Svarbiausi įvykiai:
23:43 | Didžioji Britanija iki šiol apmokė daugiau kaip 60 000 Ukrainos karių
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Didžioji Britanija apmokė daugiau kaip 60 000 ukrainiečių karių. Šį skaičių britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas nurodė pirmadienį savo kalboje Londone. Jis įspėjo, kad tarptautinė bendruomenė negali mažinti savo paramos Ukrainai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą mano, kad Vakarams trūksta ištvermės. „Kadangi ant kortos pastatyta būsima pasaulio tvarka, turime jam parodyti, jog taip nėra“, – pažymėjo G. Shappsas.
Britų premjeras Rishis Sunakas praėjusią savaitę lankydamasis Kyjive pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą.
G. Shappsas taip pat sakė, jog labai svarbu, kad NATO šalys savo gynybos išlaidas, kaip sutarta vasarą, padidintų iki mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Dabar metas visoms sąjungininkėms ir demokratinėmis valstybėms pasaulyje pasirūpinti, kad jų išlaidos gynybai didėtų, nes taikos dividendų era baigėsi“, – kalbėjo G. Shappsas.
Jungtinė Karalystė šiuo metu skiria gynybai daugiau kaip 50 mlrd. svarų (58,16 mlrd. eurų) ir gerokai viršija 2 proc. tikslą. Šalis, anot sekretorius, sieks skirti gynybai 2,5 proc. BVP.
31 NATO šalis praėjusią vasarą dėl Rusijos grėsmės susitarė griežtinti bendrą nacionalinių gynybos išlaidų tikslą.
23:33 | Ukrainos NKKA vadovas: JAV padės Ukrainai nustatyti įtartino valstybės tarnautojų turto buvimo vietą
JAV padės Ukrainos gyvensenos stebėsenos ekspertams dar profesionaliau aptikti savo turtą deklaruoti privalantiems asmenims priklausančius nepagrįstus turtus, įskaitant turtą užsienio šalyse, kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“ sakė Nacionalinės kovos su korupcija agentūros vadovas Oleksandras Novikovas.
„Dar viena unikali NKKA naudojama procedūra – valstybės tarnautojų gyvensenos stebėjimas. Ši procedūra naudojama tik Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Ukrainoje“, – atkreipė dėmesį O. Novikovas.
Jis paaiškino, kad procedūra suteikia galimybę aptikti atvejus, kai turtą deklaruojantiems asmenims priklauso turto, kuris nėra deklaruotas, neatitinka jų pajamų lygio arba yra įregistruotas kartu su artimais giminėmis.
„NKKA specialiajai kovos su korupcija prokuratūrai jau yra perdavusi 31 bylą, kurioje reikalaujama administracinio ar baudžiamojo proceso tvarka konfiskuoti tokį nepagrįstą turtą“, – paaiškino O. Novikovas.
Be to, NKKA nurodė, kad jis neseniai buvo susitikęs su Amerikos mokesčių inspekcijos vadovu.
„Susitikimo metu buvo sutarta, kad JAV padės Ukrainos gyvensenos stebėsenos specialistams dar profesionaliau aptikti savo turtą deklaruoti privalantiems asmenims priklausančius nepagrįstus turtus, įskaitant turtą užsienio šalyse“, – sakė jis.
Pranešama, kad Nacionalinė kovos su korupcija agentūra yra išdavusi 157 000 savarankiško patikrinimo sertifikatų, liudijančių apie „pavyzdinių“ deklarantų finansinį patikimumą.
23:07 | Rusai smogė Donecko sričiai
Pirmadienio vakarą Rusijos kariuomenė iš oro bombomis ir raketomis atakavo Donecko sritį, rašo UNIAN.
Ant Niujorko gyvenvietės rusai numetė dvi bombas ir raketomis pataikė į trijų aukštų namą.
Dėl smūgio sugriuvo namo išėjimas, o po griuvėsiais įstrigo penki žmonės. Dar trys žmonės buvo sužeisti.
22:33 | Numuštas rusų lėktuvas A-50: Budanovas atsakė, kiek tokių dar turi Rusija
Sausio 14 d. vakare Ukrainos kariai virš Azovo jūros sunaikino Rusijos lėktuvą A-50. Anot Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, šiuo metu Rusijai liko tik aštuoni tokie lėktuvai.
