Lietuvoje keičiasi pensijų kaupimo tvarka: štai ką svarbu žinoti daugeliui

Apie pensijų reformą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Antros pakopos pensijų fondų grąža šiemet augo 3,4 proc.

Senjorė pardavė viską ir ėmė gyventi kruiziniame laive: atskleidė, ar nesigaili

Už pinigus iš pensijų fondų – protezai, kelionės: ekspertai rėžė, ką galvoja apie tai

Noriu užduoti vieną svarbų klausimą dėl pensijų antrosios pakopos ir galimybės iš jos pasitraukti. Dabar numatyta, kad gyventojai vėliau galės atsiimti sukauptus pinigus, o dalį jų – pervesti į „Sodrą“. Jau dabar girdėti ekonomistų nuogąstavimai, kad lietuviai tiesiog iššvaistys šiuos pinigus, remiantis Estijos patirtimi. Kaip jūs vertinate?

B. Gurževskis: Aš taip ir vertinu, žinokite. Man atrodo, Gediminas kaip tik buvo vienas iš autorių, kai mes kūrėme tą antros pensijų pakopos sistemą, tai buvo daroma seniai, kai kurie gal žiūrovai prisimena.

Taigi tuo metu buvo taikomas visai kitas modelis. Jis turėtų tą antrą pakopą, turėtų faktiškai aktyviai keisti, reiškia, tą pagrindinę „Sodrą“. Aišku, mes gynėme „Sodrą“ ir teisingai padarėme, dabar antroji pakopa nefunkcionuoja tinkamai – tai nėra patikima priemonė pajamoms senatvei kaupti.

Todėl, be abejonės, sistemą reikėtų saugoti, nes ją sukūrėme tokią, kokia ji dabar yra. Žmonės yra, bet negalima padaryti. Dabar iš vienos pusės galima tuos pinigus paimti ir nepaimti, jeigu 25 proc. – tai didelė suma, didelė dalis ir tokiu būdu fondo valdytojas, taip, jam pastoviai reikia turėti rezervą.

Jis negali drąsiai investuoti. Jis turi daugiau investuoti į saugius fondus. Tada, aišku, grąža bus mažesnė, suprantate? Tada pralaimės tie, kurie dalyvauja. Iš kitos pusės, valstybė padeda tiems silpnesnėms gyventojų grupėms, kad pinigai būtų kaupiami. Tokiu būdu, nei šis, nei tas.

Aišku, mano pozicija yra, kad, gaila, jeigu tokia sistema sukurta, ji funkcionavo, valstybė aukoja pinigus, palaiko ypač silpnesnes grupes, jaunimą, todėl tokiu būdu neišeiti iš šitų fondų. Tai kas turite mažesnes pajamas vidutiniškai šalyje, ypač kas esate jaunesnio amžiaus, būtinai būkite šiame fonde, kadangi jis yra remiamas valstybės.

Vienaip ar kitaip jums suma kaupsis. Oponentai sako, kad yra efektyvesnių būdų investuoti, bet daugelis žmonių, 85 proc., niekur papildomai neinvestuos, paprasčiausiai nupirks papildomo alaus už tuos 12 eurų, arba sukaups pinigų sumą atostogoms – daugelis žmonių nepakeis savo investavimo būdų.

Todėl labai gerai, kai turi mechanizmą, kuris gali kaupti pinigus. Bus laikas, aš manau, po penkių aštuonių metų, gal po dvylikos, kad toks faktiškai radikalus reformavimas antros pakopos būtų naudingas stiprinant „Sodrą“, bet nors bus iš ko paimti. O dabar faktiškai nei šis, nei tas. Dar „Sodra“ pakankamai stabili, dar turime rezervą ir tokia kosmetika tokia man nelabai suprantama.

Sako gyventojai, kodėl tie Sodros taškai? Kodėl nėra aiškumo?

G. Černiauskas: Taip, tai čia gal tiek gilinantis mes dar labiau supainiosime situaciją, bet ką aš norėčiau pasakyti, kad vis tik tai, kai jūs paminėjote, kad gąsdinama, kad čia eilinis pilietis ne tik pasiims pinigus, bet ir praleis arba pragers ir taip toliau, tai aš manau, čia tam tikras tų verslininkų nenuoseklumas yra, nes iš vienos pusės verslininkai mus mokina, kad valstybė yra blogis.

Tai rodo į Estijos pavyzdį tiesiog, nes Estijoje buvo labai sudėtinga situacija prieš ketverius metus.

G. Černiauskas: Tai savaime ne dėl to tos priemonės sulėtėjo Estijos ekonominis augimas. Ten priemonių buvo žymiai daugiau ir įvairesnių, tai šitoje vietoje aš manau, kad sprendimas padarytas, tam tikra prasme, aš matau jo pozityvumą.

Ne tik, kad suteikiame galimybę tiems žmonėms, kam atrodo, kad labiau reikia. Mes neįlysime į juos ten pasakyti jam tikrai geriau ar blogiau padaryti tą, ką jie gali padaryti. Vėlgi aš pritariu, kad masiškai bėgti nereikia, nes tai yra priemonė ir jeigu tu neturi kitų variantų, kaip kaupti senatvei, tai yra nebloga priemonė.

Bet vienas dalykas, kur, ko gero, kas lėmė žmonių daugumos, mes žinome, kad dauguma žmonių palaiko šitą reformą pensinio apmokestinimo, yra tai, kad vis tik efektyvumas arba ta grąža, jeigu ekonomisto terminais, investicijų į tą senatvės pensijų kaupimą buvo labai žemas ir jis buvo netgi žemesnis negu į tą tradicinę lietuvio investavimo formą, kai mes investuojame į nekilnojamąjį turtą, į tą patį būstą, nuo ko jūs pradėjote.

Tai būstas, tas pats euras investuotas į būstą prieš 20 metų, na, tada dar litai buvo, pabrangus turtui išaugo žymiai daugiau negu į investiciją į senatvės pensijų tą antrą, trečią kaupimo fondą.

Tai šioje vietoje aš manau, kad yra verslui irgi tam tikra prasme signalas, kad jeigu ateities mes nežinome ir daug kas keisis, bet jeigu jie nori, kad žmonių pozicija būtų palanki tiems produktams, kuriuos jie pardavinėja, taip sakant šiuo atveju tai jie turi užtikrinti, kad tai būtų efektyvu ne tik jiems, nes dabar pelną jie gauna, viskas, taip sakant, jų požiūriu gerai, bet ir eiliniam žmogui, kad tikrai būtų siekiama ateiti į tą fondą, o ne kaip dabar veržtis iš jo išeiti.

Tai šitoje vietoje aš manau, kad tas signalas yra ir kiek teko kalbėti su verslu, jie galvoja apie tai, įskaitant ir tai, kad daugiau reikia investuoti Lietuvoje. Iki šiol pensijų fondai tik apie 10 proc. investuodavo, bet čia jau techniniai dalykai, kurie neįdomu.

Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.