Koronavirusas toliau plinta. Kasdien nustatoma daugiau nei tūkstantis naujų užsikrėtimų, virusas įsisuko ir į mokyklas. Čia, Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, liepsnoja 196 židiniai, daugiau nei penki tūkstančiai moksleivių yra saviizoliacijoje.
Klausia, kur hibridinės klasės
Portalo tv3.lt žurnalistai sulaukė devintokės Vestos (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) laiško. Jame moksleivė klausia, kaip elgtis pajutus peršalimo simptomus.
Moksleivė svarsto, ar geriau neiti į mokyklą ir kurį laiką pabūti namuose bei pasidaryti greitąjį koronaviruso testą, ar verčiau rizikuoti ir toliau dalyvauti pamokose. Pirmu atveju, kaip rašo Vesta, nukentėtų jos mokymosi rezultatai, mat mokytis tektų savarankiškai. Tačiau taip būtų ramiau, kad nieko neužkrėsi.
„Kiek visur kalbama, kad ir pasiskiepiję gali užsikrėsti virusu, aš pasiskiepijusi, bet pajutusi slogą nevažiuoju pas senelius, tai nenoriu eiti ir į klasę. Turiu virš 20 klasiokų, o kas, jei netyčia užsikrėčiau koronavirusu?“ – laiške tv3.lt klausia Vesta.
Moksleivė sako girdėjusi, kad mokyklose turėtų veikti vadinamosios hibridinės klasės, kai dalis moksleivių sėdi ir mokosi klasėje, o dalis jų prisijungia nuotoliniu būdu ir gali tiesiogiai stebėti, kas vyksta klasėje.
Išties, dar gegužę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad iki rudens mokyklose atsiras hibridinės klasės. Buvo numatyta, kad iš viso iki rugsėjo turėtų būti įrengtos 2 tūkst. tokių klasių.
Tačiau jų kol kas dar nėra. Pasak Vestos, jei moksleiviams būtų suteikta galimybė dalyje pamokų dalyvauti nuotoliniu būdu, pandemijos metu būtų saugiau.
„Norėčiau tokiu atveju (pajutus peršalimo simptomus – aut. past.) iš karto neiti į mokyklą, o prie pamokų prisijungti iš namų. Taip būtų daug saugiau ir norėčiau, kad taip elgtųsi mano klasiokai“, – sako Vesta.
Ministerija: hibridinės klasės – jau lapkritį
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas tv3.lt nurodo, kad Nacionalinė švietimo agentūra antradienį pasirašė sutartį su įrangos hibridinėms klasėms įrengti tiekėju.
„Įsigijimas kiek užtruko, nes panašių technologijų poreikis išaugęs visame pasaulyje. Įranga mokyklas pasieks per spalį ir lapkritį“, – tv3.lt nurodo D. Lukas.
Kaip ir planuota pavasarį, yra nupirkta įrangos, kurios užteks beveik 2 tūkst. hibridinių klasių įrengti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienai mokyklai tektų dvi hibridinės klasės.
„Savivaldybės galės spręsti, kiek klasių kokioje mokykloje įrengti (tai priklausys nuo mokyklos dydžio), bet bent viena klasė bus kiekvienoje mokykloje. Įranga yra kilnojama, ją galima pernešti iš vienos klasės į kitą. Kai kurios mokyklos jau anksčiau yra apsirūpinusios tokia įranga“, – sako D. Lukas.
Ministerija pabrėžia, kad jei mokinys suserga, jis pirmiausia turėtų rūpintis savo sveikata – moksleiviai serga ne tik COVID-19.
„Jeigu mokiniui ar keliems mokiniams patvirtinta COVID-19 liga ir jis ar visa klasė turi izoliuotis, tuomet taikomas nuotolinis mokymas(is). Kiekvienu atveju sprendžia mokykla. Jei izoliuojasi tik vienas ar keli klasės mokiniai, ir nuotolinį mokymą tokiu atveju sunku organizuoti, gali būti skiriamos savarankiškos užduotys trumpam laikotarpiui, tačiau teikiamos nuotolinės mokytojo konsultacijos.
