Esmė čia paprasta: Krašto apsaugos ministerija planavo šaukti daugiausia jaunuolių iškart po mokyklos baigimo, tačiau studijos aukštojoje mokykloje nebūtų priežastis atidėti tarnybą arba visai jos išvengti – pašaukti studentai būtų galėję arba stabdyti studijas ir atlikti pradinę karo tarnybą, arba galėtų pasirinkti savaitgalinę tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose bei Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (abiem atvejais trunka apie 3 metus).
Nesant galimybių atidėti tarnybos studentams, tai būtų netiesioginis spaudimas jaunuoliams tarnauti prieš studijas, mat būtų žinoma, kad išsisukti nepavyks O kai leidžiama studentams studijas atidėti arba tarnauti savanoriškai, tuomet spaudimas sumažėja.
Pasiūlė apsaugoti studentus nuo apkasų
Iš pradžių planuota, kad studijos aukštojoje mokykloje nebebus pasiteisinimu atidėti karinę tarnybą arba jos išvengti, bet Seime politikai susimąstė, kad niekur kitur studentai nėra kviečiami privalomai tarnauti studijų metu. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ketina parengti reikiamas pataisas, nors Krašto apsaugos ministerija nelabai tam pritaria.
„Mūsų matymas yra, kad ši nuostata turi išlikti, kad atidėjimo pagrindas – studijos aukštojoje mokykloje – turi būti išbraukiamas iš atidėjimo pagrindų sudarant galimybę karinį parengtumą įgyti dar prieš studijas sukuriant motyvacines priemones jaunuoliams, kurie atliks tarnybą“, – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aiškino krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas pasakoja, kad paprastai kitos valstybės studentų privalomai nekviečia į karo tarnybą taikos metu, o verčiau kviečia jaunuolius prieš studijas arba dar po studijų.
„Mūsų siūlymas yra toks, kad studentai studentai karinėje tarnyboje dalyvautų tik savanoriškai paliekant tas visas tarnybos formas, kurios ir dabar siūlomos. Ir akcentas būtų perkeltas į šaukimą iškart po mokyklos baigimo“, – portalui tv3.lt pasakojo A. Žukauskas.
Patarnavę lengviau įstos į aukštąsias mokyklas
A. Žukauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad po mokyklos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę jaunuoliai gali lengviau įstoti į aukštąsias mokyklas, nes turi teisę pretenduoti į antrąją konkursinę eilę. Kitaip tariant, šiuo metu jau pataisytas Mokslo ir studijų įstatymas leidžia formuoti antrąją konkursinę eilę į aukštąsias mokyklas ir tam turi būti skiriama ne mažiau nei 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų lėšų.
„Tai tokia lengvatinė eilė, kurioje tarpusavyje konkuruoja asmenys turintys įvairius stažus, taip pat privalomos pradinės karo tarnybos stažą ir jie lengviau gali įstoti į aukštąsias mokyklas bei gauti valstybės finansuojamas vietas. Šitas, manau, paskatins eiti savanoriškai ir gal ten tada nereikėtų priverstinai kviesti. Studentų sąjunga yra iškėlusi rimtus argumentus, o ir tarptautinė patirtis rodo, kad studijų proceso paprastai nepertraukia net tokios šalys kaip Izraelis, Pietų Korėja, Taivanas ir kitos. Jos leidžia asmeniui užbaigti studijas ir kviečia arba prieš studijas, studijų metu savanoriškai priima, arba tada jau po studijų. Tai ir mes tokį modelį siūlome. Man atrodo, kad randame pritarimą“, – pasakojo pašnekovas.
Šiam modeliui nesipriešina ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas tik siūlė antrajai konkursinei eilei formuoti skirti ne mažiau nei 15 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų lėšų.
Pasak A. Žukausko, jeigu visi dėl to sutartų, tokiu būdu dauguma jaunuolių tarnybą atliktų po mokyklos, o medicinos komisiją pereitų būdami apytiksliai 17 metų dar mokykloje. „Prieš baigiant mokyklą jaunuolis jau turėtų žinoti, ar jį pašauks tarnauti, ar ne. Rudenį pašauktų, 9 mėnesius atitarnauja ir tada gauna lengvatą bei kitais metais stoja. Taip yra daugelyje šalių. Švedijoje išvis, pavyzdžiui, nėra mados iškart po mokyklos stoti į aukštąją“, – svarstė pašnekovas.
