Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimai apima ir nuostatas dėl šeimos gydytojų darbo. Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius ar budinčio gydytojo tarnybą poliklinikoje (pavyzdžiui, Centro poliklinika Vilniuje).
Numačius, kad dabar įpareigotas pirminės sveikatos priežiūros paslaugą užtikrinti visą parą visomis savaitės dienomis šeimos gydytojas tą darytų 12 valandų per parą 5 dienas per savaitę, dėl išties neskubių būklių pacientas į gydytoją turės kreiptis kitą dieną.
Kur reikės kreiptis prireikus skubios pagalbos?
Šeimos gydytojui nedirbant ir pacientui išties prireikus skubios ambulatorinės pagalbos, pacientas turėtų kreiptis į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje veikiančias atitinkamos savivaldybės mero paskirtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pavyzdžiui, turinčias skubiosios pagalbos skyrių ar skubiosios pagalbos kabinetą ir ten gauti paslaugas.
„Jei paciento būklė neatitiktų ūmių būklių atvejų, bet būtų priskirtina šeimos gydytojo kompetencijai, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną. Tokios paslaugos turi būti suteikiamos per 7 kalendorines dienas“, – portalui tv3.lt yra išaiškinusi SAM.
Kitaip sakant, jei būklė nėra ūmi, o jūs reikalausite pagalbos nuvykę į priėmimo pagalbos skyrių, už tai jūsų bus paprašyta susimokėti.
Tuo metu dėl būtinosios pagalbos, išskyrus pirmu atveju nurodytą atvejį, kaip nurodo ministerija, pacientas turėtų kreiptis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią skubiosios pagalbos skyrių ar kabinetą.
„Iš esmės taip sprendžiame šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kai pirminės sveikatos priežiūros centrai yra sudarę sutartis su ligoninėmis, tai reiškia, stacionarinio lygio įstaigos teikia pagalbą, nepriklausomai nuo to, ji yra skubi ar ambulatorinė“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras.
Jei įstaigos pačios negalės užtikrinti paslaugų teikimo 12 valandų darbo dienomis (dėl mažai šeimos paslaugas teikiančių gydytojų, ligos, atostogų atveju), dėl šių paslaugų užtikrinimo turės būti sudaryta sutartis su kita pirmine ambulatorine asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Išduos ir nedarbingumą
SAM taip pat teigė, kad susirgus savaitgalį esant poreikiui gauti nedarbingumą tą bus galima padaryti nuvykus ir į ligoninę ar kitą stacionarines paslaugas teikiančią įstaigą.
„Ūmios būklės pacientas kreipiasi į bet kokią gydymo įstaigą ir joje gali būti išduotas nedarbingumas. Specialiųjų reikalavimų asmens apraše nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos skyriaus, teritorinio skubiosios medicinos pagalbos skyriaus ar skubiosios medicinos pagalbos kabineto gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą.
Jei sveikatos centras teikia stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, šis centras privalės užtikrinti skubios pagalbos paslaugas (ir išduoti nedarbingumą)“, – dėstė ministerija.
Siekia išginti pacientus iš priėmimo skyrių
Įstatymo pataisų iniciatorių aiškinimu, tokių pakeitimų reikia, mat šiuo metu įstatyme numatytą nuostatą, kad šeimos gydytojas dirbtų kiaurą parą 7 dienas per savaitę nebuvo realu. Be to, kai kurie pacientai, nenorėdami laukti eilėse, piktnaudžiauja ir į priėmimo skyrių atvyksta po šeimos gydytojo darbo valandų tam, kad iš esmės gautų planinio lygio, o ne skubią pagalbą.
„Iš esmės taip sprendžiame šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kai pirminės sveikatos priežiūros centrai yra sudarę sutartis su ligoninėmis, tai reiškia, stacionarinio lygio įstaigos teikia pagalbą, nepriklausomai nuo to, ji yra skubi ar ambulatorinė. Tokiu būdu susidaro situacija, kuomet skubiosios pagalbos skyriai didžiąja dalimi yra pildomi ir pacientais, kuriems nereikalinga skubioji ar būtinoji medicinos pagalba.
Mūsų idėja ta, kad tokios sutartys neegzistuotų ir pacientai, kuriems reikalinga ne skubi, o planinė gydytojo pagalba, nueitų į tuos vartus, kur yra tikslinga – pas šeimos gydytoją. Tačiau kai reikalinga būtinoji pagalba, jie važiuotų į bet kurį priėmimo skyrių“, – pristatydamas projektą Seimo salėje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Pasak jo, pacientams pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ir toliau bus užtikrintos, tačiau bus aiškiau, kur konkrečiu atveju kreiptis.
„Taip pat pacientams nebereikės prisimokėti už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei dėl jų bus kreipiamasi į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo metu. Taip pat taip bus racionaliau naudojamos PSDF iš kitos lėšos, nes nebereikės sudaryti sutarčių ir mokėti toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios užtikrindavo pagalbą“, – aiškino viceministras.
Šiam įstatymo projektui po svarstymo šią savaitę Seimas pritarė vienbalsiai, vėliau parlamentarai dar turės balsuoti dėl priėmimo.
