„Bild“ išslaptinto dokumento duomenimis, eskalacija tarp NATO ir Rusijos gali įvykti jau šių metų vasarį.
Slaptame dokumente Vokietijos Gynybos ministerija išsamiai aprašo galimą „kelią į konfliktą“ tarp Rusijos ir NATO. Mėnuo po mėnesio aprašomi Rusijos ir Vakarų veiksmai, kurių kulminacija – šimtų tūkstančių NATO karių dislokavimas ir neišvengiama karo pradžia 2025 m. vasarą.
Bundesvero scenarijus „Aljanso gynyba 2025“ prasidės 2024 m. vasarį. Pagal jį, Rusija pradeda dar vieną mobilizacijos bangą ir į kariuomenę papildomai pašauks 200 000 žmonių. Tada Kremlius pradeda pavasario puolimą Ukrainoje, kuris iki birželio atstums Ukrainos kariuomenę atgal. Tai pirmasis pratybų etapas.
Mobilizacija Rusijoje – po prezidento rinkimų
Politologo, Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos teigimu, naujos mobilizacijos skelbimas Rusijoje – gana tikėtinas scenarijus. Tiesa, politologas pabrėžė, jog mobilizacija, ko gero, bus skelbiama po prezidento rinkimų Rusijoje.
„Viena iš Kremliaus silpnybių – žmogiškųjų resursų ribotumas. Nepaisant to, kad Kremlius patiria didžiulius nuostolius ir nevertina gyvybių. Todėl vyksta diskusijos, kokia forma galėtų vykti mobilizacija. Dažniausiai kartojamas scenarijus – mobilizacija galėtų būti daugiau ar mažiau viešai skelbiama po artėjančių prezidento rinkimų. Toks scenarijus yra realus ir svarstomas. Ar tai pakeis scenarijų fronto linijoje – tai priklausys nuo daugybės detalių“, – teigė L. Kojala.
Vis dėlto, politologui kyla abejonių, ar mobilizuoti asmenys būtų tinkamai parengti mūšiui.
„Kyla abejonių, ar tie mobilizuoti asmenys bus pilnai parengti mūšiui. Ar jie galėtų iškart papildyti fronto liniją ir turėti tokį efektą, kokį numato scenarijus, prognozuojantis, kad galėtų keistis situacijoje fronte – daugiau klausimų, nei atsakymų. Tikėtina, jog situacija 2024 m. radikaliai keistis neturėtų“, – pabrėžė L. Kojala.
Hibridinių atakų grėsmė – pastovi
„Bild“ duomenimis, liepą pradedamas pirmasis slaptas, o vėliau – vis labiau atviras Rusijos puolimas prieš Vakarus. Tikimasi kibernetinių atakų ir kitų hibridinio karo formų, daugiausia Baltijos šalyse. Įvyksta susirėmimai, kuriais Rusija pasinaudoja kaip pretekstu pradėti didelio masto pratybas savo teritorijoje ir Baltarusijoje.
Pagal scenarijų ši situacija gali paaštrėti spalio mėnesį, jei Rusija į Kaliningradą perkels karius ir vidutinio nuotolio raketas.
Scenarijuje numatoma, jog nuo 2024 m. gruodžio dirbtinai sukeliamas „pasienio konfliktas“, „Suvalkų koridoriaus“ teritorijoje įvyksta „riaušės su daugybe aukų“.
Karybos eksperto, atsargos majoro Dariaus Antanaičio teigimu, su hibridinėmis grėsmėmis Lietuva susiduria nuolatos – jo vertinimu, didesnę grėsmę Lietuvai kelia Baltarusija.
„Mes nuolat gyvename hibridinių atakų taikinyje. Kažko tikėtis, kad bus kitaip, yra naivu. Hibridinės atakos yra ir bus. Ko gero, turėtume kalbėti ne tik apie Rusiją, kuri daugiau dėmesio skiria Ukrainai ir mažiau Baltijos valstybėms. Nepamirškime ir Suomijos, kuriai Rusija pagrasino dėl stojimo į NATO.
Mums yra pavojingesnės hibridinės grėsmės iš Baltarusijos pusės. Nemanau, kad Rusija šiuo metu yra pajėgi mums stipriau pakenkti“, – teigė D. Antanaitis.
D. Antanaitis taip pat pabrėžė, jog iš Rusijos galime tikėtis kibernetinių atakų, tačiau kitų hibridinių grėsmių panaudojimo galimybės – ribotos.
