„Turime grįžti šeimos vertybių ir normų, pro life politikos, kurie per amžius buvo dalis Lietuvos DNR. Neturime pasiduoti socialinių tinklų formuojamam požiūriui į vaikystę, kuomet emocinis bendravimas šeimoje pakeičiamas virtualiu, kuomet vaikas nepatiria, ką reiškia rūpintis kitu, kas vėliau silpnina motyvaciją kurti šeimą. Tvirta valstybinė šeimos politika turi atsispindėti visuose lygmenyse, sektoriuose ir srityse, ir būti pamatuojama. Tegul jauna, auganti Lietuva, jauna ir auganti Europa tampa mūsų visų prioritetiniu tikslu”, – teigė Diana Nausėdienė, Lietuvos Respublikos pirmoji ponia.
LR Prezidentūroje vykstantis renginys žymi ne tik tarptautinį dialogą apie šeimos politiką, sveikatos sistemų stiprinimą ir paramą tėvams, bet ir istorinį žingsnį – pirmą kartą Baltijos šalyse aptariamas bendras Europos siekis kurti aplinką, kurioje kiekviena nauja gyvybė būtų vertinama nuo pirmos akimirkos išvydus pasaulį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kas trukdo susilaukti vaikų?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gyventojų skaičius kasmet mažėja. Net 52 proc. Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai, rodo naujausia „Auginu Lietuvą“ iniciatyvos užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa.
Demografinę krizę lemia ne viena priežastis – ją kuria ir žmonių abejonės dėl tėvystės, kai trūksta palaikymo, ir nevienodas sveikatos sistemų pasirengimas išsaugoti pačias mažiausias gyvybes.
„Beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse gimstamumo rodikliai yra žemiau kartų kaitos ribos, o kai kuriose siekia mažiau nei 1,5 vaiko moteriai. Lietuvoje šis rodiklis nukrito iki 1,18, todėl nuo nepriklausomybės pradžios šalies gyventojų skaičius sumažėjo beveik 20 proc.“, – Lietuvos ir Europos demografinę padėtį komentuoja Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ įkūrėja bei „Growing Europe“ susitikimo Vilniuje organizatorė Asta Speičytė-Radzevičienė.
Anot jos, šie skaičiai aiškiai rodo, kad vien gerų norų neužtenka – būtinos ir nuoseklios valstybės investicijos į šeimas bei sveikatos apsaugą.
„Tyrimas taip pat parodė, kodėl vis mažiau porų ryžtasi tėvystei ir kas stabdo norą kurti šeimą. Apklaustieji įvardijo labai žemiškas priežastis – finansinio stabilumo trūkumą (19 proc.), partnerio ar santykių stabilumo stoką (14 proc.), norą turėti daugiau laisvės, keliauti ir siekti asmeninių tikslų (13 proc.), pokyčių gyvenime baimę (12 proc.) bei sunkumus derinant šeimą ir karjerą (11 proc.)“, – teigia A. Speičytė-Radzevičienė.
Pasak jos, tyrimo rezultatai atskleidė, kad sprendimą susilaukti vaikų lemia ne tik asmeninės aplinkybės, bet ir tai, kiek valstybė realiai investuoja į šeimas ir kuria joms palankią aplinką.
„Žmonės dažniausiai pasigenda lankstesnių darbo sąlygų tėvams (37 proc.), didesnio valstybės dėmesio šeimoms (32 proc.) bei būsto ir finansinės paramos (31 proc.). Todėl šiandien čia visi susirinkę ir kalbame, ką galime daryti kitaip, kad augintume Europą visi drauge. Norime, kad šis dialogas taptų pradžia realių pokyčių, kurie leistų šeimoms jaustis labiau palaikomoms ir saugioms“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Ji pabrėžia, kad demografinės krizės neįmanoma spręsti žiūrint vien į gimstamumo rodiklius ar materialinę paramą. Kitas kritiškai svarbus klausimas – kaip skirtingų šalių sveikatos sistemos pasirengusios išsaugoti ir puoselėti pačias mažiausias gyvybes, ypač kai kalbame apie sergančius ir neišnešiotus naujagimius. Būtent nuo to, ar jie sulaukia vienodai aukštos kokybės pagalbos, priklauso ne tik konkrečios šeimos istorija, bet ir visos Europos demografinė ateitis.
Sprendimai demografinei krizei
Siekiant apsaugoti pačias mažiausias gyvybes, šiemet pirmą kartą istorijoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kalendoriuje oficialiai pažymėta Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Tai – reikšmingas žingsnis, rodantis, jog ankstyvosios naujagimių priežiūros klausimai pagaliau pripažįstami kaip globaliai svarbi visuomenės sveikatos tema, turinti tiesioginės įtakos ir demografijai.
