Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį surengė klausymus, kuriuose savo nuomonę dėl šaukimo reformos galėjo pareikšti ne tik politikai, bet ir profesionalai. Iš diskusijos matyti, kad Lietuva neturi pajėgumų įvesti visuotinio šaukimo, už ką labai agituoja užsienio reikalų ministras bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.
Bet šiokį tokį pajėgumų didėjimą bus bandoma pasiekti palaipsniui, nors dar yra didelių abejonių, ar tikrai reikia diferencijuoti privalomos pradinės karo tarnybos laiką į 3, 6 ir 9 mėnesius, kai dabar tarnyba trunka 9 mėnesius.
Naująją reforma taip pat bus bandoma sumažinti galimybių išvengti arba atidėti tarnybą. Kai kurie politikai netgi pasisako už ryškesnį medicininių kriterijų griežtinimą. Pavyzdžiui, jeigu jaunuolis gauna medicininę pažymą, jog negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos dėl psichikos sveikatos, tai galbūt tokiam asmeniui reikia atimti vairuotojo pažymėjimą arba jo neišduoti.
Kaip nurodė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, iš visų pašauktų jaunuolių, kurie pripažįstami netinkami tarnybai dėl sveikatos priežasčių, apie 40-50 proc. atvejų sudaro psichikos sveikatos problemos.
„Čia yra vieta simuliavimui. Ne vieną kartą teko girdėti ir tokie faktai žinomi, kai jaunuoliai atvažiuoja su BMW į medicininę komisiją, praeina tą komisiją, yra pripažįstami turintys psichikos problemų ir tada išvažiuoja su tuo BMW. Tai gal kažką reikėtų padaryti, kad tas žmogus, jeigu jis netinkamas karinei tarnybai dėl psichikos problemų, tai gal jam negalima duoti ir vairuotojo pažymėjimo?“ – klausė konservatorius, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Kas ir kiek turės tarnauti?
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytais pakeitimais, atlikti karinės tarnybos būtų šaukiami jaunuoliai nuo 18 iki 21 metų amžiaus imtinai, bet studentai dėl studijų nebegalėtų atidėti tarnybos, o turėtų rinktis arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, arba Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Iš esmės taip būtų skatinama, kad tarnybą vaikinai atliktų kuo anksčiau, galbūt net iki studijų. Merginos pradinėje karo tarnyboje laukiamos savanoriškai.
Tais atvejais, kai tarnyba atidedama individualia tvarka (jei žmogus vienas augina vaiką ar slaugo sergantį artimąjį), būtų galima šaukti jaunuolius tarnybai iki 22 metų imtinai, o jei žmogus yra įgijęs trūkstamą profesiją – iki 30 metų imtinai. Beje, 30 metų riba nustatyta ir tiems, kurie buvo pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, vadinasi, taip lengvai išvengti tarnybos nepavyks.
Norima atsisakyti tarnybos atidėjimo policininkams, ugniagesiams, muitininkams, pasieniečiams, žvalgybos pareigūnams ir panašiai. Bet dėl šito kyla diskusijų, kadangi statutinėms ir kitoms panašioms tarnyboms labai trūksta žmonių, todėl jų pašaukimas į karinę tarnybą yra abejotinas. Nors karo atveju tokie pareigūnai būtų ginkluotųjų pajėgų dalis ir turėtų būti įgiję pradinį karinį parengimą.
Pradinės karo tarnybos trukmė turėtų būti diferencijuojama. 9 mėnesių trukmė būtų skiriama motyvuotiems ir norintiems tarnauti, galintiems pretenduoti į jaunesniųjų vadų ir specialistų pareigas, norintiems tęsti karjerą profesinėje karo tarnyboje ar paskirtiems į pareigas, kur kariuomenės vadas mano, jog tam būtinas 9 mėnesių parengimas.
Kai visų šių aplinkybių nėra, tuomet tarnybos trukmė galėtų trukti 6 mėnesius, per kuriuos jaunuoliai įgytų individualių gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje. Skaičiuojama, kad nuo 50 iki 65 proc. karinę tarnybą atliktų 9 mėnesius, o nuo 35 iki 50 proc. – 6 mėnesius.
Galiausiai, 3 mėnesių tarnybos terminas būtų skiriamas tiems, kurie yra įgiję profesijas ir kvalifikacijas, kurių kariuomenei trūksta. Pavyzdžiui, šiuo metu kariuomenės karo meto struktūrai užpildyti trūksta apie 2 tūkst. specialistų, kurie nėra rengiami kariuomenėje.
Pradinį karinį parengimą įgiję žmonės yra paskiriami į aktyvųjį rezervą ir turi būti reguliariai šaukiami atnaujinti savo įgūdžių. Dabar aktyviojo rezervo nariais buvę prievolininkai išlieka 10 metų, bet planuojama terminą pailginti iki 15 metų. Planuojama iki 2030 m. turėti apie 50 tūkst. žmonių.
„Dėl visuotinio šaukimo labai aiškiai reikia suprasti, kad netgi šiandien priėmus sprendimus, jų įgyvendinimas užtruks, tam reikia tinkamai pasirengti tiek laiko prasme, tiek resursų prasme, todėl Karo prievolės įstatymo pakeitimai, kurie teikiami dabar, yra susiję su, kaip mes vadiname, link visuotinio šaukimo kaip tarpinis sprendimas siekiant atliepti tuos lūkesčius, kurie buvo iškelti ir politinių partijų susitarime dėl gynybos stiprinimo“, – komiteto klausymuose kalbėjo viceministras Ž. Tomkus.
Lietuvos kariuomenė yra mišri: jos pamatą sudaro profesinė karo tarnyba, profesionalūs kariai, bet svarbi dalis tenka šauktiniams ir aktyviajam rezervui.
