Lietuvos gyventojai vaistinėse pernai išleido apie 1,5 mlrd. eurų, žmonės dažnai pirko nereceptinius vaistus, maisto papildus, rodo trečiadienį pristatyto Valstybės duomenų agentūros (VDA) tyrimo duomenys.
„Praeitais metais žmonės vaistinėse išleido daugiau nei 900 mln. eurų. Tai suma tikrai įspūdinga. Jeigu dar paskaičiuosime, kad virš 500 mln. eurų valstybė kompensavo už kompensuojamuosius vaistus, tai iki 1,5 mlrd. eurų mes kaip lietuviai išleidžiame vaistinėse. Ar tai yra tik vaistai? Tai tikrai nėra tik vaistai, yra nemaža dalis papildų“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Naumovas.
Štai šių metų rugsėjį šalies gyventojai vaistinėse išleido daugiau nei 84 mln. eurų – tai vidutiniškai 29 eurai žmogui per mėnesį. Iš šios sumos 8,63 Eur skiriama nereceptiniams vaistams, 8,26 Eur – receptiniams nekompensuojamiems vaistams, 5,84 Eur – maisto papildams, beveik 1 euras – kompensuojamiems vaistams.
Pasak viceministro, tai, kad lietuviai nemažai išleidžia nereceptiniams vaistams, rodo, kad esame linkę užsiimti savigyda.
Vaistų nusiperka, tik kad gydytojas „neduotų velnių“
Viceministras pasakojo, kad ministerija kartais sulaukia pacientų žinučių su skundais: „Atsiunčia čekius į ministeriją ir klausia, kodėl tiek daug išleidžia vaistams. O ten 80 proc. yra tik papildai, kurių kainų ir nieko kito ministerija nereguliuoja.“
Taip pat jis atkreipė dėmesį į kitą problemą – pacientai įsigyja kompensuojamąjį vaistą, jį paima ir nepraėjus nė kelioms minutėms utilizuoja.
Taigi žmogus iš gydytojo vaistus paima tik dėl to, kad jis „neduotų velnių“, gražiau pasirodytų E. sveikatoje, kas yra labai blogai.“
„Kaip žinia, vaistinėse yra galimybė priduoti vaistus. [Žmogus taip elgiasi], nes gavo nemokamai, valstybė sumokėjo 200, 500 eurus, bet jam tai visiškai nesvarbu. Ir čia suprantame, kad tuos 500 eurų, kuriuos žmogus gavo nemokamai ir utilizavo, galėtume atiduoti kitiems žmonėms. Girdime daug tokių situacijų. (...)
Taigi žmogus iš gydytojo vaistus paima tik dėl to, kad jis „neduotų velnių“, gražiau pasirodytų E. sveikatoje, kas yra labai blogai. Mes turėtume keisti požiūrį“, – konferencijos metu teigė D. Naumovas.
Prabilo apie drausminimo priemones
Pasak jo, jei per metus surenkama net virš 35 tonų vaistų, galima apskaičiuoti, kiek pinigų būtų galima geriau ir teisingiau investuoti.
„Turėdami tokius duomenis galime priimti geresnius sprendimus. Žinome, kad tam tikroms amžiaus grupėms receptiniai vaistai yra visiškai nemokami. Tai jei žmogus gauna kažką nemokamai, ne taip vertina, paima brangiausią vaistą, nors veiklioji medžiaga būtų dvigubai pigesnė, tad nevertina.
Dar nėra sprendimo, bet galbūt turėtume juos sudrausminti. Dabar duomenis analizuojame ir jų pagrindu galbūt reikėtų įvesti sistemą kaip turime su taromatais – jei anksčiau buteliai visur mėtėsi, dabar už 10 centų žmogų jau sudrausminame.
Įsivaizduokite, jei už kiekvieną vaistą reikėtų primokėti nedaug – 10, 50 centų, tai jau duotų [postūmį], kad žmogus gal iškart neišmes vaisto. Taigi reikia edukuoti žmones, bet galbūt papildomai ir sudrausminti“, – svarstė D. Naumovas.
Primenama, kad nors metų pradžioje būta pranešimų, kad Lietuvos vaistinėse trūksta kai kurių antibiotikų, tačiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė spalio pradžioje teigė, kad jokių vaistų šalyje netrūksta.
Ministrės teigimu, sutrikus kurių nors vaistų tiekimui situaciją bandoma švelninti stengiantis atvežti kito gaminto preparatų.
