Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius (GSSC) Linas Kojala teigė, kad Jungtinių Valstijų prezidento retorika, kuri anksčiau buvo nepalanki Ukrainai, pasikeitė ir tai yra labai reikšminga, nes ją stebi visas pasaulis.
„Tai yra svarbus retorikos pokytis. Tai, ką kalba Jungtinių Valstijų prezidentas, stebi visas pasaulis ir retorika tikrai dažnai buvo nepalanki Ukrainai, įskaitant teiginius, kad Rusija galėtų okupuoti visą Ukrainos teritoriją, jeigu tik norėtų ir esą, ko nedaro nuolaida, to nepadarydama“, – kalbėjo jis.
Trumpo nuomonė pasikeitė 180 laipsnių
Pasak GSSC direktoriaus, D. Trumpo retorika visiškai pasikeitė – nuo abejonės Ukrainos galimybėmis iki tikėjimo jos pergale, kartu pagerėjus ir jo santykiu su Zelenskiu.
„Buvo pasikeitimas 180 laipsnių kampu su Trumpo teiginiu, kad Ukraina gali išsivaduoti visą okupuotą teritoriją. Ir tai, aišku, yra reikšminga. Kaip reikšminga tai, jog tikrai yra akivaizdžiai pasikeitęs santykis su Zelenskiu“, – sakė ekspertas.
Pasak L. Kojalos, po vasarį pasiekto santykių dugno, D. Trumpo ir V. Zelenskio bendravime atsirado šiokio tokio pagerėjimo ženklų, tačiau JAV prezidento požiūris vis tiek nelemia realių veiksmų.
„Ovaliajame kabinete vasarį buvo dugnas, nuo kurio atsispirta ir Vatikane, ir kitose vietose. Ir ta Zelenskio šypsena po pastarojo susitikimo turbūt sunkiai slepiama, buvo gera to iliustracija.
Ir tai irgi yra svarbu, nes iki tol ir turbūt dabar Trumpo požiūris į Zelenskį yra, na, sakykime taip, rezervuotas ir apsunkina lūkestį dėl sprendimų, bet jokio konkretaus veiksmo tai savaime neužprogramuoja“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Buvo aptarta tolimesnė JAV parama Ukrainai
Dar, kaip politologas priminė, abiejų šalių vadovai pasikalbėjo apie tai, kad toliau bus teikiama ginkluotė, parduodama NATO valstybėms, kurios gali perduoti Ukrainai. Tiesa, sankcijos tarsi vėl atidėtos, duodant Putinui dar vieną mėnesį.
Šia prasme, kaip jis pastebi, ukrainiečiai turbūt ukrainiečiai pirmiausiai ieškos, kaip tą pasikeitusį Trumpo toną paversti praktiniais sprendimais, kurių jiems taip labai reikia.
VU TSPMI dėstytojo nuomone, D. Trumpas pripažįsta, jog jo geri santykiai su V. Putinu nepadėjo sustabdyti karo, todėl jis jaučiasi juo nusivylęs.
„Trumpas gana nuosekliai jau keletą mėnesių kalba apie tai, kad Putinas jį nuvylė, kad lūkesčiai dėl paliaubų ar bet kokių taikos derybų nėra realizuojami. Katalijos susitikimas iš esmės to nepakeitė.
Jis apie tai užsiminė ir vakar, kalbėdamas, kad turėjo įsivaizdavimą, jog karą pavyks sustabdyti, nes jo santykis su Putinu buvo geras, bet dabar jam akivaizdu, kad to niekaip nepakanka ir kad tas santykis galbūt nėra toks jau geras“, – pabrėžė jis.
Patys amerikiečiai šiek tiek yra pakeitę savo nuomonę
Eksperto įžvalgomis, respublikonų tarpe teigiančių, kad reikia teikti karinę paramą Ukrainai, kovo mėnesį buvo 30 proc., liepą – 51 proc. Tą, politologas, pirmiausiai, sieja su besikeičiančia prezidento retorika, kadangi jis labai stipriai daro tame įtaką, ypatingai užsienio politikos klausimų nuostatas savo rinkėjų tarpe.
Kaip L. Kojala teigė, yra tam tikrų pozityvių rezultatų, bet vis dar išlieka klausimas, kodėl tokiu atveju D. Trumpas taip ilgai toleruoja V. Putino nenorą kalbėtis ir tam tikrą pašaipą JAV prezidento derybinėms paskatoms, neįgyvendinant jokių sprendimų.
