Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose. Šį kartą eilė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).
GABRIELIUS LANDSBERGIS
Daugiausiai kritikos strėlių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis per pastaruosius penkerius metus sulaukė dėl savo žmonos Austėjos Landsbergienės verslo.
Kaltinimai dėl juokingos nuomos kainos
Prieš 2016 m. rinkimus Seimo Antikorupcijos komisija nustatė kad A. Landsbergienė, sudariusi preliminarią sutartį su bendrove „NT valdos“ dėl naujos mokyklos statybos, siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“ ir dėl to valstybė galėjo patirti didelių nuostolių.
2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą mokykla išsinuomojo 2013 metais ir mokėjo maždaug 3 eurus už kvadratinį metrą. 2015 metų rugsėjį A. Landsbergienė pasirašė sutartį su „NT valdomis“ dėl naujos mokyklos statybos pastarosios lėšomis, o darbų vertė – apie 7 mln. eurų (su PVM).
Vėliau „Karalienės Mortos mokykla“ nutraukė sutartį su „NT Valdomis“. Valstybės kontrolė tvirtino, kad 2015 m. rugsėjį pasirašyta ir 2016 m. nutraukta sutartis atitinka teisės aktus, o sutartyje numatyta nuomos kaina atitiko rinkos kainą.
Klausimai dėl šimtatūkstantinių sumų
Prieš dvejus metus valstietė Agnė Širinskienė prašė valstybės institucijų išsiaiškinti, iš kur G. Landsbergio šeima turėjo 750 tūkst. eurų investuoti į fondą „SEB Modern Growth Fund“. Pats G. Landsbergis tuomet teigė, kad 750 tūkst. atsirado iš jo žmonos verslo dividendų. Tų pačių metų pabaigoje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad G. Landsbergis įstatymo nepažeidė.
Valstiečiai neatlėgo ir G. Landsbergį kaltino, kad jis atstovauja pensijų fondams, kurie susiję su jo šeimos verslu. Pats G. Landsbergis kaltinimus vadino spaudimu Konstituciniam Teismui, turėjusiam pasisakyti dėl pensijų reformos.
A. Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją ir pabrėžė, kad G. Landsbergis nenusišalino svarstant ir balsuojant dėl pensijų reformos bei pensijų fondų ateities.
Pensijų fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ skyrė 11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų darželio statybai, o pastatą nuomojosi A. Landsbergienės valdoma mokykla ir darželis.
„Aš apie jį (fondą „BaltCap“ – aut. pastab.) nieko nei galiu pasakyti, nes aš niekaip nesu su juo susijęs. Jei būtų reikalingas komentaras, kaip ir kitais atvejais, jį turi pateikti verslas, kuris tuo užsiima“, – tuomet sakė G. Landsbergis.
Sklypas už vieną eurą
Valdantieji Landsbergius kaltino, kad sklypas, kuriame statoma mokykla, buvo nusipirktas už vieną eurą. Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, buvo pradėtas bendrovės „Knowledge Investment“ mokestinis tyrimas.
Ši bendrovė anksčiau vadinosi „Krajama“. G. Landsbergio interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos akcininkė yra politiko sutuoktinė. Pati A. Landsbergienė tikino, kad VMI pradėjo tyrimą, kai patyrė R. Karbauskio spaudimą.
„VMI persigalvojo, nes buvo pagrūmota. Nežinau, kaip jums, bet man tai jau ne Lietuva, o Baltarusija, ne teisinė valstybė, o valstybė, kurioje valstybės institucijos patiria politinį spaudimą ir daro tai, kas paliepta.
Jau nekalbant apie melą, nes buvo pranešta, kad tirs mano valdomą įmonę, bet ta įmonė net nėra mano. O ir šiaip mūsų šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Buvo įmonė, kuri turėjo sklypą ir tokios pačios vertės paskolą.
Tą įmonę nusipirko „BaltCap Infrastructure Fund“. Šiandien Karalienės Mortos mokyklos finansiniai įsipareigojimai siekia 20 mln. eurų, kad vaikai galėtų mokytis lygių neturinčiame moderniame pastate.
