„Geras, konstruktyvus, dalykiškas pokalbis su Seimo valdyba apie tai, kas mūsų laukia rudenį. Mes jau esame pristatę savo įstatymo projektus, kurie mums atrodo nepaprastai svarbūs.
Tai yra pirmiausia vakar ir Regionų forume nemažai svarstytas Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, numatantis didesnes galimybes savivaldybėms skolintis ir investuoti tam tikriems europiniams tikslams įgyvendinti.
Šis įstatymo projektas buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje, labai ilgai laukėme Vyriausybės išvados. Ši išvada pasirodė likus dienai iki Regionų forumo, ji yra pozityvi. Tikiuosi, kad tai suteiks gerą stimulą judėti į priekį ir pagaliau padaryti tą darbą, kurio labai laukė savivaldybės ir, neabejoju, jų žmonės“, – po susitikimo žurnalistams Seime sakė prezidentas G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, labai svarbu, kad šį rudenį visi vieningai sutartume dėl vieno prioriteto – itin aukštų energetinių kainų poveikio Lietuvos namų ūkiams ir verslui mažinimo.
„Kad aiškiai tai apibrėžtume kaip pagrindinį mūsų prioritetą, kurį turime nusistatyti ir kurio vardan galime sulaikyti kai kurių kitų viešųjų išlaidų didinimą kitiems tikslams“, – sakė jis.
G. Nausėdos tvirtinimu, pirmieji žingsniai, kurių ėmėsi Vyriausybė, yra padaryti, pasiūlymai pateikti.
„Šiandien reikia apsispręsti, kokį biudžeto deficitą mes sau galime leisti, nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui, bet, kitą vertus, suteikdami galimybę išgyventi ypatingai sudėtingus artimiausius mėnesius mūsų žmonėms ir mūsų verslui.
Nuolat kartoju ne tik žmones, bet ir verslą, nes verslas taip pat yra žmonės. Versle, įmonėse taip pat dirba žmonės ir jau šiandien matome, kad dėl ypatingai aukštų kainų, kai kurie verslai yra priversti arba atleisti darbuotojus, arba stabdyti veiklą. Tai yra tikrai didelį nerimą keliantis reiškinys“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas tvirtino, kad šią rudens sesiją Prezidentūrai ypač svarbi ir teismų reforma, nacionaliniai susitarimai dėl užsienio politikos ir nacionalinio saugumo.
„Mes matome, kad partijoms kol kas sunku surasti tą bendrąjį vardiklį, nors atrodo, kad jos jau visai netoli to, tačiau sutarimas, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, dėl nacionalinio saugumo principų ir dėl užsienio politikos krypčių, yra labai svarbus. <...> Aš tikiuosi, kad jis bus pasiektas“, – sakė G. Nausėda.
„Pakalbėjome apie pagrindinius prioritetus ir aš juos apibūdinčiau taip, kad iš esmės pagrindinis rudens sesijos prioritetas yra užtikrinimas Lietuvos žmonių saugumo, tiek nuo išorės pavojų, tiek nuo tų problemų, kurios yra visų pirma sukeltos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Žinoma, socialinės atskirties mažinimas, žmogaus teisių užtikrinimas.
Matyt, dėl prioritetų mes iš esmės visi tikrai sutariame. Esminis rudens darbas – biudžeto svarstymas ir priėmimas. Jame, žinoma, prioritetas bus skirtas energetinių kainų šoko amortizavimui“, – po susitikimo kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Matyt, planuojame karštą, galbūt netgi sudėtingą politinį rudenį. Bet labai tikiuosi ir linkiu visiems, kad Seime pavyktų pasiekti konsensusą pagrindiniais klausimais“, – pridūrė ji.
Prezidentas ieškos, kokiame lygyje fiksuoti elektros kainą
Kalbėdamas apie aukštų energetikos kainų poveikio mažinimą, G. Nausėda pabrėžė, kad reikia išskirti dvi grupes priemonių.
„Priemones, kuriomis mes siekiame padaryti trumpuoju laikotarpiu įtaką energetikos kainoms, pirmiausia elektros, bet taip pat ir dujų kainoms. Kaip ir minėjau, stebuklingų receptų nėra ir visi receptai susiję su tuo, kad tas kainas reikia subsidijuoti. Pagrindinis diskusinis klausimas – kokiame lygyje subsidijuoti. Ar subsidijuoti, pavyzdžiui, 24, 33 ar 40 centų už vieną kilovatvalandę lygyje.
Nuo to priklauso labai daug kas. Pirmiausia, mūsų žmonių finansinės galimybės. Jeigu žmonės išleis visus savo pinigus ir santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, mes galime įsivaizduoti, kas nutiks su mūsų verslu. Parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją“, – sakė G. Nausėda.
„Mes tikrai stengsimės kartu su Seimu ir kitomis valdžios institucijomis ieškoti kiek galima žemesnės kainos, kad ją galėtume užfiksuoti, nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui. Taip, suprantu, stebuklų nebūna, <...> bet mes privalome ieškoti šito sprendimo ir padaryti jį mums kaip įmanoma palankesniu mūsų žmonėms“, – pridūrė prezidentas.
Tačiau, kaip pažymėjo G. Nausėda, to nepakanka, tad reikalingos priemonės, kurios numato tolesnį gyventojų pajamų didėjimą.
„Tai yra tam tikras nuoseklumas mūsų politikoje turi būti. Tai man, tikrai išpažįstančiam gerovės valstybės principą, yra nepaprastai svarbu, kad toliau augtų minimali mėnesio alga, kad didėtų neapmokestinamas pajamų dydis, kad didėtų socialinių išmokų baziniai dydžiai, vaiko pinigai. Visa tai reikia vertinti biudžeto kontekste ir įvertinti, kiek šiandien mes galime leisti. Bet manau, kad šiandien mes vis dar galime leisti įgyvendinti socialinės politikos principus, nes nuo šių sprendimų priklausys vidinis mūsų valstybės nacionalinis saugumas“, – sakė jis.
Komentarai žiniasklaidai po Seimo valdybos narių ir Respublikos Prezidento susitikimo:
Prezidentas ir Seimo valdyba aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prieš prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.
Į Seimo rudens sesiją parlamentarai, kaip nustato Konstitucija, rinksis rugsėjo 10-ąją, šeštadienį.
Per pirmąjį posėdį bus pateiktas sesijos darbų programos projektas, savo svarbiausius projektus apžvelgs Seimo frakcijos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Sesijoje tarp pagrindinių rudens Seimo darbų numatoma patvirtinti 2023 metų valstybės biudžetą, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus bei priimti susijusius teisės aktus.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos, planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų trys bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
