V. Čmilytė-Nielsen – vienturtė mokytojos Laimos Čmilienės ir KGB rezervo karininko, sportininko Viktoro Čmilio dukra. Ji gimė 1983 m. rugpjūčio 6-ąją Šiauliuose.
Vietoj lėlių – šachmatai
Kol vienos mergaitės vaikystėje stumdo vėžimėlius su lėlėmis, V. Čmilytė-Nielsen vos šešerių ėmė stumdyti figūras šachmatų lentoje. Būtent tėtis V. Čmilis pastūmėjo mergaitę žaisti šachmatais. Nors, kaip pamena pati V. Čmilytė-Nielsen, iš pradžių šachmatai jai net nepatiko, žavėjo tik gražios figūros.
„Mano tėvelis buvo šachmatų entuziastas, jis norėjo turėti žaidimo partnerę, todėl anksti išmokė žaisti šachmatais. <...> Kad neprarasčiau entuziazmo, kartais tėtis pasiduodavo. Buvau azartiška mergaitė, jo pralaimėjimas suteikdavo motyvacijos toliau bandyti laimę. Tada ir paaiškėjo, kad man labai patinka šis žaidimas“, – žurnalui „Moteris“ yra pasakojusi V. Čmilytė-Nielsen.
Užsispyrimas ir aistra šiam sportui greitai davė vaisių – sulaukusi 7-erių ji tapo Lietuvos mergaičių čempione amžiaus grupėje iki 10 metų, o sulaukusi 10-ies iškovojo pergalę Europos šachmatų čempionate.
Vėliau pergalės sekė viena po kitos – tai ir pirmoji vieta Pasaulio greitųjų šachmatų čempionate, ir trečioji vieta Lietuvos moterų šachmatų čempionate, ir pergalė Baltijos šalių moterų zoniniame šachmatų turnyre. Galiausiai 2011 m. V. Čmilytė-Nielsen Europos moterų šachmatų čempionate iškovojo pirmąjį karjeroje aukso medalį.
Nenuostabu, kad profesionale šachmatininke nuo vaikystės svajojusiai tapti V. Čmilytei-Nielsen dar paauglystėje suteiktas Moterų tarptautinės meistrės, o netrukus ir Moterų didmeistrės vardas.
Neužtektų pirštų suskaičiuoti, kiek aukso medalių ir trofėjų iš įvairių šachmatų turnyrų per ilgus šio sporto metus iškovojo V. Čmilytė-Nielsen.
Ankstyva motinystė kojos sporte nepakišo
Šeimą V. Čmilytė-Nielsen sukūrė anksti. Sulaukus vos 18-os jai ir pirmajam jos vyrui Latvijos šachmatininkui Aleksejui Širovui gimė sūnus Dmitrijus.
Tačiau kūdikio gimimas, kaip pasakoja pati moteris, ne tik nepakišo kojos jos sportinei karjerai, o dar ją ir pagerino. Jos teigimu, dažnai moterys šachmatininkės aukščiausių rezultatų pasiekia būtent susilaukusios vaikų.
„Kodėl taip yra, aš nežinau – manau, tikriausiai dėl to, kad kiekvienas varžybas vertini kaip auką, nes negali būti su mažyliais, su šeima. Tada atiduodi visą savo energiją ir maksimaliai gerai darai tą darbą“, – laidai „Stilius“ yra pasakojusi V. Čmilytė-Nielsen.
Antrojo sūnaus – Aleksandro – moteris kartu su A. Širovu susilaukė 20-ies, tačiau sportininkės karjera nenutrūko ir tuomet. Kai V. Čmilytė-Nielsen kovoti Europos ir pasaulio čempionatuose vykdavo į užsienį, jos mažyliais rūpinosi artimiausi šeimos nariai – mama ir tėtis.
Kaip ir V. Čmilytė-Nielsen, jos tuometinis vyras A. Širovas – profesionalus šachmatininkas. Jis – Latvijos ir Ispanijos šachmatų didmeistris. Vyras – 11 metų vyresnis už V. Čmilytę-Nielsen, o judviejų santuoka jam nebuvo pirmoji. Prieš tai jis buvo vedęs argentinietę Verónicą Alvarez, susilaukė su ja dukros.
Tačiau šešerius metus trukusi V. Čmilytės-Nielsen ir A. Širovo santuoka porai nesusiklostė.
Savo biografinėje knygoje „Tarp juoda ir balta“ pati V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad šachmatininkai dažnai tarpusavyje sukuria šeimas, tačiau gana dažnai jos išyra. To priežastis – kad pavyktų išsaugoti gerus santykius, vienam iš partnerių – o abu jie būna tvirtais charakteriais pasižyminčios asmenybės – tenka nusileisti. Deja, dažniausiai ambicijas aukoja būtent moterys.
„Nors gyvendama su Aleksejumi Širovu taip elgiausi ir aš, manau, tai nėra teisinga. Tuo metu jaučiau, jog, būdama tokios garsenybės žmona, neturėčiau rimtai planuoti savo karjeros, kol mūsų vaikai maži. Visko juk neaprėpsi“, – knygoje rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Galiausiai santuoka nutrūko ir abu sūnūs liko gyventi su motina. Knygoje moteris atvirauja, kad nė vienas iš dviejų sūnų nepasuko tėvų profesionalų pėdomis ir nepasirinko šachmatų.