Beje, Kauno rajone su savivaldybe dabar (ne mes, o kiti!) daro lygiai tokį patį projektą – bus statomos mokyklos. Tik ten rajono savivaldybė bendrovei perdavė ne už eurą, o už dyką. Ir ką? Ir viskas normaliai. Nes viskas yra normaliai, tokia yra Skandinavijos ir, beje, pasaulio praktika“, – „Facebook“ skelbė A. Landsbergienė.
Susitikimai su Kurlianskiu
G. Landsbergio pavardė šmėžavo ir „MG Baltic“ korupcijos byloje. Prieš dvejus metus konservatorių lyderis teisme liudijo apie savo susitikimus „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
„Pirmasis susitikimas įvyko 2015 metais, mane išrinkus partijos pirmininku. Tai buvo serija susitikimų, susitikau su žiniasklaidos atstovais, ponas Kurlianskis buvo vienas iš jų. Turėjome dar keletą susitikimų, jie buvo susiję su politinėmis aktualijomis“, – liudijo G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis pripažino, kad po vieno iš susitikimų išėjo jausdamasis nemaloniai. G. Landsbergis taip pat tvirtino, kad iš R. Kurlianskio nesulaukė jokių prašymų ar pasiūlymų.
Paklaustas, ar iš R. Kurlianskio sulaukė pasiūlymų finansuoti partijos veiklą, G. Landsbergis teigė, kad pokalbio metu galėjo būti kalbama apie finansavimą, bet ne partijai, o jaunimo organizacijoms. Anot G. Landsbergio, R. Kurlianskis jam neminėjo nei galimo paramos dydžio, nei būdo.
G. Landsbergis tvirtino negavęs dovanų iš R. Kurlianskio, tačiau sakė, kad Kalėdų laikotarpiu yra gavęs dovanų iš „MG Baltic“, bet negalėjo jų įvardinti.
Tuo metu pats R. Kurlianskis žiniasklaidai teigė, kad G. Landsbergiui susitikti pasiūlė, nes šis jam pasirodė įdomus asmuo ir „labai perspektyvus politikas“. Paklaustas apie siūlytą paramą, verslininkas patikino, kad ją siūlė kaip fizinis asmuo.
„Kaip fizinis asmuo, jau esu minėjęs, kad mano pajamos leidžia remti nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. eurų. Nepasiūliau, bet pasakiau, kad galėsiu. Bet jis atsisakė. Partijos yra demokratijos garantas“, – žurnalistams teigė R. Kurlianskis.
Kiek anksčiau R. Kurlianskis yra teigęs, kad netikėjo, jog G. Landsbergiui pavyks laimėti TS-LKD partijos pirmininko rinkimus.
Paklaustas, kodėl vis tiek susitiko su G. Landsbergiu, nors nejautė jam simpatijos, R. Kurlianskis atsakė: „Visų pirma, aš nesu mergaitė, kad visiems patikčiau“.
LAURYNAS KASČIŪNAS
Trečiasis numeris konservatorių rinkiminiame sąraše L. Kasčiūnas taip pat turi nevienareikšmiškai vertinamų biografijos faktų.
„MG Baltic“ šešėlis
Susitikimai su R. Kurlianskiu kenkė ir L. Kasčiūno reputacijai. 2018 m. kovą TS-LKD sustabdė politiko narystę partijoje. Partija nutarė, kad L. Kasčiūnas „savo neatsakingu elgesiu, susitikdamas su koncerno „MG Baltic“ tuometiniu viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, paskui teikdamas prašymus Irenai Degutienei, šiandien sukūrė tokią situaciją, kuri daro žalą partijai ir yra nei leistina partijos nariui, nei atitinka partijos deklaruojamas vertybes“.
Politiko narystė buvo sustabdyta metams. L. Kasčiūnas tuomet teigė, kad gerbia tokį sprendimą ir sieks, kad po metų jo narystė būtų atstatyta. Konservatoriai 2019 m. L. Kasčiūnas vėl priėmė į savo gretas.
Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 m. įvykiai, kai tuo metu I. Degutienės patarėju dirbęs L. Kasčiūnas susitiko su R. Kurlianskiu, o vėliau jo prašymu nuvyko pas Seimo narę pasikalbėti apie parlamente svarstomas pataisas.
