Nuo kitų metų – pokyčiai dėl vairuotojų pažymėjimo galiojimo: štai kam gydytojai gali neleisti vairuoti

Gydytojai pažymi, kad tikrinti vairuotojų sveikatos būklę svarbu ne tik dėl saugumo – kitą kartą toks privalomas apsilankymas gali padėti laiku aptikti ir gyvybei pavojingas būkles.

Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Raimonda Kungytė pasakojo, kad kai kurie žmonės ir pasirodo pas gydytojus tik tokio privalomo patikrinimo metu. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kelia triukšmą dėl naujos tvarkos mokyklose: gydytojai įspėja, kad pasekmes pajaus visa visuomenė

Ar medikai patrauks į gatves? Nebetiki pažadais apie aukso amžių – įspėja, kad raudonos linijos jau yra peržengtos

Įspūdingą karjerą Danijoje padaręs lietuvis prabilo, kaip čia gydomi žmonės: danams sunku suprasti šį Lietuvos reiškinį

„Pavyzdžiui, esame radę širdies sutrikimų, kurie buvo pavojingi ne tik vairavimui, bet ir gyvybei. Nes yra atvejų, kai toks atėjimas pasitikrinti yra jų vienintelis apsilankymas pas gydytoją, dėl kitos priežasties jie apskritai neateina į polikliniką“, – pastebėjo ji.

Vyresni sveikatą turi tikrintis dažniau

Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos yra skirstomos į dvi grupes, kurios turi skirtingus galiojimo terminus – I-osios grupės galioja 10 metų, o II-osios – 2 metus.

Pagal dabartinę tvarką I-osios kategorijos (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE) transporto priemonių vairuotojams iki 55 m. sveikatos patikrinimas reikalingas kas 10 metų, tokiam laikotarpiui galioja ir vairuotojo pažymėjimas. 

Vairuotojams nuo 56 iki 69 m. sveikatą pasitikrinti reikia kas 5 metus, nuo 70 iki 79 m. – kas dvejus metus, o vyresniems nei 80 m. – kasmet. II-osios grupės (C1, C1E, C, CE, D1, D ir DE) transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai galioja 5 metus, o sveikatos patikrinimo medicininė pažyma – 2 metus. Jeigu vairuotojui daugiau nei 80 metų, sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas kasmet. 

Portalas tv3.lt primena, kad pakeitus sveikatos apsaugos ministro įsakymą sveikatą vairuotojams nuo lapkričio 20 d. tikrintis reikia rečiau.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjus galioti naujai tvarkai, nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojo pažymėjimas bus paskelbtas negaliojančiu.

Trys galimi variantai

Didelio pacientų srauto dėl vairuotojų medicininių patikrų sulaukiančios Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai pasakojo, kad įstaiga kol kas dar nejaučia besitikrinančių sveikatą pagausėjimo, tačiau tam ruošiasi.

„Kol kas srautas yra panašus, aišku, ruošiamės padaugėjimui, nes, tikėtina, kad jis bus“, – sakė R. Kungytė.

„Pavyzdžiui, esame radę širdies sutrikimų, kurie buvo pavojingi ne tik vairavimui, bet ir gyvybei. Nes yra atvejų, kai toks atėjimas pasitikrinti yra jų vienintelis apsilankymas pas gydytoją, dėl kitos priežasties jie apskritai neateina į polikliniką“, – pastebėjo R. Kungytė.

Ji teigė, kad ši paslauga poliklinikoje labai paklausi – per metus atliekama keli tūkstančiai patikrų: „Mūsų poliklinikoje yra prisirašiusiųjų apie 110 tūkst. pacientų, bet atvyksta ir iš kitų poliklinikų, turime sutartis ir su kai kuriomis įstaigomis, kur yra daug dirbančių vairuotojų. Taigi tų patikrų yra labai daug.“

Paklausta, kokios išvados po sveikatos patikrinimo gali sulaukti vairuotojas, pašnekovė įvardijo tris galimus variantus.

„Viena išvada būna, kad leidžiama vairuoti be apribojimų. Kitas variantas, kai yra tam tikri apribojimai. Jie gali būti įvairūs, dažniausiai yra skiriama regėjimo korekcija – akiniai arba lęšiai, gali būti klausos priemonės.

Gali būti apribojimas greičiui, kilometrams ar kad negali važiuoti greitkeliu. Pavyzdžiui, kaime gyvenančiam žmogui galima leisti vairuoti tik tam tikru spinduliu – nuvažiuoti iki parduotuvės, gydymo įstaigos, vairuoti neviršijant 90 km/val. greičio.

