Luhansko srities Pervomaisko gyventojams – įtemptas pavasaris. Pastaruosius kelerius metus rusenantis konfliktas Donbase gali vėl būti įpliekstas neprognozuojamos Rusijos ir jos remiamų separatistų. Apsišaukėliškoje respublikoje gyvenanti Nina viliasi, kad to nebus: „Jiems didelis karas nereikalingas. O po truputį gąsdinti žmones, laikyti juos įtampoje – štai, ko jiems reikia.“
Bet ginkluoti separatistai nusiteikę kariauti. Jie jau ne vieną savaitę, anot Ukrainos žvalgybos, daro viską, kad tik karas įsipliekstų: aktyviai apšaudo Kijevo karių pozicijas, provokuoja.
Separatistas jaučiasi užtikrintai, mat per kelias savaites Rusija prie Ukrainos sienų rytuose ir Kryme sutelkė per 80 tūkst. karių.
„Per tris savaites dvi armijos ir trys oro desanto junginiai buvo sėkmingai permesti prie Rusijos Vakarų sienų“, – sako Rusijos gynybos ministras Sergei Šoigu.
Rusijos pretekstas – kaip visuomet – neva Vakarų grėsmė. Štai ir iš Kaspijos jūros flotilės 15 Rusijos karo laivų dabar išskubėjo į Juodąją jūrą, mat ten simboliškai palaikyti Ukrainos šią savaitę atplaukia du Amerikiečių karo laivai. Kremlius pastariesiems grasina nesiartinti prie okupuoto Krymo.
Vakar paskambinęs Vladimirui Putinui spręsti situaciją ėmėsi ir Amerikos prezidentas Joe Bidenas. Jis paragino Putiną liautis telkus pajėgas prie Ukrainos sienos ir pakvietė jį artimiausiu metu susitikti. Kremlius neatsakė ar sutinka.
„Manome, kad ir toliau bus sudėtinga bendrauti, ir esame tam pasiryžę. Nepaisant to siekiame su Rusija prognozuojamų ir stabilių santykių“, – pasakoja Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
„Dar anksti konkrečiai kalbėti apie šį susitikimą. Tai naujas pasiūlymas ir jis bus svarstomas“, – teigia Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Didėjant grėsmei, kad gali vėl įsiplieksti didelio mąsto konfliktas Donbase – aptarti Lietuvos veiksmų scenarijaus į Prezidentūrą susirinko Krašto apsaugos, užsienio reikalų ministrai ir šalies žvalgyba. Pasak susitikimo dalyvių – svarstomos naujos sankcijos Rusijai, jei ši su separatistais imsis aktyvesnių karo veiksmų.
„Tai galėtų būti iškelta, kaip opcija, jei Rusija peržengtų vadinamąsias raudonas linijas“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Be abejo, „Nordstream" projekto įšaldymas visiškas ir galutinis – tikrai kas neatitiktų Rusijos interesų. Be jokios abejonės, galimos sankcijos gilesnės. Įvardijau kaip galimybę, kuri viešoje erdvėje pasirodė – dėl atjungimo nuo tarpbankinės pasaulinės sistemos“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rusijai nepakeliamų sankcijų – kaip atgrasymo priemonės – įvardijimo, paprašė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras. Briuselyje jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir NATO generaliniu sekretoriumi.
„Kaip ir minėjo generalinis sekretorius, tai gali būti naujos sankcijos, kurios padidintų agresijos kainą“, – pasakoja Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Rusija privalo liautis telkusi pajėgas Ukrainoje ir aplink ją. Stabdyti provokacijas ir liautis eskalavus padėtį“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„JAV tvirtai palaiko Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Esu čia, kad patvirtinčiau tai užsienio reikalų ministrui“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius Antony Blinken.
Anot mūsų krašto apsaugos ministro, NATO aljansas ir Lietuva šiuo metu svarsto kokią papildomą paramą galėtų teikti Ukrainai.
„Dabar pagrindinė mūsų parama, tai Ukrainos karių mokymas ir tam Lietuva skiria tikrai nemažus resursus. Tai tą paramą mes žadame tęsti“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ukraina, nors ir nėra NATO narė, esą turi teisę tikėtis Aljanso pagalbos.
„Neturime leisti įtvirtinti nuostatos Kremliui palankios, kad jis turi neformalią veto teisę dėl Ukrainos narystės NATO. Kitaip tariant, negali jokia trečioji šalis, nebūdama NATO narė, blokuoti vienos ar kitos tautos apsisprendimą būti NATO nare“, – pasakoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rytoj Gabrielius Landsbergis, kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais skrenda į Kijevą. O pirmadienį Ukrainos situaciją aptars ir visos Europos užsienio reikalų ministrai.
Ukraina ir pati ruošiasi galimam puolimui. Štai netoli 2014 m. atplėšto Krymo pusiasalio Kijevo kariai treniruojasi atremti galimą rusų tankų puolimą.
Keldama grėsmę regione, Rusija, anot ekspertų, galimai bando priversti Kijevą pripažinti Donecko ir Luhansko apsišaukėliškas respublikas ir išlaikyti neištikimus regionus.