Tuo metu Lietuvos bankas buvo pateikęs vartojimo kreditų rinką labiau ribojantį įstatymą, o dalis Seimo narių siūlė kai kurias nuostatas liberalizuoti.
Kaltinamasis byloje liberalas Šarūnas Gustainis buvo pateikęs rinkai palankesnį įstatymą. Teisėsauga įtaria, kad jis tai padarė R. Kurlianskio prašymu, o pati pataisa buvo verslininkui naudinga.
Šioje istorijoje fiksuojamos skirtingos versijos, ką L. Kasčiūnas vieno „MG Baltic“ vadovų prašymu sakė I. Degutienei. Pats konservatorius sakė, kad R. Kurlianskio prašymu tik paklausė apie jos poziciją dėl įstatymo svarstymų Seime ir Š. Gustainio pataisos.
Tuo metu 2018 metų kovą, kai I. Degutienė buvo apklausta Specialiųjų tyrimų tarnyboje, ji tvirtino, kad L. Kasčiūnas „netiesiogiai prašė paramos“ R. Kurlianskiui naudingai pataisai.
Tačiau per apklausą teisme 2019 metų balandį I. Degutienė sakė, kad padėjėjas tiesiog paklausė, kokia bus jos ir frakcijos pozicija Seimo Biudžeto ir finansų komitete balsuojant dėl minėtos pataisos. Parlamentarė sakė L. Kasčiūnui patarusi vengti kontaktų su verslininkais.
L. Kasčiūnas taip pat patvirtino R. Kurlianskio paprašęs skirti paramą žurnalą „Trimitas“ leidžiančiai asociacijai, kurios nariu buvo politikas. Asociacija gavo 5 tūkst. eurų paramą, bet L. Kasčiūnas tvirtino, kad tai nebuvo padaryta mainais už pasikalbėjimą su I. Degutiene.
Vargai dėl „jaunatviško entuziazmo“
Kritikos strėlių L. Kasčiūnas sulaukė ir dėl savo narystės radikalioje Nacioldemokratų partijoje, kuriai vadovavo Mindaugas Murza. Tuo metu L. Kasčiūnas buvo ir vienas iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje priešininkų. Šį savo gyvenimo etapą L. Kasčiūnas yra įvardijęs kaip „jaunatvišką entuziazmą“.
Visgi dėl ryšių su kraštutiniais dešiniaisiais L. Kasčiūnui kliuvo ir ne taip jau seniai. Prieš dvejus metus politikas užsitraukė partijos vadovybės rūstybę į Lietuvą pakvietęs prieštaringai vertinamos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai “ (AfD) parlamentarus.
„Su mūsų partija siejamų politikų kvietimas į Lietuvą atvykti radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams yra visiškai prasilenkiantis su partijos vertybine pozicija ir politine linija“, – teigė G. Landsbergis.
„Tai ne iki galo apgalvotas žingsnis, vedinas mano vis dar politologinių motyvų. Ta partija jau kelerius metus kaip objektas tyrinėjama, tai šitoj vietoj truputėlį supainiojau politiką su politologija ir parašiau, visiškai asmeninį, labai formalų kvietimą atvykti į Lietuvą, ne į kokį renginį, ne pas kažką konkrečiai, bet į Lietuvą“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Jis tuomet teigė, kad tikriausiai su prieštaringai vertinamos partijos atstovais nesusitiksiantis.
„Jei būčiau su jais susitikęs, būčiau pasidomėjęs, kaip jie mato Europą, Vokietijos ateitį, kita vertus, tikrai būčiau pasiaiškinęs dėl jų pozicijos Rusijos, Krymo okupacijos, slenkančios aneksijos Rytų Ukrainos atžvilgiu, ir būčiau aiškiai pasakęs, kaip mes visa tai vertinam Lietuvoj“, – kalbėjo parlamentaras.
AGNĖ BILOTAITĖ
Į žiniasklaidos ir Seimo etikos sargų akiratį konservatorė pateko praėjusių metų rudenį. Valstietė A. Širinskienė pastebėjo, kad jos kaimynystėje, Seimo viešbutyje, turinti gyventi A. Bilotaitė ilgą laiką jame nesirodo, tačiau už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomo būsto neatsisako.