VU TSPMI dėstytojo nuomone, D. Trumpas mano, jog karo Ukrainoje sprendimas pirmiausia yra Europos atsakomybė, o JAV turėtų vaidinti tik pagalbinį vaidmenį.
„Ir turbūt vienintelis atsakymas, be svarstymų, ką Trumpas mano apie Putiną ir jų psichologinį tarpusavio kontaktą, yra tai, kad apskritai jautėsi ir vakar Trumpo požiūris, jog ši situacija pirmiausia yra europiečių reikalas.
Kad Jungtinės Valstijos gali tame dalyvauti viena ar kita forma – padedant Ukrainai, teikiant žvalgybinę pagalbą ir panašiai, bet didžioji atsakomybė imtis proaktyvių veiksmų yra būtent Europos šalims“, – dalijosi L. Kojala.
Keturios priežastys, kodėl įvyko toks staigus Trumpo nuomonės posūkis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Sky News“ korespondentas Davidas Blevinsas aiškina, kad yra keletas priežasčių, kodėl įvyko toks staigus posūkis nuo derybų traktavimo kaip praktiškiausio sprendimo ieškojimą ir pereita į naujai atrastą pasitikėjimą Ukraina.
Trumpas pripažino realybę
Pirma, tai gali būti karinė ir ekonominė realybė. Rusija moka didelę kainą už karą, tiek žmogiškaisiais ištekliais, tiek finansiniais.
D. Trumpas pripažino, kad Maskva patiria „didelių ekonominių sunkumų“, o tai sustiprina argumentus, kad Ukraina, padedama Vakarų, gali laimėti.
Ukrainos gebėjimas priešintis taip pat pasikeitė – tai, kas atrodė neįmanoma, dabar atrodo įmanoma, jei sąjungininkai išliks įsipareigoję.
Sąjungininkų įtaka
Antra, anot analitiko, tai gali būti sąjungininkų įtaka. Praėjusį mėnesį Europos lyderiai masiškai skrido į Vašingtoną, kad paragintų atsargumo bendraujant su V. Putinu.
Europos NATO narės padidino pagalbą Ukrainai, dar labiau susilpnindamos JAV prezidento retoriką apie Amerikos finansinę naštą remiant Ukrainą.
Jis staiga susitapatino su Europos šalimis, pritarė Rusijos lėktuvų, pažeidusių jų oro erdvę, numušimui.
JAV vidaus politika
Trečia, pažymi „Sky News“, tai gali būti susiję su vidaus politika, nes prezidentas susiduria su abiejų partijų kritika dėl jo „švelnaus“ požiūrio į Rusiją.
Griežtesnė nacionalinės gynybos pozicija galėtų padėti jam sustiprinti respublikonų paramą, o taip pat patraukti ir nuosaikiuosius, kurie Ukrainos gynybą laiko nacionalinio patikimumo išbandymu.
Trumpas prieš pasaulį
„Yra dar vienas veiksnys, kurį verta apsvarstyti – Trumpo derybų taktika. Jis jau seniai yra žinomas dėl savo pozicijos keitimo, siekdamas įgyti pranašumą“, – svarsto „Sky News“ analitikas.
Anot jo, kalbos apie kompromisą galėjo būti strategija, skirta priversti Ukrainą ir Rusiją pradėti derybas, tačiau Rusijai nerodant jokio noro eiti į kompromisą, D. Trumpo planai vėl pasikeitė ir dabar jis siekia Ukrainos atkūrimo.
Nepriklausomai nuo jo nuomonės pasikeitimo priežasties ir to, ar tai atsispindės JAV politikoje, per pastarąsias tris dienas D. Trumpas pasirodė drąsus.
„Nuo jo „neapykantos“ priešininkams pareiškimų per Charlie Kirko laidotuves iki sensacingų teiginių, kad „rado atsakymą į autizmo problemą“, ir iki jo pašaipų apie JT – šiuo metu jis yra visiškai nesuvaržytas.
Pastatykite jį prieš mikrofoną ar internete, ir tai bus Trumpas prieš pasaulį“, – rašo „Sky News“.
Trumpas pakeitė savo poziciją
JAV prezidentas mano, kad Ukraina turi visas galimybes atkovoti visą savo teritoriją pagal pradines sienas.
D. Trumpas pažymėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas susiduria su didžiuliais ekonominiais sunkumais. Jis mano, kad dabar yra laikas Ukrainai imtis veiksmų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
žurnalistams)
