„Apgailestauju, kad nepavyko ministrės įtikinti tęsti pradėtus darbus iki XVIII-osios Vyriausybės įgaliojimų pabaigos, tačiau puikiai suprantu, kaip sudėtinga juos tęsti tuomet, kai didelę dalį laiko tenka skirti pasiaiškinimams, kurių neretai reikalauja tie, kurie patys negalėtų atsakyti į panašius ar gerokai rimtesnius klausimus“, – raštu išplatintame komentare sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad naujo pareigūno į ministrės postą nesiūlys, o laikinai pareigas eitų teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Jau esu informavusi, kad tuo atveju, jeigu Seimas nepriimtų sprendimo dėl priešlaikinių rinkimų paskelbimo iki sesijos pabaigos, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui teiksiu Prezidentui savo atsistatydinimą, kas reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą. Todėl kita Švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūra Prezidentui teikiama nebus. Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai siūloma eiti teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai“, – sakė ji.
Premjerė dar kartą pakartojo, jog neturėjo „nė menkiausios progos suabejoti“ J. Šiugždinienės padorumu.
„Smerkti politiką už tai, kad jis praeityje neparodė didžiulės atidos ir kone antgamtiško įžvalgumo dėl taisyklių, kurios nereikalauja smulkmeniško atsiskaitymo, galbūt ir turi teisę tik tie, kurie patys gali paaiškinti kiekvieną litrą kuro ar remontą ir ne šiaip čekiais, o iš esmės“, – teigė premjerė.
„Nė kiek neabejoju, kad nei Jurgita, nei joks kitas ministras nieko nesigviešė, nei ką nors savinosi. Pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje ir didžiuojuosi tais rezultatais, kurių pavyko pasiekti per šiuos nelengvus dvejus su pusę metų dirbant minimalios daugumos sąlygomis“, – pridūrė ji.
Konservatorių prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.
Partija sukviesta po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.
Prezidentas Gitanas Nausėda paragino trauktis ir kitus du ministrus – Simoną Kairį ir Gintarę Skaistę – anksčiau ėjusius tarybos narių pareigas ir sukėlusius klausimų dėl savo pačių lėšų panaudojimų.
Premjerė akcentavo, kad šiuo metu susidariusi situacija „yra kaži kokia „trijų ministrų problema“, kurią galima būtų išspręsti jų atstatydinimu“.
„Tai yra principinis klausimas apie tai, kokie standartai keliami politikams, ar jie keliami visiems politikams, ar jie nėra netyčia keliami atgaline data ir kur yra tos atgalinės datos ribos, jeigu jos jau dabar peržengia net Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų reikalavimus“, – sakė I. Šimonytė.
„Skaidrumo kartelę kritikai kelia vis aukštyn ir tai daro vykstančios diskusijos metu. Tarp kritikų yra Seimo, kuriam Vyriausybė yra atskaitinga ir kuriame yra bent trečdalis buvusių savivaldos tarybos narių ir kurių parlamentinių išlaidų gėlėms ir kurui per Covid pandemiją ar kitais laikotarpiais dar niekas detaliai nenagrinėjo, narių būrys“, – pridūrė ji.
Premjerė teigė nemanantis, kad G. Nausėda turi komentuoti „Vyriausybės tikras ir tariamas skaidrumo problemas“.
„(...) turint mintyje, kad prezidentas nėra paskelbęs (nes neprivalo) savo 2018 m. turto ir pajamų deklaracijų duomenų, iš kurių būtų aišku, kad turėjo galimybes pats, kaip to reikalauja įstatymai, padengti rinkimų skolas“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė tvirtina „vieninteliu arbitru, kuris išties galėtų įvertinti šitą situaciją“, laiko rinkėjus, kurių atsiprašo „už tai, kad vietoje produktyvaus darbo tenka skirti jų Vyriausybei patikėtą laiką bandant gilintis į aplinkybes, su Vyriausybės darbu turinčias nedaug bendra, ir jas komentuoti“.
