„Lietuva ragina NATO ir visą tarptautinę bendruomenę vieningai remti Ukrainą ir aiškiai perduoti Kremliui, kad kariniai veiksmai prieš Ukrainą turės skaudžių pasekmių pačiai Rusijai“, – sakė G. Landsbergis po trečiadienį įvykusio neeilinio NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo.
Anot jo, dabartinis Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų primena 2014-2015 metus, kai Rusija įsiveržė į šią šalį ir aneksavo Krymo pusiasalį.
Kaip pranėšė Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, NATO sąjungininkės vieningai įvertino Rusijos veiksmus kaip „eskalacinius, nerimą keliančius ir nepateisinamus“.
Anot jų, ministrų susitikimas buvo surengtas siekiant aptarti saugumo situaciją Afganistane ir konsultuotis dėl laipsniško NATO misijos „Tvirta parama“ užbaigimo.
Ministrai sutarė, kad JAV ir kiti sąjungininkai koordinuotą pajėgų atitraukimą pradės nuo gegužės 1 dienos ir visiškai išves pajėgas iki rugsėjo 11-osios.
Pabrėžiama, kad NATO ir toliau „diplomatinėmis, finansinėmis ir kitomis priemonėmis rems Afganistano žmones bei šios šalies vyriausybės įsipareigojimus taikos procesui“.
„Mūsų bendras tikslas – saugus ir tinkamai suplanuotas karių atitraukimas. Bendradarbiavimas su sąjungininkais bus kaip niekada svarbus“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, prie šios šalies sienų sutelktų Rusijos karių skaičius galėjo pasiekti 110 tūkstančių. Anot ministerijos, taip pat sustiprintos ir pajėgos aneksuotame Kryme, gali būti stiprinamas ir Juodosios jūros laivynas.
Maskva anksčiau pareiškė, kad dislokavo karių palei savo vakarinę sieną „pratyboms“, esą reaguodama į „grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.