„Natūralus klausimas kyla, kas tame viešbutyje gyveno ir kaip ten už jį buvo mokama. Ar valstybė mokėjo už visas paslaugas, šiukšlių išvežimą, šildymą žiemą, ar pati Seimo narė“, – svarstė A. Širinskienė.
Valstietė dėl A. Bilotaitės kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Laukiausi kūdikio, todėl ir negyvenau“, – portalui tv3.lt, paklausta, kodėl negyveno Seimo viešbutyje, tuomet atsakė A. Bilotaitė.
Konservatorė negalėjo pasakyti, kiek laiko negyveno Seimo viešbutyje. A. Bilotaitė tvirtino, kad nuosavo būsto neturi, tačiau, kai iš motinystės atostogų grįš į parlamentą, buto Seimo viešbutyje neprašys.
„Ne, neprašysiu. Dabar pas vyrą kartu gyvensime“, – tikino konservatorė. Politikė negalėjo atsakyti, kas mokėjo komunalinius mokesčius, kol ji negyveno Seimo viešbutyje.
„Kai manęs nebuvo, nebuvo ir sąskaitų“, – tvirtino A. Bilotaitė.
AUDRONIUS AŽUBALIS
Buvęs užsienio reikalų ministras A. Ažubalis prieš dvejus metus pripažintas pažeidęs įstatymą. VTEK nusprendė, kad parlamentaras nusikalto nuslėpdamas automobilio pirkimo ir pardavimo sandorius.
A. Ažubalis iš parlamentinių lėšų nuomojosi 2013 m. gamybos „Nissan Qashqai“. Seimui uždraudus iš parlamentinių lėšų nuomotis mašinas, politikas automobilį nusipirko už 9 tūkst., o vos po kelių mėnesių pardavė už 14 tūkst. eurų. Pirminė automobilio vertė – 25 tūkst. eurų.
A. Ažubalis vėluodamas papildė savo interesų deklaraciją, joje nurodydamas abu sandorius. VTEK nusprendė, kad taip konservatorius nusižengė įstatymui, ir ne tik su automobiliu.
„Tiriant nustatyta, kad A. Ažubalis šių metų vasarį pavėluotai deklaravo duomenimis apie sutuoktinės darbą VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje bei tris 2017 m. sudarytus sandorius: su UAB „Swedbank lizingas“ – du automobilio išperkamosios nuomos sandorius bei su UAB „Raitas“ – transporto priemonės pardavimo sandorį“, – teigė VTEK.
Į nemalonią situaciją A. Ažubalis pateko ir šiemet, kai 15min.lt žurnalistai išsiaiškino, kad su darbiniu parlamentaro paštu politikas yra užsiregistravęs nelegalų turinį platinančioje svetainėje filmai.in.
„Tikrai kažkada esu registravęsis nurodytoje svetainėje, kuri tuo metu man pasirodė patikima, mokama ir solidaus dizaino, vėliau patyręs, kad dėl jos veiklos viešojoje erdvėje kyla klausimų, ja nebesinaudojau“, – teisinosi A. Ažubalis.
ŽYGIMANTAS PAVILIONIS
Diplomato karjerą į darbą Seime iškeitęs Ž. Pavilionis šios kadencijos metu kovojo ir su tuometiniais pretendentais į prezidento postą, ir su senovės baltų religiją išpažįstančia „Romuvos“ bendruomene.
Laiškai dėl Nausėdos ir konfliktai su Ušacku
2018 m. žiemą dar nebuvo aišku, kas oficialiai sieks šalies vadovo posto, tačiau vienu iš pretendentų laikytas Ž. Pavilionis ėmėsi darbo. Jis išsiuntė laišką SEB banko akcininkams dėl galimo jų vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos kandidatavimo Lietuvos prezidento rinkimuose.
Ž. Pavilionis tvirtino, kad jam atrodo, kad tai „dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos prezidentus“.
Apie kreipimąsi Ž. Pavilionio partijos bendražygiai nieko nežinojo, o Andrius Kubilius bendrapartiečio laišką įvardijo kaip „keistą ir nelabai adekvatų situacijai“.
