Pirmą kartą apie mokytojo sumušimą buvo sužinota iš jo klasioko nufilmuotos ir vėliau internete išplitusios medžiagos. Kaip vėliau paaiškėjo – vaizdo įraše buvo matomas šį rugsėjį gimnazijoje pradėjęs mokytis 14-metis. Per kelias savaites paauglys spėjo pasižymėti: įžeidinėjo mokytojus, nevykdė jų prašymų, atsinešė į klasę kiaušinių ir per pamoką juos mėtė į kriauklę, galiausiai, sumušė mokytoją. Prieš tai vaikinas metus laiko mokėsi Šiaulių Medelyno progimnazijoje, tačiau per savo neilgą gyvenimą pakeitė ne vieną ar dvi mokyklas.
Į situaciją socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavus Šiaulių merui Artūrui Visockui, kai kurie šiauliečiai ėmė dalintis savo patirtimi. Pavyzdžiui, viena šiaulietė rašė, kad tas pats vaikas pradinėje mokykloje savo bendraklasius badė pieštukais, durimis traiškė pirštus.
Trečiadienį gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas pranešė, jog jau įvyko vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu buvo sprendžiama, kaip toliau mokysis smurtautojas. Siūloma keisti mokymo formą iš kontaktinės, kadangi mokinys kelia grėsmę bendruomenei.
Fizinio smurto atvejai mokyklose – gana dažni
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, prie smurto prieš mokytojus problemos mokyklose prisideda šių įstaigų uždarumas – retai atliekami patikrinimai, dažniausiai problemos sprendžiamos mokyklos viduje. Net ir Šiaulių gimnazijos atveju, apie mokytojo sumušimą buvo sužinota iš kito mokinio filmuotos vaizdo medžiagos.
„Pedagogų saugumo švietimo įstaigose problema tikrai nėra nauja. Problema tokia, kad nei viena mokykla nenori viešinti tų atvejų – jie bijo būti apkaltinti nebūtais dalykais ir pan. Problemos bandomos spręsti pačioje įstaigoje. Dažniausiai tai baigiasi taip, jog mokytojai neatlaiko spaudimo ir išeina iš darbo“, – sakė LŠMPS pirmininkas.
E. Milešino teigimu, šiuo metu svarbiausia turėtų būti užtikrinti griežtą įstatymų kontrolę.
„Visų pirma, reikėtų įsivertinti ir įgyvendinti kontrolę tų įstatymų, kurie jau yra. Kada tikrai vyks patikrinimai, tada gal ir reikės svarstyti įstatymų pakeitimus“, – teigė LŠMPS pirmininkas.
Pasak LŠMPS pirmininko, Šiauliuose įvykęs incidentas išsiskiria savo žiaurumu. Tačiau, su kiek mažiau rimto pobūdžio smurto atvejais tenka susidurti kiekvieną mėnesį.
„Tokių atvejų, kaip praėjusią savaitę įvyko Šiauliuose, pasitaiko retai, tai vienetinis atvejis. Bet jeigu vertintume tokius atvejus, kai mokytojai būna pastumdomi koridoriuje, apspjaudomi ir panašiai, tai apie tokius atvejus iš savo narių girdime mažiausiai kartą per mėnesį. Be to, kiek dar būna atvejų, kuomet mokytojai nesikreipia“, – teigė Egidijus Milešinas.
Prie smurtinės aplinkos prisideda ir prasta emocinė ir psichologinė aplinka mokykloje. Profsąjungos atstovo teigimu, tik atlyginimų didinimo nepakanka, siekiant išsaugoti jaunus mokytojus mokyklose.
„Viskas prasideda nuo to, kad mokytojai mokyklose nėra apsaugoti. Emocinė ir psichologinė atmosfera yra labai prasta. Taip, atlyginimas yra svarbu ir jį privaloma didinti. Bet ne mažiau svarbi yra saugi darbo aplinka. Vis labiau matome tokią tendenciją – kad ir didėja atlyginimai, jeigu mokytojui nėra saugu dirbti, tiek fiziškai, tiek emociškai, jie vis tiek palieka savo darbo vietas. Jeigu situacija nesikeis, o tik toliau blogės, ateis diena, kai nebebus kam mokyti vaikų“, – pabrėžė Egidijus Milešinas.
Pasigenda tėvų ir mokinių atsakomybės
Kalbėdamas apie situaciją mokyklose, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas teigia, jog tiek tėvai, tiek mokiniai daug kalba apie savo teises, bet yra pamiršę savo pareigas.
„Pas mus yra tokia teisinė bazė. Nėra pilnos atsakomybės dėl tėvų pareigų, nėra atsakomybės dėl mokinių pareigų. Dažniausiai girdime kalbas tik apie teises – jiems galima daryti tą ar aną. Nors politikai kalba vienus dalykus, ko mokytojai gali imtis, norėdami apsiginti, realybė yra kitokia – mokyklos yra paliekamos vienos tvarkytis su problemomis, belaukiant kitos tragedijos. .
Dėl teisinės bazės – politikų kalbos neatitinka realybės ir kitais klausimais, dėl finansavimo, etatų struktūrų ir kitų dalykų. Viskas paliekama savieigai, nėra jokios kontrolės, kaip tie teisės aktai vykdomi“, – sakė E. Milešinas.
Pasak pašnekovo, tėvai taip pat privalo ugdyti pagarbą mokytojams savo šeimose, kadangi vaikai yra linkę sekti savo tėvų pavyzdžiu.
„Jeigu vaikai šeimoje girdi nepagarbias, žeminančias kalbas apie mokytojus, tai atsispindės jų elgesyje pamokų metu. Tėvai privalo už tai prisiimti atsakomybę“, – teigė E. Milešinas.