„Kai yra tokia lengvatinė eilė, tada plėtojama studijų socialinė dimensija, nes daugiau šansų į valstybės finansuojamas vietas atsiranda tiems, kurie yra žemesnio iš socialinio ekonominio statuso šeimų. Tai čia taip sakant daugiau zuikių nušaunama ir kariuomenė nenukentėtų, studijų kokybė nenukentėtų ir taip pat atsirastų socialinės dimensijos plėtra. Ji sudarytų sąlygas jaunuoliams iš regionų įstoti į tokias specialybes, kur aukšti konkursai, kaip kad teisė ar medicina. Jiems dabar labai sunku su miestiečiais konkuruoti ir jie priversti arba nesirinkti tų specialybių, arba eiti į valstybės nefinansuojamas vietas“, – nurodė A. Žukauskas.
Kokie buvo pradiniai ministerijos siūlymai?
Kaip žinoma, Lietuva planuoja laipsniškai didinti privalomosios pradinės tarnybos karių skaičių, bet negali iškart pereiti prie visuotinio šaukimo, nes tam trūksta infrastruktūros, karius rengiančio personalo bei pinigų. Dėl šios priežasties Lietuvos kariuomenė su Krašto apsaugos ministerija pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima šaukti daugiau karių bei sumažinti išimčių, jog krizės atveju galėtume geriau gintis.
Šiuo metu į privalomą pradinę karo tarnybą per metus pakviečiama apie 3800 jaunuolių. Skaičiuojama, kad įgyvendinus reformą, kasmet būtų galima pakviesti po 5000 žmonių.
Remiantis ministerijos pasiūlymais, atlikti karinės tarnybos būtų šaukiami jaunuoliai nuo 18 iki 21 metų amžiaus imtinai, bet studentai dėl studijų nebegalėtų atidėti tarnybos, o turėtų rinktis arba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, arba Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Iš esmės taip būtų skatinama, kad tarnybą vaikinai atliktų kuo anksčiau, galbūt net iki studijų. Merginos pradinėje karo tarnyboje laukiamos savanoriškai, o apie privalomą šaukimą kol kas nekalbama.
Tais atvejais, kai tarnyba atidedama individualia tvarka (jei žmogus vienas augina vaiką ar slaugo sergantį artimąjį), būtų galima šaukti jaunuolius tarnybai iki 22 metų imtinai, o jei žmogus yra įgijęs trūkstamą profesiją – iki 30 metų imtinai. Beje, 30 metų riba nustatyta ir tiems, kurie buvo pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, vadinasi, taip lengvai išvengti tarnybos nepavyktų.
Norima atsisakyti tarnybos atidėjimo policininkams, ugniagesiams, muitininkams, pasieniečiams, žvalgybos pareigūnams ir panašiai. Bet dėl šito kyla diskusijų, kadangi statutinėms ir kitoms panašioms tarnyboms labai trūksta žmonių, todėl jų pašaukimas į karinę tarnybą yra abejotinas. Nors karo atveju tokie pareigūnai būtų ginkluotųjų pajėgų dalis ir turėtų būti įgiję pradinį karinį parengimą.
Pradinės karo tarnybos trukmė turėtų būti diferencijuojama. 9 mėnesių trukmė būtų skiriama motyvuotiems ir norintiems tarnauti, galintiems pretenduoti į jaunesniųjų vadų ir specialistų pareigas, norintiems tęsti karjerą profesinėje karo tarnyboje ar paskirtiems į pareigas, kur kariuomenės vadas mano, jog tam būtinas 9 mėnesių parengimas.
Kai visų šių aplinkybių nėra, tuomet tarnybos trukmė galėtų trukti 6 mėnesius, per kuriuos jaunuoliai įgytų individualių gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje. Skaičiuojama, kad nuo 50 iki 65 proc. karinę tarnybą atliktų 9 mėnesius, o nuo 35 iki 50 proc. – 6 mėnesius.
Galiausiai, 3 mėnesių tarnybos terminas būtų skiriamas tiems, kurie yra įgiję profesijas ir kvalifikacijas, kurių kariuomenei trūksta. Pavyzdžiui, šiuo metu kariuomenės karo meto struktūrai užpildyti trūksta apie 2 tūkst. specialistų, kurie nėra rengiami kariuomenėje: tai aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai ir panašiai.
Pradinį karinį parengimą įgiję žmonės yra paskiriami į aktyvųjį rezervą ir turi būti reguliariai šaukiami atnaujinti savo įgūdžių. Dabar aktyviojo rezervo nariais buvę prievolininkai išlieka 10 metų, bet planuojama terminą pailginti iki 15 metų. Iki 2030 m. aktyviajame rezerve norima turėti apie 50 tūkst. žmonių.
