priėmimo skyrius

Nuo sunkiausių būklių iki pilnaties paveiktų pacientų ir iki agresijos nevaldančių apsvaigusių asmenų, kuriems raminti prireikia antrankių ar ašarinių dujų. Tokiais įtempto ir adrenalino nestokojančio darbo Skubios pagalbos skyriuje užkulisiais dalinasi 34-erių skubios pagalbos gydytojas Andrius Černauskas. Jis neslepia, kad emocijų po sunkaus budėjimo būna įvairiausių, bet tikina, jog yra atradęs savo vietą.

Marija (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) iš Klaipėdos liko nusivylusi vienos iš uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriaus darbuotojų elgesiu. Jos teigimu, su skausmais į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvykusiai jos sesei buvo pasiūlyta tik mokama pagalba ir paraginta kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau jau netrukus moteriai toje pačioje ligoninėje teko gultis po skalpeliu – operuoti gangreninį apendicitą.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė apie pacientų antplūdį. Nurodoma, kad į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių plūstelėjo traumas patyrę pacientai. „Šiandien iki 15 val. į ligoninę kreipėsi daugiau nei 50 žmonių, kurie dėl slidžios ir neprižiūrėtos kelio dangos patyrė įvairias traumas: nuo sumušimų, patempimų iki rankų, kojų ar šlaunikaulių lūžių. Apie 20 proc. pacientų hospitalizuoti ir gydomi ligoninės skyriuose“, – pranešė įstaiga.

Darbe didžiąsias metų šventes sutikę Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad Kalėdas ir Naujuosius metus šilutiškiai šventė ramiai. Medikai juokauja, kad jiems šiemet neteko gydyti tikrų „šventinių ligonių“ – apsinuodijusių maistu ar alkoholiu, tarpusavyje susimušusių, susižalojusių, ištiktų komos ar kitokias traumas patyrusių žmonių.

Kol daug lietuvių šventines dienas leido artimųjų, bičiulių apsuptyje, gyvenimas ligoninių priėmimo skyriuose nestojo. Nors didžiosios šalies gydymo įstaigos teigia šiemet nestebėjusios neįprastai didelio pacientų skaičiaus, pažymima, kad tiek nedarbo dienų savaime sukelia daugiau iššūkių teikiant būtinąją medicinos pagalbą. Be to, pacientų pagausėjimo šiomis dienomis dar tik laukiama.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Seime kelią toliau skinasi įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, ruošiami pokyčiai ir dėl gydytojų darbo. Juos priėmus šeimos gydytojai nebeprivalės garantuoti pagalbą kiaurą parą 7 dienas per savaitę, bet po 12 valandų 5 dienas per savaitę. Pakeitimais siekiama dalį gyventojų atpratinti lėkti į priėmimo skyrius, kai poliklinikos jau nedirba, nors išties pas gydytoją dėl neskubios pagalbos gali atvykti planine tvarka.

Nors sustreikavus sveikatai dažnas norėtume gauti gydytojo pagalbą „čia ir dabar“, ne visi negalavimai yra vienodai skubūs. Tad ir ne visada nuvykus į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių reiktų tikėtis, kad bus suteikta pagalba. Be abejo, niekas čia jūsų likimo valiai nepaliks, tačiau už neskubią pagalbą teks susimokėti.

Auskarų vėrimas vaikams, ypač mažiems, išlieka gana populiarus. Pirmieji auskarai veriami įvairaus amžiaus vaikams, amžius varijuoja nuo 6 mėnesių iki 10 metų amžiaus.  Nepaisant naujausių technologijų ir įvairių auskarų vėrimo būdų komplikacijų dažnis išlieka gana didelis. Priėmimo skyriuje tenka matyti pacientų su atsiradusiais pūliniais po auskaro įvėrimo arba įaugusiais auskarais.