Vėliau paaiškėjo, kad Ž. Pavilioniui laišką rengti padėjo viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis, padėjęs valstiečiams laimėti 2016 m. Seimo rinkimus, o vėliau, dėl artimų ryšių su Sauliumi Skverneliu, vadintas „slaptuoju premjero patarėju“.
Ž. Pavilionis įsivėlė ir į konfliktinę situaciją su kitu prezidento posto siekusiu konservatoriumi Vygaudu Ušacku. Bendrapartietį jis apkaltino prorusiškumu ir nuolaidžiavimu Rusijai. TS-LKD Priežiūros komitetas tuomet konstatavo, kad Ž. Pavilionio veiksmai pažeidė tiek partijos įstatus, tiek rinkimų tvarką. Jis taip pat buvo perspėtas dėl daromos reputacinės žalos TS-LKD partijai.
Po dviejų metų Ž. Pavilionis prisipažino, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui siuntė surinktą informaciją apie V. Ušacką, dalijosi savo įžvalgomis apie viešojoje erdvėje buvusias naujienas.
Vargai dėl pagonybės
Ž. Pavilionis sulaukė Seimo etikos sargų dėmesio ir dėl savo žodžių, pasakytų apie senovės baltų religinę bendruomenę „Romuvą“. Parlamente svarstant bendruomenės pripažinimo klausimą, politikas tikino, kad KGB sovietiniais laikais darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų.
„Pasiskaitykite Dugino raštus. Jis aiškiai įvardija, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos Lietuvoje reikia sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją“, – sakė konservatorius.
„Romuva“ šį Ž. Pavilionio pasisakymą apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, o ši nusprendė, kad konservatorius pažeidė politikų etikos kodeksą. Šį sprendimą politikas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), tačiau šis Ž. Pavilionio skundą atmetė. Konservatorius šį teismo sprendimą yra apskundęs.
VYTAUTAS JUOZAPAITIS
Operos solistas ir parlamentaras V. Juozapaitis buvo vienas iš daugelio konservatorių, kurio kiekvieną paslydimą fiksuodavo ir etikos sargams raportuodavo A. Širinskienė.
2017 m. valstiečių atstovė V. Juozapaitį apskundė Etikos ir procedūrų komisijai, kad šis Rygoje dalyvavo iškilmingame koncerte, už jį gavo 1,1 tūkst. eurų honorarą ir praleido tą dieną vykusį komiteto posėdį.
„Tokia situacija, kai Seimo narys darbo laiku, tuo metu, kai vyksta posėdžiai, išvažiuoja į užsienį uždarbiauti, nesirūpina savo tiesioginėmis pareigomis, nenurodo Seimo valdybai tikrųjų išvykos tikslų, yra apgailėtina“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Dėl koncertinės ir pedagoginės veiklos valstiečiai svarstė V. Juozapaičiui inicijuoti apkaltą.
VTEK tais pačiais metais parlamento etikos sargams nagrinėti pateikė tai, kad V. Juozapaitis nenusišalino nuo klausimų, susijusių su lėšų skyrimu meno organizacijoms, kurioms jis priklauso. Taip pat V. Juozapaitis sulaukė kritikos, kad galimai darė įtaką skiriant Operos ir baleto teatro vadovą.
Tuo metu Lietuvos muzikų sąjunga stojo ginti V. Juozapaičio, tačiau vėliau į konfliktą su politiku įsivėlė ir ši organizacija. Kaip ir daugelyje istorijų su konservatoriais, taip ir čia neapsieita be A. Širinskienės rankos.
Praėjusių metų pabaigoje valstietė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Muzikų sąjunga iš konservatoriaus negali išsireikalauti užmokesčio už nakvynę Birštono „Eglės“ sanatorijoje.
Tiesa, V. Juozapaitis neigia sprukęs nesusimokėjęs, esą jis Lietuvos muzikų sąjungos renginyje Birštone dalyvavo kaip svečias, todėl ir mokėti už nakvynę neturėjo.
„Renginys vyko 2018 metais, o šiandien yra 2019 metų pabaiga, jei būtų buvusi kokia nors problema, skola, matyt, niekas nelauktų 1,5 metų. Čia viskas išlindo todėl, kad Audronės Žigaitytės-Nekrošienės (Muzikų sąjungos vadovė – aut. pastab.) finansinėje veikloje iškilo daug klausimų, aš ėmiau juos kelti, o čia yra bandymas nukreipti visą dėmesį į kitą pusę, kas yra nesuvokiama“, – kalbėjo Seimo narys.