Mokiniai negali likti be mokytojo ar švietimo pagalbos specialistų pagalbos. Taip pat galima organizuoti hibridinį mokymą mokyklose, kurios jau yra tam pasirengusios ir turi tam skirtą įrangą. Kai izoliuojama visa klasė, mokiniams teikiamas nuotolinis mokymas mokyklos nustatyta tvarka“, – nurodo ministerija.
Moksleiviai susiskirstę į dvi stovyklas
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė sako, kad šiuo metu išgirsti objektyvią informaciją apie moksleivių požiūrį į hibridinį mokymą yra sunku. Moksleiviai visai neseniai grįžo į klases, dar renkasi savo atstovus. Tikimasi, kad artimiausių savaičių bėgyje LMS galės pateikti oficialią moksleivių poziciją hibridinio ugdymo klausimu.
Vis dėlto dar praėjusiems mokslo metams besibaigiant, moksleiviai buvo nusiteikę prieš hibridinį ugdymą. K. Pralgauskytė dar pavasarį komentavo, kad moksleiviai verčiau norėtų mokytis tik kontaktiniu būdu arba tik nuotoliniu, tačiau ne hibridiniu.
„Moksleiviai yra pasiskirstę į dvi stovyklas ir vieni hibridinį mokymąsi laiko kaip puikią alternatyvą ir puikų metodą, kurį būtų galima pritaikyti, nes yra nuotolinio ugdymo patirties. Kita dalis mano, kad tai tikrai nėra sprendimas ir kad gali kilti papildomų iššūkių“, – tv3.lt komentuoja K. Pralgauskytė.
Pasak LMS prezidentės, jei kuriam nors moksleiviui tenka saviizoliuotis, visi mokytojai sudaro sąlygas moksleiviui mokytis savarankiškai. Moksleiviui duodamos užduotys, mokytojai konsultuoja. K. Pralgauskytė sako, kad atvejai, kai besiizoliuojantys moksleiviai nebendrauja su mokytojais, yra pavieniai.
Bendrai moksleiviai šiuo metu teigiamai vertina galimybę mokytis kontaktiniu būdu.
„Matome, kad emocijos yra labiau teigiamos negu neigiamos. Tai džiugina, nes matome, kad ir moksleiviai jaučia atsakomybę, tampa vis labiau sąmoningi, skiepijasi, pasiryžta testuotis ir bendrai prisideda prie to, kad kuo ilgiau galėtume mokytis kontaktiniu būdu“, – sako K. Pralgauskytė.
Žvirdauskas: tai ateitis
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas mano, kad hibridinis ugdymas yra mokyklų ateitis. Vis dėlto mokytojai ir didžioji dalis mokyklų vadovų hibridinio ugdymo nenori. D. Žvirdauskas sako, kad šiuo metu mokyklos yra geriausiai pasirengusios teikti arba kontaktinį ugdymą, arba nuotolinį.
„Hibridiniam ugdymui daugelis įstaigų nėra iki galo pasirengusios dėl įrangos, kompetencijos stokos. Tikrai yra problemų, bet, mano asmenine nuomone, jis yra neišvengiamas. Įvairios įstaigos deda daug pastangų, kad pasirengtų hibridiniam ugdymui kompektuodami įrangą – ir pigesnius variantus su įgarsinimu, vaizdo retransliavimu“, – tv3.lt sako D. Žvirdauskas.
Dalis ugdymo įstaigų jau pačios įsigijo įrangą, skirtą hibridiniam ugdymui. Taip pat yra ir savivaldybių, kurios savo iniciatyva įranga aprūpino kai kurias klases.
„Kiekviena įstaiga ar savivaldybė gali ieškoti įvairių unikalių sprendimų. Šalia techninių sąlygų reikalinga tam tikra ugdymo proceso organizavimo patirtis arba gebėjimas tai daryti. Kadangi, niekas nežinojo ir nežino, kiek viskas tęsis, pastangos dedamos ir pakankamai intensyviai. Mokyklos ruošiasi, bet kad viskas vyktų sklandžiai ir greitai – organizacinio chaoso tikrai yra“, – teigia D. Žvirdauskas.
