Brangsta ir salyklas, ir skardinės
Anot Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, panašu, kad alui naudojamo salyklo kaina kitais metais gali kilti apie 30 – 40 proc.
„Be to, brangsta ir darbo jėga, energetiniai ištekliai. Nežinau nei vienos pozicijos, kuri būtų išlikusi tokia pati“, – teigė S. Galadauskas.
Jis priduria, kad būdamas asociacijos vadovu apie kainų pokyčių galimybę komentuoti neturintis teisės.
Didžiausią šalyje alaus rinkos dalį užimančio „Švyturys-Utenos alaus“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys pažymėjo, kad šiuo metu salyklo kainos auga ir šis augimas yra didžiausias per dešimtmetį.
„Salyklas yra bene pagrindinė žaliava gaminant alų, todėl jo kaina negali nedaryti įtakos pačios produkcijos savikainai. Sunku yra komentuoti, kokia bus galutinė kaina. Šiais metais susiduriame su situacija, kai brangsta praktiškai visos žaliavos.
Todėl labai sunku įsivaizduoti, kad galutinė kaina nesikeistų, tai praktiškai neįmanoma: brangsta ir apyniai, ir kuras, auga atlyginimai, brangsta aliuminio skardinės ir PET žaliava. Visa tai susideda į vieną didelį pabrangimo kainoraštį, dėl to kažką su ta kaina reikės daryti“, – aptakiai kalbėjo D. Smailys.
Kalta sausra
Vienos iš salyklą Lietuvos aludariams teikiančių įmonių, bendrovės „Maltosa“ Komercijos direktorius Gintautas Bartusevičius tv3.lt aiškino, kad dėl ženklaus grūdų kainos augimo kaltos šių metų gamtinės sąlygos.
„Sausros padarinius šįmet jaučia ir lenkai, skandinavai, vokiečiai, baltarusiai. Niekur daug gerų grūdų nėra. Gandai, kad salyklas brangs tikrai nėra iš piršto laužti, bet bijau šiuo metu prognozuoti, kokio dydžio tai bus augimas“, – aiškino G.Bartusevičius.
Salyklą gaminančios bendrovės atstovas priminė, kad šios žaliavos brangimas pastebimas jau kurį laiką. Pernai, pavyzdžiui, grūdų derliui kirto ypač lietinga vasara, o šįmet koją pakišo sausra.
„Praėjusiais metais nuskendo pusė derliaus, bet kita pusė liko. O dėl šiųmetės sausros nukentėjo visi grūdai“, – teigė G. Bartusevičius.
Užsienio aludariai apie brangimą nešneka
Šiandien kai kurios Lietuvos parduotuvių lentynose randamo užsienio šalių alaus rūšys jau gali kainuoti pigiau nei lietuviškosios. Ar brangstančios žaliavos kainų skirtumą kitąmet dar labiau gali nusverti ne Lietuvos aludarių naudai?
„Iš tikrųjų taip. Reikia suvokti, kad Lietuvoje alaus gamyba yra nykštukinė, lyginant su didžiosiomis pasaulio aludarių gamyklomis. Net gretimos Lenkijos alaus daryklų pajėgumai viršija visų Baltijos šalių poreikį. O produkto savikaina alaus pramonėje priklauso nuo gamybos kiekių.
Todėl, nepaisant to, kad žaliavų kainos kils ir užsienio gamintojams, jie yra dideli, todėl ir jų gaminamo litro savikaina mažesnė“, – pripažino „Švyturys-Utenos alaus“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.
Tiesa, jis pastebi, kad kainų atotrūkis labiausiai gali būti pastebimas vadinamojo mainstreaminio (populiariausiojo) alaus kategorijoje. Užsienietiški nedidelių daryklų alūs gali būti dar brangesni nei analogiška lietuviška produkcija.
Įvairių Europos ir pasaulio šalių aludarių prekių ženklams Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Mineraliniai vandenys“ Asortimento valdymo skyriaus vadovė Baltijos šalims Aurinta Savickaitė teigia, kad oficialios informacijos apie ketinimą branginti importuojamą alų iš gamintojų bendrovė kol kas nėra gavusi.
„Tikslios alaus kainos turėtų paaiškėti iki lapkričio mėnesio pabaigos, kai baigsis planavimo fazė. Bendrovė atstovauja Belgijos, Airijos, Ukrainos, Meksikos ir kitų šalių aludarius. Nei vienas jų nėra oficialiai pareiškęs ketinimų branginti produkciją.
Atsakant į klausimą, kodėl lietuviško ir importuojamo alaus kainos yra panašios, reiktų vadovautis paprasta logika – nors šiems gėrimams taikomas tokio pat dydžio akcizas, užsienio šalių gamintojai dažnai eksportuoja tik vienos ar kelių rūšių alų. Masto ekonomija lemia, kad tarptautiniams gamintojams tokio alaus gamyba atsieina mažiau“, – teigė A. Savickaitė.
Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja kuklesniais tempais. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–rugsėjį siekė 230,816 mln. eurų – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (223,261 mln. eurų), rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.
Nuo praėjusių metų kovo akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui – iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais.