Šiuo metu į privalomą pradinę karo tarnybą per metus pakviečiama apie 3800 jaunuolių. Skaičiuojama, kad įgyvendinus reformą, kasmet būtų galima pakviesti apie 5000 žmonių.
Nepritaria tarnybos trukmės skirtumams
Karybos ekspertas Vaidotas Malinionis posėdyje užsiminė, kad esant mažoms grėsmėms, šaukimo sistema gali būti patogi, bet esant didelėms grėsmėms ji turėtų būti kuo paprastesnė, o tarnybos trukmės suskirstymas į 3,6 ir 9 mėnesius paprastumo neįneša.
„Dabar aš manyčiau, kad grėsmės didelės ir jos vis didėja, todėl ta sistema turi būti kuo paprastesnė. Tol, kol grėsmės yra didelės, mes negalime leisti sau jos daryti ypatingai sudėtingos, įvesti daug rūšių šauktinių, įvairiausių modelių, nes tokių dalykų įgyvendinimas užims laiko. Kol kariuomenė ir visuomenė įsisavins, praeis dar 5-7 metai. Klausimas, ar mes galime sau leisti tokį sudėtingą modelį šiuo metu. Siūlyčiau supaprastinti ir žiūrėti ne į patogumą, o į kariuomenės poreikius“, – nurodė V. Malinionis.
Karo istorikas Deividas Šlekys labiau akcentavo komunikacijos svarbą, nes studentai nežino ir nesupranta tokių trumpinių kaip JKVM ir KASP, o turės rinktis arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, arba tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
„Jeigu bėda rimta, o saugumo iššūkiai tikrai rimti, mes negalime sau leisti, kad keletas tūkstančių jaunuolių, kurie galėtų vienokia ar kitokia forma kiekvieną dieną, dabar prisidėti prie saugumo, tiesiog sėdėtų paskaitose. Juo labiau, kad mes ir neištraukiame jų iš paskaitų, mes juos paimtume tik savaitgalinei tarnybai ir tam tikram segmentui pratybų“, – kalbėjo D. Šlekys.
Tačiau, anot jo, aukštosios mokyklos turėtų pademonstruoti lankstumą: jeigu studentui visą savaitgalį vyksta pratybos, o pirmadienį laukia egzaminas ar koks nors rimtas atsiskaitymas, tuomet tokiam studentui turi būti leidžiama pareigas aukštojoje mokykloje atlikti pora dienų vėliau. Lygiai taip pat lanksti turi būti ir privalomos pradinės karo tarnybos sistema: jeigu studentas gauna galimybę išvykti kuriam laikui pastudijuoti į užsienį pagal mainų programą, jis tuo metu neturėtų būti kviečiamas į karinę tarnybą.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis siūlė bent jau numatyti, kad tarnaujantiems studentams studijos būtų nemokamos, nes labai dažnai studentai, norėdami susimokėti už studijas ir išsilaikyti, turi dirbti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dėstantis D. Šlekys taip pat pabrėžė būtinybę, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų kviečiami įvairaus socialinio sluoksnio atstovai, kad nebūtų kalbų, jog dalis asmenų gali išsisukti.
„Yra tas socialinio neteisingumo momentas, kad ne tai, jog vieni studijuoja, kiti tarnauja, bet ir socialinė kompozicija: kokių socialinių sluoksnių ir iš kokių visuomenės grupių ateina jaunimas tarnauti. Man atrodo, kad kartais gaunasi tam tikras pojūtis dviejų Lietuvų (nors nemėgstu to termino). Mes negalime sau leisti į kariuomenę imti tiktai vieno ar kito sluoksnio žmones, o visi kiti be piktų intencijų, bet sugeba išsisukti. Mes turime siekti čia tam tikro balanso“, – teigė D. Šlekys.
Atsargos karininkas Gintaras Ažubalis palietė karių rengimo konkrečioms užduotims problemą ir išsakė skeptišką požiūrį į tarnybos laiko trumpinimą. Pasak jo, šiuo metu per privalomąją pradinę karo tarnybą rengiami pačių paprasčiausių specializacijų kariai: šauliai, kulkosvaidininkai, granatsvaidininkai. „Ir dažniausiai that's it“, – nurodė G. Ažubalis, pridūręs, kad ne visur rengiami 60 mm minosvaidininkai ar galintieji naudotis nešiojama vidutinio nuotolio prieštankine sistema „Javelin“.
„Netgi automobilių vairuotojai, kurių mums katastrofiškai trūksta.... Mobilizacijos atveju tiesiog reikės gaudyt vyrukus gatvėje, tokius kaip aš, kurie turi bent C kategoriją. Arba tiesiog reikės užmerkti akis į taikos meto įstatymus, kai negali pasodinti vaikino, kuris gal ir didžiulį traktorių vairuoja, bet jam neleidžiama važiuoti su sunkvežimiu“, – sako G. Ažubalis.
Pasak atsargos karininko, jis labai skeptiškai žvelgia į tarnybos laiko trumpinimo galimybę bei pavadino tai migla. Taip jis atsiliepė apie neaiškią situaciją, kai šaukiami asmenys iš anksto tiksliai nežino, kiek laiko jie tarnaus, kiek reikia mokytis, norint įgyti konkrečią karinės srities specialybę. G. Ažubalis sako, kad Lietuvoje šauktiniams bijoma patikėti bet kokią techniką, bijoma šauktinį įsodinti į savaeigę haubicą, nors šauktiniai turėtų būti mokomi absoliučiai visų specialybių ir gebėti kritiniu atveju pakeisti profesionalius karius.
Jei asmenys negali tarnauti su ginklu ,reiškia negali jo ir turėti