Iš esmės pasikeitęs gyvenimas
Gan ironiška tai, kad V. Čmilytė-Nielsen sakosi niekada nesvajojusi apie didelę šeimą, tačiau likimas taip sudėliojo, kad ji augina keturis vaikus. Du jaunėliai – nuo antrojo vyro dano Peterio Heine Nielseno.
V. Čmilytė atvira – pažintis su būsimu vyru 2007 m. iš esmės pakeitė jos gyvenimą.
„Jis – tarsi uola, šalia jo jaučiuosi visiškai saugi. Peteris – švelnus, rūpestingas tėtis ir vyras. Jis pritarė mano pasirinkimui būti šachmatininke ir visada buvo šalia, kai man to labai reikėdavo. Vertindama sėkmingiausius savo karjeros metus turiu pripažinti, kad Peterio indėlis yra nepamatuojamas“, – autobiografinėje knygoje rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Pora susituokė 2013 m. ir po mažiau nei metų susilaukė sūnaus Mariaus. O prieš porą metų šeimos gretas papildė ir jaunėlis Kristijonas. Būtent P. Nielsenas, kol žmona darbuojasi Seime, rūpinasi gausiu būriu vaikų Šiauliuose, kur šeima ir gyvena nuosavame name. Santuoka su V. Čmilyte-Nielsen P. Nielsenui – pirmoji.
P. Nielsenas savo pasiekimais šachmatų sporte nenusileidžia žmonai. Jis – daugkartinis šachmatų čempionas, Danijos didmeistris, pastaruoju metu dirbantis treneriu.
Nuo nesėkmės rinkimuose iki Seimo pirmininkės
V. Čmilytės-Nielsen politinė karjera dėliojosi nuosekliai. Tiesa, ji pati pastebi, kad šachmatininkai labai dažnai pasuka į politiką.
„Nemažai mano kolegių didmeistrių iš kitų šalių yra taip padariusios. Tai – natūralus karjeros posūkis“, – žurnalui „Stilius“ pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmasis moters bandymas patekti į Seimą buvo nesėkmingas – 2012 m. ji nesulaukė rinkėjų palaikymo. Tuo metu jai buvo 29-eri.
Tačiau dar toje pačioje kadencijoje V. Čmilytė-Nielsen papildė parlamentarų gretas, kai 2015 m. Remigijus Šimašius Seimo nario mandatą iškeitė į Vilniaus miesto mero kėdę.
Nuo eilinės Seimo narės iki parlamentinės partijos pirmininkės. V. Čmilytė-Nielsen per penkerius metus tapo viena geriausiai vertinamų partijų vadovų šalyje.
2015 m. ji tapo Liberalų sąjūdžio nare, o 2019-aisiais perėmė vadovavimą partijai iš Eugenijaus Gentvilo. Tai buvo įtemptas metas partijai, mat Liberalų sąjūdis tuo metu buvo ir tebėra teisiamas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Liberalų sąjūdis kaltinamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ kaltinamas Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos papirkimu ir prekyba poveikiu.
Vis dėlto V. Čmilytė-Nielsen užtikrintai teigia, kad partijai korupcijos šešėlio pavyko atsikratyti.
„Manau, kad nė viena partija Lietuvoje nėra patyrusi tokio triuškinančio smūgio ir atsitiesusi. Tai taip, aš manau, kad mums pavyko atsitiesti. Ir rezultatai 2019 m. dvejuose rinkimuose tai paliudija“, – tv3.lt yra sakiusi partijos lyderė.
Į Seimą šiemet ji perrinkta ir trečiajai kadencijai, o lapkričio 13-ąją V. Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke.
Moteris pripažįsta, kad derinti mylimą darbą su šeimyniniu gyvenimu – nemenkas iššūkis.
„Taip, šeimos įsipareigojimai ir karjeros įsipareigojimai, o ypatingai moteriai Lietuvoje, akivaizdu, yra toks veiksnys, kurio negali pamiršti ir, kuris daro įtakos darbui. Bet mano atveju, aš džiaugiuosi, kad turiu pilną savo šeimos palaikymą.
Ir keturi mano sūnus, du iš kurių jau yra paaugliai, irgi palaiko mane ir nepyksta dėl to, kad manęs taip dažnai nebūna namie. Nors, turiu pripažinti, buvimą partijos pirmininke palyginčiau su tuo, kad lyg turėčiau penktą vaiką, kuris reikalauja ne ką mažiau dėmesio nei keturi kiti (juokiasi)“, – tv3.lt yra pasakojusi V. Čmilytė-Nielsen.
Su šachmatais dar neatsisveikino
Nors ne paslaptis, kad šachmatai jau kurį laiką nėra V. Čmilytės-Nielsen gyvenimo ašis, ji nesutinka jau baigusi savo sportinę karjerą, mat šachmatuose, kaip sako pati, padėti taško neįmanoma.
„Šachmatuose nėra tokio dalyko, kaip kad atsistoji ir sakai: aš pabaigiau, uždarau duris, niekada nesėsiu prie lentos“, – žurnalui „Stilius“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, be sportinių pergalių V. Čmilytei-Nielsen suteikti ir šie valstybiniai apdovanojimai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1996 m.) ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2011 m.). Taip pat V. Čmilytei-Nielsen 2011 m. suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
