„Net neabejoju, kad tai bus ant stalo. (...). Man nekyla abejonių, kad mažinimo klausimas tikrai bus ant stalo labai rimtai svarstomas“, – žurnalistams penktadienį sakė ECB valdybos narys Gediminas Šimkus, paklaustas, ar palūkanos galėtų būti sumažintos jau rugsėjį.
„Duomenys turėtų tikrai nemaloniai nustebinti, kad toks sprendimas rugsėjį būtų mažai tikėtinas arba nebesvarstomas. Ar toks sprendimas bus, matysime. Yra 26 valdančiosios tarybos (ECB – BNS) nariai, bet aš neturiu abejonių, kad tai yra labai stipri opcija ant stalo“, – pridūrė jis.
Finansų rinkoms manant, kad šiemet įvyks dar du bazinių palūkanų euro zonoje apkarpymai – veikiausiai rugsėjo ir gruodžio mėnesiais – G. Šimkus teigė, kad jo vertinimas „daugiau ar mažiau sutampa su rinkos lūkesčiais“.
„Judesys arba kryptis yra labai aiškūs – vyksta dezinfliacijos procesai. Jeigu nebus kažkokių ypatingų siurprizų – tų „juodųjų gulbių“ vis ištinka, bet jeigu ekonomikos dinamika bus daugiau ar mažiau tokia pat prognozuojama ir infliaciją kontroliuosime į 2 proc. tikslinį lygį, kaip dabar numatyta prognozėse, manau, kad pinigų politikos švelninimas neišvengiamai bus ant stalo ir kituose susitikimuose“, – teigė G. Šimkus.
Jo teigimu, palūkanų mažinimas 0,25 proc. punkto „nėra iškaltas akmenyje“, tačiau tai yra „tam tikras nusistovėjęs standartas“.
ECB vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį neįsipareigojo dėl galimo palūkanų normos mažinimo rugsėjo mėnesį pareikšdama, kad kito pinigų politikos posėdžio scenarijus lieka „labai atviras“ ir priklausys nuo naujausių duomenų.
ECB ketvirtadienį nusprendė bazinių palūkanų euro zonoje nekeisti: refinansavimo palūkanų norma lieka 4,25 proc., indėlių palūkanų norma – 3,75 proc., riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,5 procento.
Sprendimas, priimtas po pirmo nuo 2016-ųjų jų apkarpymo ketvirčiu procentinio punkto birželio pradžioje, pateisino rinkų prognozes.
Kiti ECB posėdžiai šiemet numatyti rugsėjį, spalį ir gruodį.