Paklaustas, kaip vertina, kad įrangos hibridinėms pamokoms įsigijimas vėluoja, D. Žvirdauskas reaguoja ramiai. Pasak jo, ministerija, ko gero, nėra pajėgi visų aprūpinti, tad tuo turėtų rūpintis ir savivaldybės ar patys mokyklų vadovai.
„Mes visi puikiai žinome, kad viešieji pirkimai užtrunka visada ilgiau nei numatyta, tai yra kaip taisyklė. Aišku, jei įranga būtų kiek anksčiau, būtų gerai, bet spalis–lapkritis nebūtų per vėlu. Ko gero, visi jaučiame, kad pandeminė situacija blogės būtent tais mėnesiais, kas labai panašiai buvo ir pernai. Tikėkimės, kad situacija bus geresnė. Jei hibridinė įranga atkeliauja spalį ar lapkričio pradžioje, mokyklos įsisavins ir bus pasirengę“, – sako D. Žvirdauskas.
Pasak pašnekovo, ministerija lygiagrečiai priėmė kitus svarsbius sprendimus – parengė teisės aktus, nurodančius, kaip hibridinis ugdymas turėtų vykti.
„Techniniai sprendimai yra viena dalis. Kokie yra organizaciniai sprendimai – dar kita dalis. Mokyklos ruošiasi. Jeigu žinotume, kas bus rytoj, gal šieno pasidėtume“, – komentuoja D. Žvirdauskas.
Daugiausia židinių fiksuojama ugdymo įstaigose, bet uždaryti jų neskubama
Šiuo metu daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių fiksuojama mokyklose, bet šį rudenį nebus skubama jų uždaryti, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laikinoji vadovė Giedrė Aleksienė.
„Šiuo metu daugiausiai židinių fiksuojama ugdymo įstaigose, pavyzdžiui, praėjusią savaitę ugdymo įstaigose nustatyti 129 židiniai, kai gamybos sektoriuje – 18, paslaugų – septyni, prekybos– keturi. Nuo šio penktadienio per savaitgalį irgi užfiksavom 48 židinius ugdymo įstaigose, iš jų 40 – pradinio ir vidurinio ugdymo, tik aštuoni buvo ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė G. Aleksienė.
Klausiama, ar sparčiai plintant virusui mokyklose bus pereinama prie nuotolinio ugdymo, G. Aleksienė teigė, jog uždaryti mokyklų nebus skubama, nes situacija, palyginti su pavasariu, yra pasikeitusi.
„Šį rudenį uždaryti mokyklų neskubėsime, situacija, palyginti su pavasariu, yra pasikeitusi, kalbant apie mokinukus nuo 12 metų, vakcinuotų yra nemažai, pvz., 12–15 metų amžiaus paskiepyta apie 30 proc., o vyresnių, nuo 16 metų, jau ir apie 60 procentų. Taip pat dalis yra persirgusių, todėl visiškai uždaryti klasių, kai klasėje nustatomas susirgęs mokinukas, nesiūlysime“, – pažymėjo NVSC vadovė.
Ji taip pat patvirtino, jog planuojama izoliacijos laikotarpį po artimo kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu trumpinti nuo 14 iki 10 dienų.
„Planuojama trumpinti iki 10 dienų, kadangi šiuo metu plačiai paplitusi delta atmaina, jos inkubacinis periodas trumpesnis, ir ja užsikrėtę žmonės suserga greičiau, pats inkubacinis periodas viruso sutrumpėjęs“, – sakė G. Aleksienė.
Pirmadienio statistikos departamento duomenimis, mokyklose fiksuojami 196 koronaviruso protrūkiai. Su jais siejami 668 atvejai, nustatyti 5113 didelės rizikos kontaktai.