„A-50 buvo numuštas ir sprogo. Il-22 buvo smarkiai apgadintas, bet, mūsų apgailestavimui, jis sugebėjo avariniu būdu nusileisti Anapoje“, – „Financial Times“ nurodė K. Budanovas.
Straipsnyje pažymima, kad modernūs stebėjimo lėktuvai Rusijai yra labai svarbūs koordinuojant antžemines operacijas.
„Geros būklės yra tik aštuoni A-50“, – teigia jis.
K. Bdanovas priduria, kad šio orlaivio sunaikinimas gali turėti įtakos Rusijos gebėjimui veikti visą parą ir palaikyti ryšį kovos veiksmų zonoje.
21:31 | Atsakė, su kokiomis bėdomis susidurs rusai ukrainiečiams pataikius į 2 jų lėktuvus
Dviejų Rusijos lėktuvų numušimas neabejotinai turės pasekmių būsimoms okupantų atakoms, sako Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN.
Anot jos, tai gali atitolinti būsimas rusų atakas.
„Mes fiksuojame dviejų vienetų numušimą, tai yra dviejų aviacijos vienetų atėmimas iš priešo. Be to, ne paprastų vienetų, o tų, kuriuose buvo dislokuoti priešo vadavietės. Vienas iš jų – A-50 – tarnavo kaip priešo „akys“.
Nes būtent šios mašinos ir jos veiklą užtikrinančios įrangos pagalba priešas stebėjo mūsų teritoriją, nusitaikė galingiems raketiniams smūgiams“, – sako N. Humeniuk.
„Todėl tikėsimės, kad toks smūgis bus pakankamai reikšmingas, bent jau atitolins būsimus raketų smūgius į Ukrainos teritoriją“, – teigia ji.
Sausio 14 d. vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pirmadienį patvirtino, kad lėktuvai buvo pamušti: A-50 sunaikintas, o Il-22 apgadintas.
20:44 | Zelenskis paprašė Šveicarijos surengti viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Šveicarijos surengti pasaulio lyderių taikos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo – tačiau nekviečiant Maskvos.
V. Zelenskis kalbėjosi su Šveicarijos prezidente Viola Amherd, viešėdamas Berne prieš kelionę į Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) kasmetinį susitikimą Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.
„Mūsų komandos nuo rytojaus pradeda rengtis pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje“, – po pokalbio spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
Susitikime „turės būti apibrėžta, kad karo pabaiga turi būti teisinga“, sakė jis.
Apie tai, ar bus kviečiama Rusija, jis sakė: „Mes esame atviri visoms pasaulio šalims, kurios gerbia mūsų suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Todėl galite daryti išvadas, ką mes kviečiame“.
„Mes tikrai norėtume, kad dalyvautų pasaulio pietų šalys, – pridūrė jis. – Ir norėtume, kad dalyvautų Kinija“.
Nebuvo nurodyta, kada šis viršūnių susitikimas galėtų įvykti.
Vasario mėnesį sueis dveji Rusijos karo Ukrainoje metai, o Maskva pastarosiomis savaitėmis dar suintensyvino oro antpuolius prieš Ukrainą.
„Norėtume, kad aukščiausiojo lygio susitikimas sulauktų plataus palaikymo ir kuo daugiau dalyvaujančių šalių tam, kad jis būtų sėkmingas“, – sakė V. Amherd. – Atėjus laikui, kai pamatysime, kad galime surengti sėkmingą aukščiausiojo lygio susitikimą, mes kartu jį surengsime“.
Ji sakė, kad Bernas norėtų „visaapimančios, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.
19:22 | Oleksandras Syrskis: mes dar galime nustebinti
Ukrainos pajėgos šalies rytuose dar gali nustebinti okupantus, nepaisant to, kad daugiausia dėmesio skiria gynybai, pareiškė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo „SKy news“.
Anot jo, ukrainiečių sausumos pajėgos neturėtų būti nurašytos.
„Mūsų tikslai išlieka nepakitę: išlaikyti savo pozicijas... išvarginti priešą, padarant kuo daugiau nuostolių“, – „Reuters“ kalbėjo jis.
Anot O. Syrskio, rusų kariai spaudžia rytinį frontą, toliau siekia visiškai kontroliuoti Donbaso regioną nepaisydami milžiniškų karių ir technikos nuostolių.
