priėmimo skyrius

Nuo sunkiausių būklių iki pilnaties paveiktų pacientų ir iki agresijos nevaldančių apsvaigusių asmenų, kuriems raminti prireikia antrankių ar ašarinių dujų. Tokiais įtempto ir adrenalino nestokojančio darbo Skubios pagalbos skyriuje užkulisiais dalinasi 34-erių skubios pagalbos gydytojas Andrius Černauskas. Jis neslepia, kad emocijų po sunkaus budėjimo būna įvairiausių, bet tikina, jog yra atradęs savo vietą.

Marija (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) iš Klaipėdos liko nusivylusi vienos iš uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriaus darbuotojų elgesiu. Jos teigimu, su skausmais į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvykusiai jos sesei buvo pasiūlyta tik mokama pagalba ir paraginta kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau jau netrukus moteriai toje pačioje ligoninėje teko gultis po skalpeliu – operuoti gangreninį apendicitą.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė apie pacientų antplūdį. Nurodoma, kad į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių plūstelėjo traumas patyrę pacientai. „Šiandien iki 15 val. į ligoninę kreipėsi daugiau nei 50 žmonių, kurie dėl slidžios ir neprižiūrėtos kelio dangos patyrė įvairias traumas: nuo sumušimų, patempimų iki rankų, kojų ar šlaunikaulių lūžių. Apie 20 proc. pacientų hospitalizuoti ir gydomi ligoninės skyriuose“, – pranešė įstaiga.

Darbe didžiąsias metų šventes sutikę Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad Kalėdas ir Naujuosius metus šilutiškiai šventė ramiai. Medikai juokauja, kad jiems šiemet neteko gydyti tikrų „šventinių ligonių“ – apsinuodijusių maistu ar alkoholiu, tarpusavyje susimušusių, susižalojusių, ištiktų komos ar kitokias traumas patyrusių žmonių.

Kol daug lietuvių šventines dienas leido artimųjų, bičiulių apsuptyje, gyvenimas ligoninių priėmimo skyriuose nestojo. Nors didžiosios šalies gydymo įstaigos teigia šiemet nestebėjusios neįprastai didelio pacientų skaičiaus, pažymima, kad tiek nedarbo dienų savaime sukelia daugiau iššūkių teikiant būtinąją medicinos pagalbą. Be to, pacientų pagausėjimo šiomis dienomis dar tik laukiama.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Seime kelią toliau skinasi įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, ruošiami pokyčiai ir dėl gydytojų darbo. Juos priėmus šeimos gydytojai nebeprivalės garantuoti pagalbą kiaurą parą 7 dienas per savaitę, bet po 12 valandų 5 dienas per savaitę. Pakeitimais siekiama dalį gyventojų atpratinti lėkti į priėmimo skyrius, kai poliklinikos jau nedirba, nors išties pas gydytoją dėl neskubios pagalbos gali atvykti planine tvarka.

Nors sustreikavus sveikatai dažnas norėtume gauti gydytojo pagalbą „čia ir dabar“, ne visi negalavimai yra vienodai skubūs. Tad ir ne visada nuvykus į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių reiktų tikėtis, kad bus suteikta pagalba. Be abejo, niekas čia jūsų likimo valiai nepaliks, tačiau už neskubią pagalbą teks susimokėti.

Auskarų vėrimas vaikams, ypač mažiems, išlieka gana populiarus. Pirmieji auskarai veriami įvairaus amžiaus vaikams, amžius varijuoja nuo 6 mėnesių iki 10 metų amžiaus.  Nepaisant naujausių technologijų ir įvairių auskarų vėrimo būdų komplikacijų dažnis išlieka gana didelis. Priėmimo skyriuje tenka matyti pacientų su atsiradusiais pūliniais po auskaro įvėrimo arba įaugusiais auskarais.

Justina R. panoro viešai pasidalinti savo patirtimi ir nuomone apie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbą. Visa istorija susijusi su jos 95 metų seneliu. Moteris teigia, kad sutrikus sveikatai, garbaus amžiaus vyras buvo pristatytas į priėmimo skyrių, o po to, neįspėjus artimųjų, išleistas namo.

Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą.

Šį savaitgalį – 390 pacientų, kasdien apie 260–300 ir daugiau besikreipiančiųjų pagalbos, tarp jų – nuo kelių iki keliolikos dėl sunkių traumų stacionarizuojamų pacientų. Tokiu krūviu šiuo metu dirba LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyrius (Traumatologijos punktas) Laisvės al.