Taip pat yra toks ribojimas, kai galime savo nuožiūra trumpinti medicininės pažymos galiojimo laiką, nepriklausomai pagal amžių. Pavyzdžiui, žmogus serga kardiologinėmis, neurologinėmis ligomis, kai jų eigą galima prognozuoti tik pusmečiui į priekį. Tad tik tokiam laikui ir išduodama pažyma. Tada nėra atskirų ribojimų, bet sutrumpinama galiojimo tada“, – dėstė R. Kungytė.

Dar viena kategorija – kai visai uždraudžiama vairuoti. Gydytojos teigimu, tokių vairuotojų, priklausomai nuo metų, svyruoja nuo kelių procentų:

„Yra kokie 5 proc. žmonių, kurie galimai nepraeina arba turi dar kažką pasigydyti ir vėliau gali vėl ateiti patikrai dėl pažymos, kai galbūt tada ją išduosime. Aišku, kai žmogui neleidi vairuoti, jis ilgiau užtrunka pas mus ir atrodo, kad jų yra daugiau. Bet didelė dalis praeina su mažiausiais apribojimais, kad reikalinga korekcija matymui ir tiek. Tai bene dažniausias apribojimas.“

Kaip vyksta tikrinimas?

Gydytoja pasakojo, kad visų amžiaus grupių asmenims patikros metu iš esmės vertinami tie patys rodikliai.

„Yra tikrinami baziniai sveikatos parametrai ir bendra žmogaus būklė – vertinamas kraujo spaudimas, regėjimas, kartu būtinai reikia vertinti regėjimo lauką, ką žmogus mato periferijoje, nes būna nemažai atvejų, kai į priekį mato, bet šone dėl įvairių susirgimų regėjimo laukas būna susilpnėjęs.

Tikrinant akis tikriname ir jautrumą akinimui, kontrastinį matymą, kaip mato prieblandoje. Taip pat tikrinama klausą, atliekama širdies kardiograma. Jau nekalbu, kad vertinama koordinacija, neurologinius simptomus. Tikrinimas nepriklausomai nuo amžiaus yra identiškas, tik nuo tam tikro amžiaus tikrinama ir žmogaus psichologinė būklė, atminties rodikliai, ištiriama dėl dėmesio, atminties sutrikimų“, – komentavo R. Kungytė.

Įtariant, kad žmogus turi kažkokių sutrikimų, jis siunčiamas papildomam ištyrimui – tai gali būti kardiologo, neurologo, endokrinologo, nefrologo konsultacija:

„Kartais tenka siųsti net onkologams. Būna įvairių situacijų. Kai reikalingi retesni specialistai, patikra gali išsitempti ir laike. Pavyzdžiui, reikia neurologo-epileptologo žmogui, kuris buvo nualpęs, jam yra traukuliai, diagnozė nėra iki galo nustatyta, taigi reikia specialisto, kurių nėra daug, sprendimo, tada tenka palaukti.“

Jos aiškinimu, paprastai tie žmonės, kurie ne pirmą kartą tikrinasi ir žino, kad jiems reikia apsilankyti pas kažkurį specialistą, yra informuojami iš karto, kad baigsis vairuotojo sveikatos pažyma ir prieš ateinant rekomenduojama pas vieną ar kitą specialistą.

„Tada, jei viskas gerai, pažymą galima gauti tą pačią dieną. Aišku, stengiamės, kad žmonės papultų anksčiau, nes, kaip žinome, yra dalis pacientų, kurie užsirašo pas gydytojus specialistus, bet nepranešę neatvyksta, taigi į tokių žmonių vietą stengiamės įdėti ateinančius profilaktiškai, kad jiems nereikėtų ilgai laukti“, – tvarką komentavo šeimos gydytoja. 

Kuo sergant apribojam teisė vairuoti?

Pasak pašnekovės, vairuotojams gali būti apribota vairavimo teisė ar net uždrausta tą daryti dėl įvairių ligų. 

„Ligos, dėl kurių dažniausiai uždraudžiame vairuoti, būna kardiologinės patologijos, nervų sistemos, psichikos ligos (įvairios kilmės silpnaprotystės, psichozės paūmėjimai, priklausomybės nuo narkotikų, alkoholio). Taip pat endokrinologinės ligos, pavyzdžiui, nekontroliuojamas cukrinis diabetas ir panašiai.

