„Taip, kaip yra dabar formuluojamas įstatymas, mūsų nuomone, jis nėra suderinamas su Sakartvelo europine kryptimi“, – penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vykusios spaudos konferencijos metu sakė G. Landsbergis.
„Kiekviena valstybė turi teisę demokratiškai išrinktame parlamente priimti tokius įstatymus, kokius ji nori. Suvereniteto niekas tai valstybei apriboti nesiekia. Tačiau valstybė, kuri siekia tapti Europos Sąjungos nare, aktyviai nori derybų pradžios, aktyviai siekia kandidatės statuso suteikimo ir žengia kitus žingsnius – ji turi atsižvelgti ir į taisykles, ir i normas, priimtas toje organizacijoje, į kurią ji nori įstoti“, – akcentavo jis.
Politikas viliasi, jog Sakartvelas toliau laikysis vakarietiškos krypties ir atnaujins dialogą su Briuseliu.
„Anksčiau yra Vyriausybėje ir parlamente vyraujanti dauguma priėmusi sprendimą tokio įstatymo svarstymą stabdyti, grįžti toliau į konstruktyvų diskusijų kelią su Europos Sąjunga. Noriu tikėti, kad tai yra dar ne per vėlu“, – sakė G. Landsbergis.
„Būtume labai nusivylę, jeigu Sakartvelas tuo keliu nuspręstų toliau neiti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Sakartvelo įstatymų leidėjai trečiadienį balsavo dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, sukėlusio masinius protestus gatvėse ir susirūpinimą, kad jis pakirs Tbilisio siekius įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Įstatymo projektui dar turi būti pritarta per antrąjį ir trečiąjį svarstymą ir reikės įveikti labai tikėtiną prezidentės veto. Tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi daugumą įstatymų leidžiamojoje institucijoje, leisiančią jai pereiti tolesnius etapus ir atmesti prezidentės veto be opozicijos parlamentarų paramos.
