Tiesa, patys gyventojai atlyginimų kilimo nepastebi ir mano, kad žmonės skolinasi, mat nori gyventi geriau čia ir dabar.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Iš Švedijos į Lietuvą aplankyti giminių atvykę Inga ir Ramūnas pasakoja, kad jie yra pasiėmę ne vieną vartojimo paskolą ir tikina, kad Švedijoje skolintis yra įprasta.
„Taip – ir būstui, ir mašinai. Smulkių tikrai ne, smulkiem tokiem pirkiniams kažką ten tikrai susitaupom“, – sako Švedijoje gyvenanti lietuvė Inga.
Pora pasakoja, kad skolinasi tam, jog galėtų paatostogauti, pakeliauti. Ir esą Švedijoje skolintis, pasak pašnekovų, yra visiškai normalu.
„Tas remontas tai tikrai kainuoja. Tai kai didesnius remontus nori pasidaryti, nu tai tikrai kažkokių tokių – tiek gal jau nesutaupom, o norim ir pakeliaut, ir kažką kito nuveikt“, – sako moteris.
O lietuviai seka Skandinavų pėdomis – tarpusavio skolinimosi platforma „Finbee“ skaičiuoja, kad lietuviai vis daugiau skolinasi įvairioms reikmėms.
„Išdavėme trisdešimčia procentų daugiau vartojimo paskolų ir išduotų paskolų per „Finbee“ platformą suma siekė 15 milijonų eurų“, – komentuoja „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Skolinasi net atostogoms
Labiausiai žmonės šiemet skolinosi refinansuoti turimas paskolas, kasdieniam vartojimui, namų remontui ir automobiliui. Vidutinė paskolos refinansavimui suma viršijo šešis tūkstančius eurų, sumos namų remontui bei automobiliui šiemet siekė beveik 5 tūkstančius, o vartojimui – virš tūkstančio eurų. O gyventojai skolinosi net ir atostogoms – vidutiniškai 2 tūkstančius eurų.
„Daugiausiai augo vidutinė suma refinansavimo paskolos – apie 19 procentų. Automobilio paskolos vidutinė suma augo 8 procentais“, – teigia D. Noreika.
Kalbinti gyventojai mano, kad lietuviai skolinasi dėl gero noro gyventi, taip pat dėl nustojusių augti atlyginimų:
„Žmonės visko nori čia ir dabar, matyt, nenori taupyti, nori gyventi dabar, gerai.“
„Gal reklama čia kalta, kadangi vis sako „nėr pinigų, paimk pinigus.“
„Gal mažiau uždirba, ne? Jeigu skolinasi pinigų? Jeigu skolint, mano nuomone, atostogoms, tai čia yra durnystė, investicija niekam.“
„Gal nori žmonės geriau gyventi šiek tiek greičiau negu po šimto metų.“
„Galbūt pas mus ateina kultūra to tokio gyvenimo į kreditą ir jinai nėra labai sveika. Nustojo atlyginimai iš dalies augti ir žmonės turi dideles išlaidas energetikai, būstui.“
Atlyginimai toliau auga
Tačiau ekonomistai sako priešingai – atlyginimai toliau auga, infliacija mažėja, dėl to ir gyventojai išlaidauja.
„Atlyginimai toliau auga, arti 10 procentų, nedarbo lygis išlieka pakankamai žemas. Infliacija taip pat jau nuslūgo ir galutinis to rezultatas, kad vartojimas gyventojų yra išaugęs iki istoriškai didžiausio lygio“, – tikina Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Dovydas Poderys.
Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas tikina, kad nemato jokių duomenų, kurie rodytų blogą gyventojų finansinę padėtį.
„Galime žiūrėti į neveiksnių paskolų lygį, tai yra kiek gyventojų nebegali išmokėti paskolų, ir tas padidėjimas – taip, yra, bet jis yra labai minimalus ir tikrai gerokai mažesnis nei kas buvo, sakykim, prieš pandemiją“, – sako D. Poderys.
Ekonomistai tikina, kad svarbu neskubėti ir įsivertinti prieš skolinantis – ar prekė tikrai pirmo būtinumo, ar be produkto artimiausiu metu galima išsiversti ir tik tada priimti sprendimą.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