„Su Rusija turime pakankamai nedidelę sieną, palei Karaliaučiaus kraštą. Žymiai didesnę sieną turime su Baltarusija. Rusija hibridinę ataką galėtų vykdyti nebent kibernetinėje erdvėje. Tačiau ir šiuo atveju esame pasiruošę“, – sakė D. Antanaitis.
L. Kojalos nuomone, Lietuva gali tikėtis nebent hibridinių grėsmių suintensyvėjimo.
„Galbūt gali skirtis tik intensyvumas. Tai apima ir dezinformacijos skleidimą, išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą“, – paaiškino L. Kojala.
„Tai yra bendro atsparumo klausimas – ar esame pažeidžiami, ar suvokiame kad tai yra nuolatos egzistuojanti grėsmė, kuriai yra nuolatos rengiamasi, taip sumažinant išpuolio efektyvumą“, – pridūrė L. Kojala.
Pareiškimų tikslas – atgrasyti Rusiją
Pratybų scenarijaus kulminacija – šimtų tūkstančių NATO karių dislokavimas ir neišvengiama karo su Rusija pradžia 2025 m. vasarą. L. Kojalos teigimu, nors NATO karo su Rusija grėsmė yra, turinio paviešinimo tikslas – Rusijos atgrasymas.
„Aljanso esmė pirmiausia yra atgrasymas – visais veiksmais. Ir politiniais pareiškimais, pratybomis, pajėgų dislokavimu – tikslas yra parodyti priešui, kad aljansas yra vieningas, reaguotų efektyviai.
Tokių pareiškimų tikslas yra priešui parodyti, jog aljansas yra vieningas ir reaguotų“, – sakė politologas.
Pasak L. Kojalos, nors NATO tikslas yra atgrasyti Rusiją nuo puolimo, NATO pajėgos yra pasiruošusios atremti puolimą, yra kelis kartus didesnės nei Rusijos.
„NATO pajėgumai yra nepalyginamai didesni, lyginant su Rusija. Kitas klausimas – kiek NATO yra pasirengę tokių scenarijų praktiniam realizavimui.
Bet vis dėlto, pokyčiai vykstantys pastaruosius du metus yra itin reikšmingi – buvo peržiūrėti gynybos planai, tie 300 000 tūkst. karių, kurie būtų dislokuojami, taip pat neatsiranda iš niekur – tai veiksmai, susiję su greito reagavimo pajėgų didinimu, prie kurio prisideda beveik visos NATO valstybės, viena ar kita forma. Tai rodo, kaip NATO yra pasikeitęs, lyginant su NATO prieš 3-4 metus“, – paaiškino L. Kojala.
Nerimą kelia JAV rinkimai
Paviešintame plane minima, jog JAV prezidento rinkimų metu Rusija, remiama Baltarusijos, kartos 2014 m. invazijos į Ukrainą scenarijų NATO teritorijoje. 2025 m. gegužę NATO priima sprendimą dėl atgrasymo priemonių, perkeldama 300 000 karių, įskaitant 30 000 Bundesvero karių, į rytinį flangą.
L. Kojalos teigimu, Rusija galėtų išnaudoti JAV rinkimų laikotarpį savo naudai, tačiau ši grėsmė – daugiau spekuliacinio pobūdžio.
„Nerimo, susijusio su rinkimais JAV yra, ypatingai dėl prezidento inauguracijos sausio viduryje. Matome, kas nutiko prieš beveik 4 metus – tai sąlygojo išpuolį prieš kongresą ir bendrą neramią politinę situaciją“, – dėstė L. Kojala.
„Tai yra gana spekuliatyvu. Vis dėlto, JAV politinės institucijos veikia įvairiais politinio ciklo etapais, prezidento rinkimai nesumažina JAV galimybių atremti grėsmės. Tai nėra tik JAV prezidento iniciatyva, tad per daug to sureikšminti mes neturėtume“, – pridūrė L. Kojala.
Krašto apsaugos ministerija Vokietijos planų nekomentuoja
Naujienų portalas tv3.lt bandė susisiekti su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, tačiau ministro patarėjos ir atstovės spaudai Liepos Rimkevičienės teigimu, ministras NATO parengto pratybų scenarijaus, bei jo reikšmės Lietuvai nekomentuoja.