Kalbama apie visas tas būkles, kurios galėtų sukelti staigų negebėjimą vairuoti. Tai – sąmonės sutrikimas, judesių koordinacijos sutrikimas, sąmonės sumišimas, o tokius simptomus gali sukelti įvairios ligos – ar širdies ritmas sutrinka, atsiranda širdies skausmas ar ta pati epilepsija, tų ligų yra įvairių, svarbu, kad kontroliuotume būklę“, – pabrėžė R. Kungytė. 

„Ir kai kuriais atvejais tikrai taip būna taip, kad kai duodame dviem metams sveikatos pažymėjimą, o žmogus ateina po 10 metų, tai jo sveikata, ypač vyresniame amžiuje, būna kardinaliai pasikeitusi“, – įspėjo šeimos gydytoja.

Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad pati liga dar nėra nuosprendis, paciento būklė yra vertinama atskirais atvejais:

„Jei būklė yra gerai kontroliuojama, nesukelia kažkokių paūmėjimų ir sveikatos susilpnėjimų, kad žmogus negalėtų saugiai vairuoti, tada leidžiame sutrumpindami pažymos galiojimo laiką. 

Tais atvejais, kai liga yra nekontroliuojama ar nepilnai kontroliuojama ir reikia kažką daryti, tada uždraudžiame. Ir kitą kartą negali tikėtis, kad žmogui pagerės, nors jam yra senatvinė silpnaprotystė, ir jis ateis po kurio laiko ir galėsime leisti vairuoti. Tikėtina, tokiam žmogui nepagerės.“

Ignoruodavo, kad reikia pasitikrinti sveikatą

Gydytoja neslėpė, kad, pasitaiko, nepraėjusiųjų patikrinimo nuotaikos būna emocingos: „Yra nepasitenkinimo ir nusivylimų, nesmagu tai matyti.“

Vis tik pašnekovė pabrėžė, kad sveikatos patikrinimas – nėra tik varnelės uždėjimas. Jos manymu, toks pažymos susiejimas su vairuotojo pažymėjom galiojimu turėtų atnešti naudos. 

„Anksčiau žmonės tikrai ignoruodavo tai, kad sveikatą turėtų pasitikrinti anksčiau, nei baigiasi vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Apie 7– 8 proc. asmenų, kurie pažiūrėję į sveikatos pažymėjimą pamatė, kad baigėsi, ateina savo noru. 

Kita dalis ateina, nes yra vairuotojai profesionalai ir juos siunčia darbdavys tikrintis laiku. Visi kiti laukia, kol pasibaigs vairuotojo pažymėjimas ir tik tada ateina tikrintis sveikatą net apie tai negalvodami. Ir kai kuriais atvejais tikrai taip būna taip, kad kai duodame dviem metams sveikatos pažymėjimą, o žmogus ateina po 10 metų, tai jo sveikata, ypač vyresniame amžiuje, būna kardinaliai pasikeitusi“, – įspėjo ji.

Nors to paties amžiaus žmogus žmogui nelygus ir jo sveikatos būklė pagal amžių gali būti gera, pašnekovė siūlė pažvelgti į sergamumo minėtomis ligomis statistiką ir žmonių amžių:

„Tiesioginis ryšys tikrai matomas. Lygiai ta pati psichologinė būklė, atmintis, orientacija – viskas su amžiumi šiek tiek keičiasi. Nereikia čia daug galvoti – užtenka pasižiūrėti sergamumą kitomis ligomis, apsilankymus gydymo įstaigose, ligoninėse ir bus aišku.“

Apgailestavo, kad kiti žiūri „pro pirštus“

Šeimos gydytoja pridūrė, kad kitą kartą būtent tokio patikrinimo metu išaiškinamos daug rimtesnės būklės.

„Pavyzdžiui, tas pats minėtas akiplotis, padarome tyrimus, kad žmogus nemato į vieną pusę, ir žinome, kad jam reikia ieškoti galbūt sudėtingesnių ligų – esame tikrinimo metu nustatę ir galvos navikų, aneurizmų ir kitų dalykų. Tad, manau, jei tikrinimai būtų atliekami taip, kaip priklauso, kaip nustatyta ministro įsakyme, jie tikrai labai naudingi“, – akcentavo R. Kungytė. 

Ji apgailestavo, kad yra kolegų, kurie į šias patikras daugiau žiūri formaliai. 

„Mes stengiamės, kad patikrinimas būtų atliekamas taip, kaip reikia, bet žinome ir tokių atvejų, kai žmonės ateina ir sako, kad jų netikrino, nors pažymą turi. Tai yra skaudu už kolegas, kurie taip elgiasi, bet, manau, kuo toliau, tuo mažiau pasitaiko tokių atvejų“, – teigė šeimos gydytoja.