Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse.
„Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.
„Tokia apimtim NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai stipri valstybė, patyrus valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai įsigijimai, F-35 lėktuvai iš JAV, yra didžiulis Aljanso sustiprinimas“, – komentuodamas Suomijos vadovų pareiškimą sakė G. Landsbergis.
Klausiamas, ar prisijungus Suomijai į ją reikės siųsti papildomas NATO pajėgas, G. Landsbergis teigė, jog į šį klausimą bus atsakyta vėliau, taip pat pabrėžė, kad nuo šiol tai bus ilgiausia Aljanso siena su Rusija.
„NATO sustiprėja mūsų regione, klausimas, ar reikia papildomų pajėgų, matyt, vienintelis aspektas, kuris turi būti atsakytas, nes Suomija turi nepaprastai ilgą sieną su Rusija, tai dabar ilgiausia turima siena. Ar tam reikalingi papildomi pajėgumai, man sunku pasakyti, matyt, tai išgirsime vėliau“, – sakė G. Landsbergis.
Savo ruožtu jis garantavo, kad Suomijos narystės NATO ratifikavimas Seime neužtruks „nei vienos minutės ilgiau“ nei yra būtina pagal parlamento procedūras, to paties sakė laukiantis ir iš kitų Aljanso sostinių.
„Buvo keletas pasisakymų (prieš Suomijos narystę) iš atskirų politikų, bet kiek mes palaikome ryšį su vyriausybėmis, kurios iš esmės priima tuos sprendimus su parlamentais, jokio prieštaravimo nėra“, – teigė G. Landsbergis.
Klausiamas, kokios reakcijos galima laukti iš Rusijos, ministras pabrėžė, kad tai „agresyvi ir pavojinga valstybė“, todėl į visus grasinimus reikės reaguoti rimtai, net ir įvertinus, kad karą Ukrainoje tęsianti Rusija neturėtų pajėgų atidaryti naujo fronto.
„Matėm šiokio tokio gynybinių pajėgumų judėjimo šiauriniame regione, matyt, ruošiantis galimiems Suomijos sprendimams. Aš visą laiką pabrėžiu, kad Rusija yra agresyvi ir pavojinga kaimynė, ji tai įrodė ir karas Ukrainoje tą geriausiai visiems demonstruoja, todėl visus grasinimus (...) reikia vertinti rimtai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Net jei analitiškai mes juos (grasinimus) vertiname ir nelabai rimtai dėl to, kad tai yra valstybė, kuri pralaimi karą Ukrainoj, ir jos pajėgumai kovoti naujus karus kitur yra labai riboti, bet vertinti reikia rimtai, nes agresyvi valstybė kartais gali net neskaičiuodama savo resursų, nevertindama realių galimybių laimėti daryti tam tikrus veiksmus“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Bendrame Suomijos prezidento ir premjerės pareiškime, ketvirtadienį paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.
„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – sakoma jame.
Suomijos politikų ir visuomenės požiūrį į narystę NATO smarkiai pakeitė vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą.