Jo įsitikinimu, okupantai taip pat tikisi susigrąžinti prarastas pozicijas pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose.
O. Syrskio teigimu, Ukrainos kariai vis dar rengia mažesnes kontratakas, kurias jis pavadino „aktyvia gynyba“.
18:54 | Norvegų mokslininko perspėjimas: NATO yra arčiau karo su Rusija nei dauguma žmonių įsivaizduoja
Tiesioginis NATO konfliktas su Rusija yra gerokai arčiau nei dauguma žmonių mano, perspėjo Oslo universiteto mokslininkas Fabianas Hoffmannas, rašo „Sky news“.
18:09 | Kallas: legaliai Estijoje gyvenantys ukrainiečių vyrai nebus išsiunčiami mobilizacijai
Ministrė pirmininkė Kaja Kallas teigia, kad legaliai Estijoje šiuo metu gyvenantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai nebus išsiunčiami į Ukrainą mobilizacijai, pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR.
Duodama interviu ukrainiečių leidiniui „The Kyiv Indepedent“ K. Kallas pripažino, kad šį klausimą aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu per pastarojo vizitą Taline praėjusią savaitę, tačiau atmetė galimybę išsiųsti Estijoje legaliai gyvenančius ukrainiečius vyrus.
„Taip, aptarėme ukrainiečių pabėgėlių, ypač mobilizacinio amžiaus vyrų, klausimą. Prezidentas V. Zelenskis pasakė, kad yra žmonės, esantys mūšio lauke, ir yra žmonės, mokantys mokesčius Ukrainai, kad būtų galima finansuoti karius, esančius mūšio lauke, – sakė Estijos premjerė.
„Tačiau yra ir žmonių, kurie gyvena užsienio šalyse, pavyzdžiui, Estijoje. Manome, kad jie turi teisę čia būti, jei laikosi taisyklių, jei jie jau atvyko į mūsų šalį, tada Europos Sąjunga jiems suteikia laikiną apsaugą. Taigi mes tikrai nieko nedarysime, kad tuos žmones išsiųstume. Ukraina pati turi kreiptis į čia esančius žmones ir prašyti, kad jie grįžtų atgal ir padėtų savo tėvynei“, – sakė K. Kallas.
Ketvirtadienį po susitikimo su K. Kallas surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia tinkamo mobilizacijai amžiaus vyrų, išvykusių į užsienį, atremti Rusijos agresiją arba paremti šalies ekonomiką. Tačiau jis aiškiai neatsakė, ar Estija turėtų siųsti namo čia gyvenančius tinkamo amžiaus Ukrainos piliečius.
17:45 | Maskvos srityje užsiliepsnojo sandėliai: į dangų pakilo juodų dūmų debesis
Rusijoje, Maskvos srityje kilo gaisras, praneša „Nexta“.
17:37 | Sprogimai Rusijoje: Rostovo srityje kilo gaisras
Rusijoje Rostovo srityje, esančioje šalies pietryčiuose, nugriaudėjo sprogimai, praneša „Nexta“.
16:47 | Po pranešimo, kad NATO ruošiasi karui su Rusija – Aljanso atstovo komentaras
NATO Strateginės komunikacijos centro vadovas Janis Sartsas pareiškė, kad paskleista informacija apie Vokietijos pasirengimą galimam kariniam konfliktui su Rusija nėra slapta žvalgybos analizė, rašo UNIAN.
Anot jo, viso labo buvo gautas pratybų scenarijus, kuris visada yra įsivaizduojama situacija, skirta kariniams pajėgumams tam tikroje teritorijoje patikrinti.
„Kadaise scenarijai buvo visiškai išgalvoti, su neegzistuojančiomis šalimis ir geografiniais regionais“, – komentavo jis.
Vis dėlto, anot NATO atstovo, dabar Aljansas pratybų scenarijams kurti pradėjo naudoti egzistuojančias šalis ir geografinius regionus. J. Sartsas pabrėžė, kad anksčiau paskelbta informacija nebuvo slapta žvalgybos analizė, numatanti būsimus įvykius.
