Pristatydamas kreipimąsi, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, kad valstybės ilgalaikes reformas turi daryti visi kartu, nes valstybės ateitis svarbi visiems.
R. Dargis priminė, kad 2017 m. spalio 16 d. skėtinių verslo organizacijų vadovai kartu su profesinėmis sąjungomis ir Vyriausybe pasirašė Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų.
„Susitarime yra keli svarbūs punktai, kurie turi būti įgyvendinti, jeigu mes kalbame apie ilgalaikę valstybės strategiją ar ilgalaikę valstybės viziją. 2018 m. tektoniniai mokesčių pertvarkymai buvo įvykdyti, priimti įstatymai, o 2019 m. visa ta sistema pradėjo veikti. Deja, visi tie mokestiniai pakeitimai yra išdėlioti per trejus metus. Verslas labiausiai sunerimęs, kad nepasibaigus net pirmiems mokestinės reformos metams, vėl siūloma keisti įstatymus“, – susirūpinimą išreiškia R. Dargis.
Didžiausią pasipiktinimą verslo organizacijoms kelia politikų siūlomų įstatymų pakeitimų antplūdis. Kreipimesi į premjerą ir Seimo valdybą pabrėžiama, kad buvo susitarta dėl mokesčių sistemos stabilumo užtikrinimo, įtvirtinta nuostata nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būti didinami mažinant kitus, o mokestiniai pakeitimai iš anksto būtų aptariami su susitarimą pasirašiusių organizacijų vadovais.
R. Dargis, remdamasis Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktu tyrimu, pabrėžė, kad Lietuvoje nuo 2015 iki 2019 metų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą buvo siūloma keisti 75 kartus, sveikatos draudimo įstatymą – 71, PVM įstatymą – 60 kartų, pelno mokesčių įstatymą – 58 kartus.
Verslo atstovai iškėlė mintį, kad vertėtų apsvarstyti galimybę uždrausti priimti mokestinių įstatymų pakeitimus likus metams iki rinkimų.
„Įstatymai nėra kojinės, kurias reikėtų keisti kasdien“, – apie susiklosčiusią įstatymų pakeitimų situaciją Lietuvoje sakė R. Dargis.
Pasak verslo atstovų, susitarime įtvirtintas esmines pažangai būtinas ilgalaikes priemones ir deklaruotus bendradarbiavimo principus bei Vyriausybės įsipareigojimus pamina būtent įstatyminiai pakeitimai, kuriuos skubotai siūloma priimti su 2020 m. biudžetu.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad norint įgyvendinti reformas valstybės ateičiai svarbiose srityse, tokiose kaip: švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika, sprendimai turi būti priimami detaliai aptarus įgyvendinimo eigą bei pasekmes su visomis visuomenės grupėmis, visuomenės gerovę keliant skatinant ekonomikos augimą, o ne priimant trumpalaikius sprendimus dėl mokestinės naštos perskirstymo.
Galimai trauksis iš susitarimo
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad 2017 metais pasirašytas susitarimas kurį laiką veikė, vyko socialinis dialogas, tačiau šiuo metu jis stringa, yra kryžkelėje ir tai gali turėti neigiamų pasekmių.
„Nemažai iniciatyvų yra priešrinkiminės, kurios eina iš atskirų Seimo narių ir darosi nejauku, nes nematome svorio centro, kuris vykdytų protingumo balansą, atliktų pasiūlymų analizę ir tai gali tapti pavojinga“, – sako V. Sutkus
Kreipimesi nurodoma: „Tikime, kad politikai supras Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų reikšmę ir grįšime prie šiame dokumente įtvirtinto dialogo ir nė vienam socialinam partneriui nereikės pasitraukti iš susitarimo.“
Visgi verslo atstovai atskleidė, kad situacija bus stebima iki 2020 m. biudžeto priėmimo. Jei dialogas iki tol nepagerės, situacija nesikeis – socialiniai partneriai svarstys pasitraukimo iš susitarimo galimybę.
„Biudžeto priėmimas – tai yra pagrindinė takoskyra, kuri lems tolimesnius mūsų veiksmus“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
