Lietuviai Lenkijoje šluoja medikamentus nuo peršalimo, širdies ligų, perka ir gerokai pigesnius papildus. Tiesa, Lietuvos valdžia žada su farmacininkais kovoti tik dėl mažesnių receptinių vaistų kainų, o nereceptinius palieka vaistų gamintojų rankose ir kištis neketina.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilkaviškiečiai Vladas ir Ramutė į Lenkiją važiuoja ne tik maisto, bet ir vaistų, mat ten, kaip įsitikino, jie gerokai pigesni.
„Ir nuo skausmo, ir nuo peršalimo vaistai. Tikrai daug daug vaistų pigiau“, – tikino Ramutė.
Dėl pigesnių vaistų ir maisto į Lenkiją Vladas su Ramute 70 kilometrų įveikia kartą per mėnesį.
„O ką daryti? Tikrai ne iš gero gyvenimo važiuojam. Nevagiam, bet perkam“, – sakė vilkaviškietė.
Tokių kaip Ramutė su Vladu, kurie Lenkijoje perka pigesnius nei Lietuvoje vaistus, Suvalkuose TV3 žinių komanda sutiko ne vieną:
„Geležį pirkę, vitaminus pirkę, kolegoms nuo spaudimo vaistus pirkę. Iš tikrųjų kainų skirtumas pusantro, du kartus mažiausiai.“
„Ibuprofenas tai daug pigiau. Lietuvoje 10 vienetų apie 2 eurus kainuoja, net greičiausiai daugiau.“
Kainos skiriasi keliais kartais
Pasak Lenkijos vaistininkų, daugiausia lietuvių vaistų pirkti sulekia penktadieniais ir šeštadieniais.
„Tai preparatai nuo skausmo, priešuždegiminiai, vitaminai. Dažnai atvažiuoja maisto papildų – vitamino D, preparatų sąnariams su kolagenu, gliukozaminu“, – pagrindinius lietuvių pirkinius vardijo vaistininkė Anna Sobolevska.
Lietuviai Lenkijoje daugiausia perka nereceptinius vaistus ir papildus. Receptinių vaistų pernai Lenkijoje nupirko 240. Latvijoje su receptais pirko 190 vaistų. Beje, latviai Lietuvoje receptinių vaistų pirko gerokai daugiau nei mes Latvijoje – 340.
Nereceptinius preparatus svetur lietuviai perka priklausomai nuo metų laiko.
„Rudens-žiemos laikotarpiu pacientai iš Lietuvos atvažiuoja preparatų nuo peršalimo, stiprinančių imunitetą, skirtų suaugusiems ir vaikams“, – sakė A. Sobolevska.
Štai keletas vaistų kainų skirtumų. Pavyzdžiui, 200 miligramų stiprumo 30 tablečių acikloviro lūpų pūslelinei gydyti Lenkijoje kainuoja apie pusketvirto euro, o Lietuvoje to paties stiprumo 25 tablečių pakuotė kainuoja nuo 11 iki 17 eurų. Lietuvoje mažiau tablečių kainuoja kone penkis kartus daugiau nei Lenkijoje.
Ne tik vaistų kainos rėžia akį. Štai skystis kontaktiniams lęšiams Lenkijoje kainuoja beveik 8 eurus, o Lietuvoje tokį patį parduoda ir dukart brangiau – už 16 eurų.
Pakuotė gerųjų bakterijų Lenkijoje kainuoja 6,5 euro, o Lietuvoje ir 11 eurų paprašo.
Lietuvių pasipiktinimų dėl didesnių kainų nei Lenkijoje girdi ir Lietuvos vaistininkai.
Kaltina mažą konkurenciją
Receptiniams vaistams Lietuva taiko 5 procentų PVM mokestį, nereceptiniams 21 procento. Lenkijoje kompensuojamiems vaistams yra 8 procentų PVM, nekompensuojamiems – 23.
Paklausti, kodėl Lietuvoje vaistai brangesni nei Lenkijoje, vaistų gamintojai teisinasi – Lietuva maža šalis, maža ir konkurencija.
„Konkurencija yra maža, nes yra reguliuojamos kainos. Gamintojai kartais tiesiog nesugeba teikti vaistų mūsų rinkai už tą kainą, už kurią mūsų valstybė norėtų pirkti“, – teigė Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė.
Kai nėra konkurencijos, tam tikrose vaistų grupėse lieka po vieną ar du gamintojus ir jie diktuoja savo kainas. O nereceptinių vaistų kainos priklauso ir nuo to, ar farmacininkas sugebėjo prasibrauti į receptinių kompensuojamųjų vaistų kainyną.
„Gamintojas yra suinteresuotas turėti vaistus kompensuojamųjų vaistų kainyne. Kai jis neturi tokios galimybės, tai jis traukiasi, atitinkamai dėl to mažėja konkurencija nereceptinių vaistų segmente“, – sakė G. Voverienė.
Kai esi kompensuojamųjų vaistų sąraše, pajamos garantuotos, nes žmogus dažniau mieliau perka kompensuojamą vaistą, nei nekompensuojamą. Sveikatos apsaugos ministerija gerų žinių dėl nereceptinių vaistų neturi – nežada jiems mažinti PVM ar kitaip mažinti kainas.
„Žmonės nuperka juos, ne visiškai žino, kaip reikia vartoti, dėl to ligos sunkumas gali tik pablogėti, dėl to komplikacijos atsiras“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
Anot viceministro, didesnės kainos – daugelio mažų šalių bėda, kurią dabar bando spręsti Europos Sąjunga. Pirmiausia svarsto už pinigus prisitraukti iš Azijos gamintojus į Europą.
O į papildų rinką valdžia kištis nesiruošia – esą, jie nėra vaistai ir, anot viceministro, nėra būtini.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
tik va bėda ,lietuviski genai neduoda (panašūs į tamstos ) ,pavydas ,skupumas ir belei kokios kvailos priežasties sukurimo ,kad "negali"