16:18 | Bundesveras nekomentuoja „Bild“ pranešimo apie pasirengimą karui su Rusija, bet grėsmę laiko realia
Vokietijos kariuomenė (Bundesveras) nusprendė susilaikyti nuo tiesioginių komentarų apie naujausią „Bild“ pranešimą, kuriame kalbama apie tariamą NATO pasirengimą realiam karui su Rusija, tačiau patvirtino, kad Vokietija rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas Mitko Mülleris palietė šį klausimą pirmadienį surengtame brifinge, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Iš esmės negaliu nei patvirtinti, nei paneigti šio žiniasklaidos pranešimo“, – sakė pareigūnas.
Kartu M. Mülleris pažymėjo, kad Bundesveras žino apie dabartines saugumo ir politines grėsmes, tarp kurių yra ir Rusija. Situacijos analizės rezultatai atsispindi atitinkamai planuojant ir rengiant pratybas, taip pat priimant sprendimą dislokuoti nuolatinį karinį kontingentą Lietuvoje.
„Mes nedislokuotume ten brigados artimiausiais metais, jei grėsmės nebūtų realios“, – pažymėjo M. Mülleris.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos karinė vadovybė grėsmę vertina rimtai, todėl rengia įvairias pratybas, kad padidintų bundesvero kovinę parengtį. Atgrasymas išlieka pagrindine politika, taip pat ir NATO rėmuose, priminė atstovas.
Kiek anksčiau leidinys „Bild“ paskelbė ištraukas iš galimai slapto Vokietijos gynybos ministerijos parengto dokumento, kuriame daroma prielaida, kad eskalacija tarp NATO ir Rusijos gali įvykti jau 2024 metų vasarį, o 2025 metais blokas gali prieiti prie tiesioginės konfrontacijos su Rusijos kariuomene, tikėtina, Baltijos šalių pašonėje. Kartu „Bild“ pabrėžė, kad scenarijus yra NATO pratybų, kurios vėliau šiais metais bus surengtos Baltijos šalyse, legendos dalis.
16:02 | Zelenskis atvyko į Šveicariją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su darbo vizitu atvyko į Šveicariją. Jis pirmadienį „Telegram“ tinkle pranešė, kad susitiks su parlamento atstovais ir šalies prezidente Viola Amherd.
Jis norįs padėkoti Šveicarijai už paramą Ukrainai, rašė V. Zelenskis. Prezidentą pasitiko Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas. „Sveiki atvykę į Šveicariją, pone prezidente“, – rašė jis tinkle X ir paskelbė susitikimo nuotrauką.
V. Zelenskis taip pat pareiškė dalyvausiąs Pasaulio ekonomikos forume Davose. Bus dvišalių susitikimų su ES, NATO ir Didžiosios Britanijos atstovais. Antradienį planuojama ir V. Zelenskio kalba forume.
Vakarų remiama Ukraina jau daugiau kaip 22 mėnesius priešinasi Rusijos invazijai.
15:32 | Paviešinta pamušto rusų lėktuvo nuotrauka
Paviešinta tariamai sugebėjusio išsigelbėti pamušto rusų žvalgybos lėktuvo Il-22 nuotrauka.
Ryte Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad buvo numušti Il-22 ir A50 lėktuvai, atlikinėję žvalgybinę misiją virš Azovo jūros. V. Zalužnas asmenišai padėkojo Ukrainos karinėms pajėgoms už preciziškai atliktą darbą.
Rusijos atstovai situacijos nekomentuoja. Neoficialiuose prokremliškuose šaltiniuose pripažįstama, kad buvo numuštas A50, o Il-22 buvo pamuštas. Tačiau ten vyrauja versija, kad lėktuvus numušė pačių rusų oro gynybos sistema.
14:44 | Baltarusija siunčia savo karius į Rusijos Federaciją
Baltarusijos gynybos ministerija „Telegram“ skelbia, kad Baltarusijos kariai yra siunčiami mokytis į Rusijos Federaciją. Pažymima, kad per užsiėmimus „daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos ginkluotųjų pajėgų patirčiai“, įgytai per karą Ukrainoje.
Baltarusijos gynybos ministerija pridūrė, kad baigę mokymus Baltarusijos kariai įgytą patirtį perduos Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniams.
Kaip pranešama, nuo 2022 m. vasario prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Baltarusija aktyviai padeda Rusijos Federacijai. Karo pradžioje rusai puolė Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
14:06 | Suomija uždaro rusakalbes mokyklas trijuose pasienio su Rusija miestuose
Trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensū ir Lapenrantoje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma rusų ir suomių kalbomis. Rytų Suomijos suomių-rusų mokyklų fondo, valdančio švietimo įstaigas, valdyba išsiuntė atitinkamą pranešimą mokinių tėvams, rašo „Vedomosti“, remdamasi dokumentu.
