„Tikrai nepripažįstu (kad susitarimas sulaužytas – BNS). Pažiūrėkime susitarimo tekstą ir tada galėsime diskutuoti. Ten yra labai aiškiai neapibrėžta arba nepasakytas laikotarpis, per kurį laikotarpį mes turime tuos žingsnius padaryti. Bet tiesiog dažnai verslas pasilieka savo poziciją, kuri yra išsakoma pakankamai griežtai, neargumentuotai, stojama į poziciją, o po to bandoma pradėti kalbėtis“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras S. Skvernelis.
„Susitarimas – jeigu mato kažkuri iš pusių, kad jis nėra tikslingas ir pažeistas, – jį galima tiesiog nutraukti. Aš esu linkęs tokius susitarimus turėti ir jų laikytis“, – kalbėjo premjeras.
S. Skvernelis kartu atkreipė dėmesį, jog ne visos verslo kritikuojamos mokesčių iniciatyvos atėjo iš Vyriausybės. Jis pridūrė, kad vis dėlto dažni pasikeitimai nėra gerai.
„Jei kalbame apie Vyriausybę, turbūt siūlome įvestą vieną staigiai mokestį – kas susiję su tarša transporto priemonių. Mes privalome reaguoti į besikeičiančią situaciją ir toks iš Vyriausybės siūlymas išėjo. Visa kita yra ne Vyriausybės siūlymas. Bet jie, aišku, svarstytini, bus Vyriausybės išvados. (...) Bet tai nėra geras dalykas tie dažni pasikeitimai, reikia pripažinti“, – sakė premjeras.
Pagrindinės verslui atstovaujančios organizacijos trečiadienį kreipėsi į premjerą ir Seimo valdybą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad naujų mokesčių negalima įvesti skubiai ir be nuodugnaus aptarimo.
„Dėl ko labiausiai sunerimęs verslas, kad nepasibaigus pirmiesiems mokesčių reformos metams, jau yra siūloma vėl keisti įstatymus. (...) Ar galioja šitoje valstybėje susitarimai, kuriuos pasirašo socialiniai partneriai? Ar moralu didinti mokesčius dirbantiems žmonėms ir verslui, kada visiškai neprižiūrima, kaip tiek mokesčiai išleidžiami?“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė R. Dargis.
Verslo atstovai perspėja, kad stebės biudžeto priėmimą bei spręs, ar toliau verta dalyvauti susitarime.
„Kalbant apie nacionalinį susitarimą, mes netrankysime durimis, mes dirbsime toliau ministerijose, darbo grupėse, visur – mūsų tokia yra misija, mes turime atstovauti verslui, bet mes aiškiai įvardysime, kuo mes nepasitikime, išeisime iš tų struktūrų, kur nematysime savo dalyvavimo prasmės“, – kalbėjo Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Verslo atstovai trečiadienį daugiausia dėmesio skyrė valdančiųjų siūlymui apmokestinti bankų aktyvus – perspėta, kad tokios iniciatyvos gali pakenkti šalies investiciniam klimatui.
Kreipimąsi į premjerą ir Seimo valdybą pasirašė „Investors' Forum“(„Investuotojų forumas“), Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.