Žinia apie Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikę, kuri buvo nuteista dėl to, kad tinkamai neįvertino girto asmens sveikatos būklės, jautriai palietė visą bendruomenę. Pasak medikų, nuo tokios situacijos, kai nesėkmingas bandymas padėti apsvaigusiam asmeniui gali atsisukti prieš tave patį, neapsaugotas nė vienas. Gydytojai pažymi, kad tai – didelė socialinė problema, dėl kurios net įvykus skaudiems atvejams medikai neturėtų būti verčiami atpirkimo ožiais.

Medikai griebiasi už galvų – neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau tampa tikra epidemija. Ypač grėsmingai atrodo tai, kad aukomis tampa dar praktiškai vaikai. Įjunkus į narkotines medžiagas naudojant populiariuosius vape‘us gydytis nuo priklausomybės jau tenka ir 11-mečiams.  Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius.

Kartais vis dar tenka išgirsti pasvarstymų, ar tai, kokiu transportu – nuosavu ar greitosios automobiliu – pacientas yra atgabentas į ligoninę, gali turėti įtakos pirmumo eilei pagalbai gauti. Specialistai pažymi, kad čia svarbus tik vienas kriterijus – paciento būklės sunkumas.

Patyrus traumą, ypač susižeidus vaikui, skubama į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau Kėdainiuose su šeima besisvečiavusi kaunietė netveria pykčiu – stipriai lūpą prasikirtusiai dukrai Kėdainių ligoninėje nebuvo suteikta reikalinga pagalba. Ligoninė savo ruožtu teigia, kad prireikus intervencinio gydymo, mažamečiai pacientai siunčiami į Kauną, nes ligoninėje nedirba vaikų chirurgai.

VUL Santaros klinikos pranešė apie pokyčius dėl Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbo. Nuo šiol kreiptis skubios pagalbos reikės ne į iki šiol įprastas patalpas, o šalia esantį pastatą. Ligoninė ką tik pasidalino naujiena, kad nuo lapkričio 22 d. 13 val. Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrius iš patalpų, esančių adresu Santariškių g. 7, persikelia į greta esantį naują pastatą, kuris išsiskiria ryškiomis spalvotomis pastato sienomis.

Jautresnės sveikatos žmonių, vos spėjusių atsigauti po praėjusio savaitgalio magnetinės audros, laukia naujas smūgis. Magnetinio lauko suaktyvėjimas prognozuojamas jau šį penktadienį. Specialistai įspėja, kad kai kuriems šiuo metu ypač svarbu labiau patausoti savo sveikatą. Gydytojai dar po praėjusio savaitgalio magnetinės audros pranešė apie išaugusius pacientų, ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, srautus.

Visuomenėje vyrauja mitas, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Tačiau Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė, Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra neteisingas. „Vaikai serga taip pat, kaip ir suaugusieji, kartais net ir sunkiau, – sako ji. – Pediatrija dažnai nėra prioritetinė sritis sveikatos sistemoje, todėl ypatingai svarbu kalbėti apie mažųjų pacientų saugą.

Jei į priėmimo skyrių skubate vos pajutę kokį įtartiną negalavimą ar simptomai atsirado pamiršus išgerti vaistus, paūmėjus lėtinei ligai, labai gali būti, kad vis tik jums reikia ne skubiosios pagalbos, o vizito pas šeimos gydytoją. Tokiais atvejais nuskubėjus į ligoninę ne tik reikia būti pasiruošus palaukti galbūt net kelias valandas, bet ir už paslaugą susimokėti iš savo kišenės. Medikai konstatuoja, apie 30 proc.

Kai ištinka nelaimė ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio švyturėlių gausmas skrodžia gatves, sunku suabejoti, kad tokiam pacientui pagalba turi būti suteikta kuo greičiau. Vis dėlto ne visi gyventojai priėmimo skyriuose atsiduria „iš reikalo“. Medikai konstatuoja – tokių pacientų pasitaiko daugiau nei trečdalis, kuriems tenka priminti, kad priimamasis nėra vieta pageidavimams ar viešbutis, kur būtų galima palikti pagyvenusius ir ligotus tėvus.

Skubios pagalbos skyrius – tai vieta, kurioje niekas nenori atsidurti, tačiau vien į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių per metus į kreipiasi daugiau nei 100 tūkstančių pacientų. Dalies gyvybei gresia pavojus arba kyla reali grėsmė sveikatai, todėl jiems pagalba suteikiama nedelsiant, kitiems besikreipiantiems gydytojų apžiūros tenka palaukti kiek ilgiau.