DAINIUS KREIVYS
Buvęs ūkio ministras, kaip ir jo kolega L. Kasčiūnas, jaunystėje priklausė nacionalistinių pažiūrų partijai. D. Kreivys kurį laiką su Stanislovu Buškevičiumi buvo vienas „Jaunosios Lietuvos“ partijos vadovų.
2011 m., po trejų metų darbo A. Kubiliaus vyriausybėje, D. Kreivys atsistatydino iš ūkio ministro pareigų. Atsistatydinimo pareiškimą konservatorius padėjo po to, kai VTEK nusprendė, kad skirdamas europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo – vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Nepasitikėjimą D. Kreiviu pareiškė ir tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, jog prieš tapdamas ministru, D. Kreivys savo įmonę perdavė motinos globai.
Skandalas kilo, kai spauda paskelbė, kad D. Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdomai bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV) ir bendrovėms „Dalsta“ bei ir „Bikusta“ skirta maždaug 6 mln. litų Europos Sąjungos lėšų.
MYKOLAS MAJAUSKAS
2018 m. konservatorius buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu prieš moksleivę. „Info TV“ paskelbė prisistatyti nepanorusios merginos kaltinimą.
Pasak pranešėjos, 2013 m. ją, 18 metų moksleivę, M. Majauskas pakvietė namo, o ten apkabino per liemenį, pradėjo bučiuoti kaklą, atseginėti suknelę ir sakyti, kaip jos trokšta, koks gražus jos kūnas. Žurnalistams mergina teigė, kad ji ne vienintelė, kuria politikas bandė pasinaudoti.
„Aš žinau, kad esu ne viena. Žinau keturias merginas, kurias galėčiau įvardinti vardais ir pavardėm. Dvi tikrai buvo atsidūrusios jo bute Vokiečių gatvėje“, – pasakojo mergina.
M. Majauskas tikino, kad tokio įvykio neatsimena ir paskleistą informaciją vadino netiesa ir absurdu. Visgi savo narystę konservatorių partijoje M. Majauskas buvo suspendavęs beveik pusei metų. Politikas dėl šmeižto kreipėsi į prokurorus, tačiau jie nusprendė nepradėti tyrimo. Žlugo ir valdančiųjų iniciatyva surengti M. Majauskui apkaltą.
GINTARĖ SKAISTĖ
Aštuonioliktuoju numeriu konservatorių sąraše įrašytos Gintarės Skaistės skandalingiausia istorija nutiko dar prieš patekimą į parlamentą.
2013 m. G. Skaistė vairavo neblaivi ir įkliuvo Kauno policijos pareigūnams. Policininkams įtarimus sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis.
Politikei buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas. Kauno apylinkės teismas G. Skaistei skyrė tūkstančio litų bauda ir metams atėmė teisė vairuoti automobilį.
Kiek anksčiau G. Skaistė žurnalistams įkliuvo ir Kauno savivaldybėje gurkšnodama alkoholinius gėrimus.
Tuometinis miesto meras Andrius Kupčinskas stebėjosi, kad į tarybos posėdį po pertraukos susirinko mažai narių. Pasirodo, kad grupelė politikų poilsio kambaryje gurkšnojo gaiviuosius gėrimus bei vyną ir brendį. Tarp jų buvo ir G. Skaistė.
Vienas iš pasisėdėjimo dalyvių žurnalistams teigė, kad progos jokios nebuvo, tiesiog „tortas su šnapsu“.
KAZYS STARKEVIČIUS
2015 m. buvęs žemės ūkio ministras pakliuvo į vadinamąjį „miltų skandalą“. Portalas alfa.lt skelbė, kad nusprendęs pasirūpinti maisto daviniais vargingiausiems Lietuvos gyventojams, K. Starkevičius galėjo nepamiršti pasirūpinti ir savo asmeniniais verslo interesais.