PSO duomenimis, neišnešiotumas yra viena pagrindinių kūdikių ir vaikų iki 5 metų mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Per anksti gimę kūdikiai dažniau susiduria su ilgalaikėmis sveikatos problemomis bei raidos sunkumais, todėl jų priežiūrai būtinos ne tik žinios ir kompetencija, bet ir vienodi, aiškiai apibrėžti standartai visose šalyse.
„Ilgą laiką neišnešiotų naujagimių sveikatos poreikiai nebuvo sulaukę pakankamo dėmesio visuomenės sveikatos darbotvarkėse. Įtraukdama šią dieną į savo kalendorių, PSO patvirtina savo įsipareigojimą padėti šalims užtikrinti geriausią įmanomą gyvenimo pradžią kiekvienam naujagimiui ir jo šeimai. Kaip parodė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, surengdama šį aukščiausio lygio susitikimą, pirmosios ponios ir aukšto lygio lyderiai gali atlikti išskirtinį vaidmenį skatinant pokyčius – didinant informuotumą, telkiant partnerius ir išlaikant mamų ir kūdikių temas politinės darbotvarkės prioritetuose“, – sako PSO Europos regiono biuro Sveikatos sistemų skyriaus direktorė dr. Natasha Azzopardi-Muscat.
Anot jos, šis tarptautinis pripažinimas – tik atspirties taškas. Tolimesnė pažanga priklausys nuo to, kaip šalys stiprins savo sveikatos priežiūros sistemas, investuos į ankstyvąją naujagimių priežiūrą ir kurs nuoseklią paramą šeimoms, susiduriančioms su pažeidžiamiausių kūdikių auginimo iššūkiais.
Valstybės imasi veiksmų
Europos mastu jau parengti naujagimių priežiūros standartai, tačiau realybėje jie dar labai dažnai lieka neįgyvendinti.
„Daugelyje Europos ligoninių tėvai naujagimių intensyvios terapijos skyriuose vis dar lieka tik lankytojai. Nors žindymo ir artimo kontakto nauda žinoma jau seniai, tai nėra savaime suprantama praktika, o pagalba šeimoms po išrašymo daug kur apskritai neteikiama. Šiandien standartai yra, tačiau jų įgyvendinimas tebėra labai ribotas“, – sako pasaulinio Naujagimių priežiūros fondo (GFCNI) pirmininkė ir Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos įkūrėja Silke Mader.
A.Speičytė-Radzevičienė pabrėžia, kad būtent šiuo tikslu Vilniuje vykstančiame susitikime parengtas bendras raginimas veikti, kuris buvo įteiktas Sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Jūratei Zailskienei – jame išdėstyti raginimai veikti visų lygių institucijoms.
„Dokumente akcentuojama, kad Europos institucijos turi įtraukti naujagimių ir šeimų gerovę į ES darbotvarkę, remti inovacijas ir stiprinti bendradarbiavimą tarp šalių. Nacionaliniu lygmeniu raginama integruoti motinų ir naujagimių sveikatą į demografines strategijas ir užtikrinti geresnę institucijų koordinaciją. Sveikatos sistemoms ir bendruomenėms siūloma stiprinti specialistų pasirengimą, įtraukti tėvus bei nevyriausybines organizacijas ir kurti šeimai palankią aplinką. Savo vaidmenį įsipareigojo atlikti ir akademinė bendruomenė bei pirmosios ponios – skatindamos įrodymais grįstus sprendimus, inovacijas ir solidarumą visoje Europoje“, – įsipareigojimus vardina „Growing Europe“ susitikimo organizatorė.
Kalbėdama apie veiksmus Lietuvoje, ji pabrėžia, kad reali pagalba šeimoms turi būti ne tik suplanuota, bet ir lengvai pasiekiama: „Turime realių sprendimų, galinčių padėti anksčiau laiko gimusiems naujagimiams ir jų šeimoms jaustis saugiau bei sulaukti pagalbos nuo pirmųjų dienų. Vienas jų – plėtojama „Auginu Lietuvą“ platforma, jungianti įvairius specialistus ir organizacijas visoje šalyje. Ji suteikia galimybę šeimoms vienoje vietoje rasti reikalingą informaciją, paslaugas ir aiškiai žinoti, kur kreiptis pagalbos, kai to reikia.“
„Growing Europe“ konferencija vyksta lapkričio 17 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