13:39 | Žiniasklaida: Australija ketina utilizuoti sraigtasparnius, kurių prašo Ukraina
Australija planuoja utilizuoti nebeeksploatuojamus sraigtasparnius „MRH-90 Taipan“, nors Ukraina prašo perduoti orlaivius jai.
Tai pranešė televizijos kanalas ABC, kuriuo remiasi UNIAN.
Sraigtasparniai buvo nurašyti praėjusių metų rugsėjį, 14 mėnesių anksčiau numatyto termino, dėl saugumo problemų. 2023 metų liepos pabaigoje sraigtasparnis „MRH-90 Taipan“ sudužo Australijos šiaurės rytuose per bendras Australijos ir JAV pratybas. Orlaivyje buvo keturi Australijos kariškiai, jie visi žuvo.
„Ukraina pateikė oficialų prašymą dėl MRH-90 praėjusių metų gruodžio 19 d., nepaisydama dokumentais patvirtintų orlaivių saugumo ir eksploatavimo problemų“, – sakoma publikacijoje.
12:43 | Belgorodas stato gynybinius įtvirtinimus
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas skelbia, kad srityje, baiminantis raketų smūgių, iškyla gelžbetonio konstrukcijos.
„Mūsų tikslas – sukurti papildomas slėptuves žmonių gausiai lankomose vietose, pavyzdžiui, autobusų stotelėse. Kilus raketų pavojui, toks modulis gali būti naudojamas kartu su jau esančiomis slėptuvėmis“, – paaiškino regiono vadovas.
Belgorodo apšaudymas tapo dažnesnis 2023 m. pabaigoje Rusijos kariuomenės raketų atakų prieš Ukrainą fone. Dėl vienos iš atakų 2023 m. gruodžio 30 d. Belgorodo centre žuvo 25 žmonės.
12:08 | Rusiją jau penktą kartą pati apšaudė savo teritoriją
Rusijos Federacijos Krasnodaro krašte tarp Pavlovskajos ir Atamanskajos kaimų sausio 13 dieną buvo rastos tikriausiai rusiškos raketos Ch-101 dalys. Saugumo sumetimais eismas šioje kelio atkarpoje laikinai sustabdytas, agentūrai „RIA Novosti“ pranešė regiono operatyvinis štabas.
11:41 | Putino parankinis perspėjo Lenkiją: patys supranta, kad jie bus kiti
Rusijos parlamentaras ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Aleksejus Žurvaliovas per eilinį savo pasirodymą propagandinėje pokalbių laidoje užsiminė, kad Maskva, vykstant konfliktui Ukrainoje, gali nusitaikyti į Lenkiją.
11:00 | Zacharova sureagavo į nutekintus vokiečių dokumentus apie Rusijos planą pulti NATO
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova staigiai sureagavo į „Bild“ paviešintą Vokietijos gynybos ministerijos dokumentų turinį, kuriuose skelbiama apie „neišvengiamą“ NATO karą su Rusija, jeigu Ukraina pralaimėtų. Kremliaus propagandos institucijos atstovė prilygino tokią informaciją horoskopams, nors šios šalies vadovybė prieš karo Ukrainoje pradžioje taip pat aktyviai neigė tokią galimybę.
09:56 | „Bild“: NATO ruošiasi karui su Rusija
Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu Bundesvero dokumentu, skelbia, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi vasarį įvyksiančiam hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange. Tai Vokietijos kariuomenės karo su Rusija pratybų scenarijus tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos patirtų pralaimėjimą prieš Rusiją.
Leidinys pažymi, kad, remiantis dokumentu, eskalacija tarp NATO ir Rusijos gali įvykti jau šių metų vasarį.
Slaptame dokumente Vokietijos Gynybos ministerija išsamiai aprašo galimą „kelią į konfliktą“ tarp Rusijos ir NATO. Mėnuo po mėnesio aprašomi Rusijos ir Vakarų veiksmai, kurių kulminacija – šimtų tūkstančių NATO karių dislokavimas ir neišvengiama karo pradžia 2025 m. vasarą.
