Be to, kitos Europos šalys vis dažniau investuotojus vilioja pinigais. Ekspertai perspėja, kad jeigu Lietuva nesusiims, rizikuojame būti pamiršti užsienio verslų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vokietijos gynybos pramonės milžino „Rheinmetall“ sprendimas Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą kilstelėjo tiesioginių užsienio investicijų mūsų šalyje statistiką.
Pirmąjį ketvirtį Lietuva pritraukė 22 naujus projektus ir tai – 15 procentų mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau vokiečiai žada investuoti apie 220 milijonų eurų ir šiuo aspektu pernykštis rezultatas gerokai lenkiamas.
Bet pats tiesioginių investicijų srautas lėtėja. Nors viešai skelbiama, kad pernai į mūsų šalį pritraukti tik 28 nauji užsienio projektai, bet „Investuok Lietuvoje“ sako, kad dalis investuotojų slapti – o jų iš viso buvo 53. Tiesa, mažiau nei užpernai.
„Tai yra geopolitika. Karas vyksta“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Mes turime, iš tiesų, labai stiprų karo faktorių ir tam tikrą neužtikrintumą investuotojų pusėje, ar galime investuoti, ar saugu, ar išliks investicijos saugios“, – komentavo EY konsultacijų Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris.
„Tam, kad išlaikytume tempą, reikia dirbti 4 kartus daugiau. Mažiau kalbėti apie karą, daugiau daryt“, – tikino Armonaitė.
Trūksta žemės ir kvalifikuotų darbuotojų
Politikų priešrinkiminės kalbos, kad laiko klausimas, kada Rusija mus užpuls, ne vienintelė Lietuvos problema. Trūksta ir kvalifikuotų darbuotojų, ir žemės sklypų. Koją kiša ir politikai, vis keisdami teisinę bazę.
„Viena pagrindinių kliūčių šiuo metu yra finansinės paskatos, subsidijų instrumentai, kuriuos pasitvirtina daugelis regiono valstybių ir didžiųjų valstybių“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.
Europos šalys pastaruoju metu skiria subsidijas verslininkams, kad jie investuotų savo pinigus. Garsiausiai Lietuvoje nuskambėjo Vokietijos sprendimas skirti 5 milijardus eurų taivaniečiams, kad jie savo mikrolustų fabriką statytų būtent Vokietijoje.
„Tai yra labiau investicija į investicijų pritraukimą. Ilgalaikėje perspektyvoje tokios paskatos duoda didelę vertę per sumokamus mokesčius, per valstybės biudžeto pajamų didėjimą. Skaičiuojama, kad apie 11 kartų daugiau po to sumokama mokesčių, lyginant su pradine investicija į investuotojo atėjimą“, – pasakojo M. Stasiukaitis.
„Subsidijos yra, galbūt, vienas iš aspektų, kuris tikrai galėtų padėti pritraukti investuotojus, bet iš kitos pusės, labai svarbu ir pasidaryti namų darbus viduje. Tai yra – užtikrinti, kad verslo aplinka Lietuvoje būtų stabili ir lengvai prognozuojama, užtikrinti, kad užsienio investuotojai turėtų galimybę prieiti prie darbo jėgos“, – komentavo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Viltis deda į užsieniečius
Tiesa, neretai koją kiša ir vietos gyventojai, šalia kurių namų planuojamos milijoninės investicijos. Štai Vilniaus rajono gyventojai prie Aplinkos ministerijos protestavo, kad medžio plokščių fabriką Pagiriuose statanti „Homanit“, kartu su valdininkais, nesilaiko nustatytų tvarkų.
„Investuotojas investavo šiais neramiai laikais 220 mln. eurų į Lietuvą. Ir dabar, kai valstybinės institucijos, šiuo atveju „Vilniaus vandenys“, neteisingai panaikino vandens apsaugos juostą ir gamykla pakibo ore“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Būtent sklypų problemą akcentuoja ir ekspertai. Lietuva neturi suformuotų didesnių sklypų, kuriuose galėtų kilti naujos gamyklos. Štai „Investuok Lietuvoje“ nurodė sklypą bendrovei „Homanit“, kuris, kaip dabar paaiškėjo, nėra pats tinkamiausias.
„Valstybė taip su investuotojais irgi turi labai blogą precedentą, kai nurodo patį sklypą, patys imasi jo paruošimo, ateina užsienio investicija, kuri po to, su visa pagarba, kurią Vokietija rodo Lietuvai, yra šiek tiek šaukštas deguto, nes valstybinės institucijos nesugebėjo parinkti tinkamo sklypo“, – tikino S. Gentvilas.
Tačiau yra ir dar viena, gana rimta problema.
„Rinkos iššūkius lemia mūsų demografinės aplinkybės, didele dalimi. Kadangi sumažėjo bestudijuojančių, sumažėjo praktiškai dvigubai mokyklas baigiančių asmenų, tai natūralu, kad ir specialistų, įsiliejančių į darbo rinką, skaičiai mažėja“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas.
Valstybė iki šiol neturi aiškios ir rimtos programos, kaip paskatinti lietuvius gimdyti daugiau vaikų. Todėl žiūrima į užsieniečius, kurie galėtų atvažiuoti ir dirbti Lietuvoje.
Pinigai brangūs, o jų nėra
Nors ekonomistas tikina, kad šiuo metu didžiausia problema išlieka prastos sąlygos skolintis investicijoms.
„Numeris 1 problema yra ne verslo aplinka, ne darbuotojai, ir ne subsidijos, o tiesiog pinigų trūkumas. Euro zona šiuo metu gyvena tokiame ekonomikos cikle, kai pinigai yra brangūs ir pinigų nėra“, – aiškino A. Izgorodinas.
Nors Lietuva turi savų problemų pritraukiant investicijas, bet jos pernai lėtėjo visoje Europoje.
„Mes turėjome makroekonominių priežasčių virtinę – tai yra infliacijos padariniai, bendras ekonominis sunkumų metas“, – teigė EY konsultacijų Baltijos šalyse vadovas.
Daugiausia Europoje investuoja patys europiečiai ir amerikiečiai. Ekspertai tvirtina, kad Lietuva dar neišnaudojusi ir Azijos šalių potencialo. Nors ministrė sako, kad investicijų smukimas kone neišvengiamas.
„Dvejus metus mums pavyko atlaikyti tą tempą, bet kad jis visą laiką laikysis, to tikėtis negalima, nes globaliai, bendrai, situacija lėtėja, o mes dar gyvename ties kaimynyste, kurioje vyksta karas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
O kai kurie užsienio verslininkai iš Lietuvos traukiasi. Štai Suomijos kapitalo įmonė „Fazer Lietuva“ nusprendė uždaryti kepyklą Kaune. Duoną, batoną, bandeles ir kitus kepinius lietuviams daugybę metų pardavinėjusi bendrovė nusprendė atleisti beveik 200 darbuotojų.
Nors Kaune veikusi kepykla dirbo pelningai, bet verslininkai nusprendė, kad lietuvius darbuotojus atleis, kepyklą uždarys, o Lietuvos pirkėjams pasiūlys Latvijoje paruoštą produkciją. Mokesčius taip pat mokės jau ne Lietuvai, o Latvijai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
