Taip pat vėl iš naujo siekiama Valstybinės ligonių kasos direktoriui suteikti galią vienašališkai nutraukti arba sustabdyti sutartis su gydymo įstaigomis dėl finansavimo, rašoma pranešime spaudai.
Šiuos pokyčius neigiamai vertinantys tiek Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, tiek medikai bei ekspertai jau ankščiau teigė, kad šios įstatymo pataisos sumažins pacientų galimybę gauti greitas ir kokybiškas paslaugas, be to apribos jų teisę rinktis, į kokią gydymo įstaigą nori eiti.
„Pacientų organizacijos blogai vertina siūlymus apriboti pacientų galimybes rinktis aukštesnės kokybės paslaugas. Turi būti sudaryta galimybė už paslaugas, kurių valstybė negali pilnai kompensuoti, leisti patiems pacientams prisimokėti, jeigu šie tą padaryti gali“, – pernai rugsėjį teigė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Kartu ji pabrėžė, kad visur turi būti pasirinkimas, o ypač tada, kai kalbama apie žmogaus sveikatą.
KT: pacientai turi teisę rinktis
Pacientų teisę rinktis medicinos įstaigą dar 2013 metais apgynė ir Konstitucinis teismas – nutartyje aiškiai pabrėžiama, kad piliečio pasirinkimo principas yra užtvirtintas Konstitucijoje. KT taip pat akcentavo, kad piliečiai gali laisvai rinktis gydymo įstaigą bei gydytoją, kur jam būtų suteiktos kokybiškos medicinos paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar ji privati, ar valstybinė, ir turi teisę gauti finansavimą iš ligonių kasų.
Būtent tai siūlomų įstatymo pataisų kritikams kelia didžiausią susirūpinimą – priėmus pakeitimus, pacientams sveikatos priežiūros įstaigose renkantis brangesnę paslaugą (pvz., atliekamą inovatyvesniu būdu) tektų mokėti pilną sumą už medicinos paslaugas, o tai stipriai sumažintų prieinamumą ir dar labiau didintų eiles valstybinėse įstaigose.
Tiek viešųjų, tiek privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovai ne kartą pabrėžė, kad valstybės patvirtinta bazinė kaina už medicinos paslaugas, kurią padengia ligonių kasos, yra per maža, siekiant išlaikyti tiek aukštos kvalifikacijos medikus, tiek pacientams suteikti kokybiškas paslaugas.
Tam pritaria ir pacientų organizacijų atstovų taryba, kuri nuolat pabrėžė, kad ne visiems pacientams gali pakakti pigiausio gydymo:
„Valstybė turi įvertinti realias paslaugų kainas ir priimti politinį sprendimą bei pasakyti žmonėms, kokią dalį paslaugų gali kompensuoti. Turi būti sudaryta galimybė žmonėms papildomam savanoriškam sveikatos draudimui. Tad jei valstybė negali padengti ar pasiūlyti reikalingo gydymo, kodėl pats žmogus papildomai susimokėdamas oficialiai negali tokio gauti?“ – svarstomų Seime įstatymų šalininkams pabrėžė atstovė.
Medicinos paslaugos nėra prabanga
Pernai metais vėl kilus diskusijoms dėl draudimo pacientams savarankiškai susimokėti skirtumą už geresnės kokybės medicinos paslaugą, kurios bazinę kainą dengia ligonių kasos, ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad galimybė rinktis geresnes paslaugas už papildomą mokestį yra įprasta praktika kitose Europos valstybėse.
Jis taip pat akcentavo, kad valstybės kompensavimo tikslas yra suteikti prieinamumą pacientams gauti medicinos paslaugas, nepaisant jo socialinio statuso, nes, anot jo, medicinos paslaugos nėra prabanga.
Jam antrino organizacijų atstovai, kartu akcentuodami, kad nepaisant to, jog politikai priimtų Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, pacientai vis tiek ieškotų būdų, kaip gauti greitas ir kokybiškas medicinos paslaugas. Jų teigimu, draudimas oficialiai susimokėti kainų skirtumą, gyventojus dar labiau pastūmės tai daryti siūlant medikams kyšius bei taip dar labiau didinant korupcijos mastus sveikatos sektoriuje.
„Jei būtų apribotos pacientų teisės rinktis ir susimokėti oficialiai kainų skirtumą, pacientai tai darytų neoficialiai, kaip senais laikais. Ir dabar sveikatos priežiūros sektorius užima lyderiaujančią poziciją pagal korupciją“, – pernai spalį teigė Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.
Vienašališkas sprendimas – ydinga praktika
Neramumų kelia ir kai kurių politikų noras perduoti Valstybinių ligonių kasų direktoriui galią vienašališkai spręsti dėl finansavimo sutarčių su gydymo įstaigomis nutraukimo arba sustabdymo.
Pernai lapkritį Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba jau kreipėsi į Seimo narius teigdama, kad dėl šio sprendimo ne tik labiausiai nukentėtų pacientai, tačiau nesant nustatytiems aiškiems kriterijams, atsiranda rizika ligonių kasų piknaudžiavimui bausti sveikatos priežiūros įstaigas.
Jų rašte atkreipiamas dėmesys, kad norimame priimti įstatymų projekte nėra aiškiai pateikiama, už kokius nusižengimus galėtų būti nutraukiamos sutartys su gydymo įstaigomis. Anot organizacijos, leidus ligonių kasoms savavališkai be jokių kriterijų nutraukti sutartis, tai tik dar labiau sumažins medicinos paslaugų prieinamumą ir kels pavojų pacientų sveikatai.
„Kažkoks absurdas – žmogus moka valstybei mokesčius, bet, priėmus tokias pataisas, negalėtų naudotis sveikatos priežiūros įstaigomis dėl ligonių kasų taikomų bausmių joms“, – pabrėžė pacientų atstovė.
Seimo nariai jau ne kartą nepalaikė į darbotvarkę grįžtančių Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimų – vienas iš balsavimų vyko ir šios kadencijos Parlamente.
Siekia pažaboti neteisėtas priemokas
Nors privačios įstaigos ir gali imti priemokas už vadinamąsias komforto paslaugas, tačiau ne už tas medicinines paslaugas, kurios jau apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Kitaip tariant, įstaiga neturėtų siūlyti geresnio prietaiso ar priemonės valstybės apmokamai paslaugai suteikti.
„Ir dabar galima imti priemokas už komfortą – atvežimą, nuvežimą, kavą, bet daugėja atvejų, kai žmogus, atėjęs konsultacijai, išvysta net viešai internete ar pačioje įstaigoje skelbimus, kad jei turite siuntimą, kai apmoka ligonių kasa, jums reikia primokėti tiek, o jei be siuntimo – kainuoja tiek. Tai yra nesąžininga“, – tuo metu aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