Leidinys aprašo dokumento scenarijų, tačiau saugumo sumetimais nepateikia visos informacijos apie NATO karių skaičių ir judėjimą.
Bundesvero scenarijus „Aljanso gynyba 2025“ prasidės 2024 m. vasarį. Pagal jį, Rusija pradeda dar vieną mobilizacijos bangą ir į kariuomenę papildomai pašauks 200 000 žmonių. Tada Kremlius pradeda pavasario puolimą Ukrainoje, kuris iki birželio atstums Ukrainos kariuomenę atgal.
Liepą prasideda pirmasis slaptas, o vėliau vis labiau atviras Rusijos puolimas prieš Vakarus. Tikimasi kibernetinių atakų ir kitų hibridinio karo formų, daugiausia Baltijos šalyse. Įvyksta susirėmimai, kuriais Rusija pasinaudoja kaip pretekstu pradėti didelio masto pratybas savo teritorijoje ir Baltarusijoje.
Pagal scenarijų ši situacija gali paaštrėti spalio mėnesį, jei Rusija į Kaliningradą perkels karius ir vidutinio nuotolio raketas. Nuo 2024 m. gruodžio dirbtinai sukeltas „pasienio konfliktas“ ir „riaušės su daugybe aukų“ vyksta „Suvalkų koridoriaus“ teritorijoje.
Tuo metu, kai JAV po kelių savaičių nuo rinkimų gali likti be lyderio, Rusija, remiama Baltarusijos, kartoja 2014 m. invazijos į Ukrainą scenarijų NATO teritorijoje. 2025 m. gegužę NATO priima sprendimą dėl atgrasymo priemonių, tuomet NATO perkelia 300 000 karių, įskaitant 30 000 Bundesvero karių, į rytinį flangą.
Scenarijus baigiasi praėjus 30 dienų po „X dienos“. Ar NATO sulaikys Rusiją, scenarijuje lieka atviras klausimas.
09:08 | Ukrainiečiai pamušė du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros
Sausio 14 d. vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto deputatas Jurijus Mysiaginas.
08:19 | Rusų nuostoliai
Ukrainos pajėgos skelbia per pastarąją parą sunaikinusios dar 980 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 370 980 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 089 tankų (+14), 11 322 šarvuotųjų kovos mašinų (+20), 8 771 artilerijos sistemos (+1), 958 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 650 oro gynybos priemonių (+2), 329 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 6 865 dronų (+4), 1 815 sparnuotųjų raketų (+1), 23 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 11 698 automobilių (+31), 1 356 specialiosios technikos vienetų (+3).
07:33 | Sandu: šį pavasarį Rusija ir vėl sieks destabilizuoti Moldovą
2024 m. pavasarį Rusija vėl bandys destabilizuoti politinę padėtį Moldovoje, pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Agerpres“.
„Per visą šį laikotarpį Rusija mėgino destabilizuoti tvarką ir valdžią Kišiniove, kaskart mėgindama pasitelkti Uždniestrės regiono režimą“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Moldovos prezidentė. „Mes žinome apie šias rizikas ir imamės visų veiksmų, kad išvengtume šių destabilizacijų. Kalbamės su jais ir informuojame piliečius apie šias rizikas, kaip ir praėjusiais metais, kai Rusija ketino nuversti vyriausybę. Kartu su piliečiais ir valstybės institucijomis stengiamės apsisaugoti nuo šių rizikų, bet dar turime ką nuveikti, vis dar yra silpnų vietų“, – kalbėjo M. Sandu.
Ji pabrėžė, kad šiuo klausimu Moldova tikisi Rumunijos ir visos tarptautinės bendruomenės paramos.
„Žinome, kad šį pavasarį Rusija atnaujins savo veiksmus, siekdama destabilizuoti padėtį“, – sakė M. Sandu.
06:49 | Prezidentūra: Zelenskis pirmadienį vyksta į Šveicariją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį ketina vykti į Šveicariją, pranešė jo biuras, Ukrainai stengiantis užsitikrinti stabilią sąjungininkų paramą artėjant antrosioms karo metinėms.
„Prezidentas V. Zelenskis savo vizitą Šveicarijos Konfederacijoje pradės sausio 15 d.“, – nurodė prezidentūra ir pridūrė, kad jis „susitiks su abejų parlamento rūmų vadovais, partijų lyderiais ir Šveicarijos prezidentu, dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume“ Davose.