Toksikologams kasmet kiek juokaujant tenka konstatuoti karčią tiesą: visi grybai valgomi, tik kai kurie jų – vieną kartą gyvenime. Prasidėjus grybų sezonui medikai nepaliauja kartoti – jei tik kilo kokia abejonė, neimkite jų ir nedėkite į burną. O jei jau suvalgius pasidarė negera – kuo greičiau skubėkite į ligoninę.

Nors Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje sulig 2021-ųjų pradžia pradėjo didėti besikreipiančių pacientų srautas, medikai pastebi ir nerimą keliančią tendenciją. Jie atkreipia dėmesį, kad vis dažniau tenka susidurti pacientų, kuriems diagnozuojami toli pažengę arba ilgai negydyti susirgimai.  Anot Šiaulių ligoninės medikų, kasdien atvyksta iki 20 proc. daugiau pacientų, nei 2020 metų gruodžio mėnesį.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis kaunietis Darius teigia buvęs šokiruotas, kai atvežtas į priėmimo skyrių taip ir nesulaukė pagalbos, o galiausiai e.sveikatoje išvydęs įrašą, kad iš įstaigos tiesiog pasišalino. Kauno klinikos situacija aiškina kitaip ir sako, kad bendradarbiauti su medikais nepanoro pats pacientas. Kaip pasakoja kaunietis, medikų pagalbos jis kreipėsi dar prieš savaitę, kai pasijuto blogai – buvo sunku kvėpuoti, spaudė krūtinę.

Termometrų stulpeliams kylant aukštyn vis labiau kaista ir tautiečių galvos. Tačiau ieškodami atgaivos prie vandens telkinių ar kur gamtoje, parkuose žmonės gali prisidaryti ir bėdų. Gydytojai primygtinai įspėja karščių pasisaugoti ne tik pramogų gamtoje be alkoholio neįsivaizduojantiems asmenims, bet ir lėtinių ligų turinčiuosius.

Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė, kuri teigė buvusi nustebinta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) priėmimo skyriaus darbuotojų žodžių, kad įstaigai būtinas popierinis siuntimas. „Iš kur jį gauti, jei jis yra išrašytas elektroninėje sistemoje, popierinių dabar neišduoda, o pagalbos reikia čia ir dabar?“ – stebėjosi ji. Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

„Prie žmogaus mirties priprasti yra neįmanoma“: Vilniaus Antakalnio ligoninės priėmimo skyriaus medikė apie įtemptą kasdienybę ir skaudžias gyvenimo patirtis „Kiekvienas medikas pasakys, kad prie žmogaus mirties, prie jo išėjimo iš šio pasaulio priprasti yra neįmanoma, – pasakoja Vilniaus Antakalnio ligoninės priėmimo skyriaus medikė Kristina. – Man prieš daug metų pradėjus dirbti savo pirmame darbe, su mirtimi teko susidurti vos ne iš karto – ant mano rankų mirė maža mergaitė.

Lapkričio 17 d. Telšių ligoninės priėmimo skyriuje mirė moteris (gim. 1951 m.). Ligoninėje atsidūrė po to, kai iškrito pro savo kambario langą. Moters gyvybė užgeso maždaug 15.31 val. Prieš tai ji buvo pristatyta į ligoninę, nes tą pačią dieną, apie 13.00 val. Telšių rajone, Varniuose iškrito pro langą iš savo kambario slaugos ligoninėje, antrame aukšte.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Istorijų apie tai, kai surietus skausmui ar kitaip sunegalavus atvykus į priėmimo skyrių reikėjo susimokėti už paslaugas, – nors vežimu vežk. Vis dėlto ne kiekvienas žino, jog kai kuriais atvejais nemokamų šeimos gydytojo lygio paslaugų ligoninėje pacientas turi teisę reikalauti. Specialistai pabrėžia, kad nesant būtinosios pagalbos pacientams pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą (polikliniką ar šeimos medicinos centrą), prie kurios žmogus prisirašęs.

52 metų vyriškis atvyko į ligoninę pablogėjus sveikatai. Pacientas pristatytas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę sekmadienio vakarą iš sostinės Skroblų gatvės dėl skausmo kojoje bei sumušimų galvoje. Tačiau palatoje neišbuvęs ir pusę dienos spruko. Kitą dieną ankstų rytą pablogėjus sveikatai atvažiavo pats, tačiau priėmimo skyriuje mirė. Mirties priežastį ir įvykio aplinkybes aiškinasi policija.