstovas Kęstutis Kupšys.
Beje, valdžios galvose gimsta ir dar viena idėja – apmokestinti irgi milijardinę prekybos tinklų apyvartą. Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė atkerta: kaip ir bankų atveju, už viską susimokėtų pirkėjai.
„Mokesčiai nuo apyvartos gula „ant viršaus“ prekių kainų. Tai toks pasiūlymas visiškai nedera su Vyriausybės intencijomis mažinti kainas, siekti, kad kainos nekiltų“, – kalbėjo prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
„Valstiečių“ tokios reakcijos, kol kas, regis, negąsdina. Neoficialiai jie kalba, kad dienos šviesą gali išvysti ne kuris nors vienas, o net abu minėti mokesčiai. Finansų ministras dar ragina palaukti kitų metų biudžeto svarstymo.
„Galutiniai sprendimai šiuo metu dar nėra priimti. Kai turėsime visas nuomones, tada galėsime priimti kažkokį sprendimą“, – pasakoja ministras Vilius Šapoka.
Seimo nariai kitų metų biudžetą pradės dėlioti lapkritį.