Tuometinei žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei kilo įtarimų, kad konkursas, kas tieks miltus ir kruopas vargstantiems, surengtas nesąžiningai, todėl kol kas nepasirašoma sutartis su konkurso laimėtojais. Anot jos, konkurso nuostatose – pernelyg aiškūs ir aukšti kriterijai, pavyzdžiui, itin aukštas miltų baltymingumas.
Nustatymus, kokius produktus reikia nupirkti vargstantiems, 2012 m. pasirašė K. Starkevičius. Politikas pats yra ūkininkas ir grūdus parduodavo „Kauno grūdams“. Svarstyta, kad K. Starkevičiui galėjo būti mokama net aukštesnė negu rinkos kaina, dėl to jis ir sudėliojo konkurso sąlygas taip, kad laimėtų būtent „Kauno grūdai“.
„Aš parduodu tiems, kas moka didesnę kainą. <...> Parduodu ir jiems („Kauno grūdams“ – aut. pastab.). Nu visiems, kas duoda gerą kainą“, – aiškino K. Starkevičius.
STASYS ŠEDBARAS
A. Širinskienės nemalonę užsitraukė ir S. Šedbaras. Šių metų pradžioje valstietė apskundė konservatorių, kad šis savo ir partijos interesais tarnybiniu Seimo automobiliu išvažinėjo visą Lietuvą ir išnaudojo beveik visą jos vadovaujamo komiteto kelionių limitą – 10 tūkst. kilometrų, kurie atsiėjo 20 tūkst. eurų.
„Komitetui skiriama rida 14–15 tūkst. km. Išvažinėti 10 tūkst. tikrai yra labai daug, žinant, kad komitete yra 11 narių, o čia vienas išvažinėjo“, – stebėjosi A. Širinskienė.
S. Šedbaras aiškino, kad Seimo limuzinais važinėjo į susitikimus su rinkėjais, į kuriuos vežiojosi ir istorikę Ingridą Jakubavičienę bei rašytoją Loretą Jastramskienę, kurios pasakojo apie prezidentą Antaną Smetoną ir jo žmoną Sofiją.
Nors S. Šedbaras pats vairuoja ir savo automobilį, tačiau kelionėms po Lietuvą su knygą pristatinėjančiomis ir reklamuojančiomis moterimis nusprendė naudoti Seimo limuzinus.
Politikas kelionėms nenaudojo ir jam asmeniškai skiriamų parlamentinės veiklos lėšų, kurių kas mėnesį gauna po 1 tūkst. eurų. Nuomojantis mašiną su vairuotoju rinkoje būtų tekę sumokėti po mažiausiai 10 eurų už kiekvieną valandą ir dar papildomai susimokėti už degalus. Tad nors kelionė būtų kainavusi panašiai kaip ir Seimo mašina, parlamentarui už ją būtų tekę susimokėti iš savo kišenės.
EMANUELIS ZINGERIS
Nepriklausomybės akto signataras ir ilgametis parlamentaras labiau pagarsėjęs ne korupcijos skandalais, o savo išsiblaškymu, dėl kurio E. Zingeris yra sukėlęs ne vieną kuriozinę situaciją. Visgi pats politikas, nors ir pripažindavo, kad yra užmaršus ir išsiblaškęs, tvirtindavo, kad kai kurios istorijos – prasimanymai.
Viena tokių istorijų yra, kai E. Zingeris neva Seimo rūmuose užmiršo savo… sūnų. Politikas atžalą atsivedė į darbą, o kai baigėsi darbo diena, E. Zingeris ramiai grįžo namo, o sūnų paliko savo darbo kabinete parlamento rūmuose. Seimo darbuotojai rado vaiką ir skambino E. Zingeriui, kad šis pamiršęs jį pasiimti.
Pasakojama, kad politikas yra neradęs ir savo automobilio. Tuomet E. Zingeris skambino policijai ir tvirtino, kad jo transporto priemonė pavogta. Tiesa ta, kad politikas savo automobilį pastatė kitoje vietoje, tačiau pamiršo kur. Kitą kartą politikas bandė atrakinti ne savo, o kolegos automobilį.
Atsiimdamas bagažą Vilniaus oro uoste, E. Zingeris yra pasigedęs laikrodžio. Politikas jau norėjo kviesti pareigūnus, nes manė, kad jį kažkas apvogė. Visgi parlamentaras netrukus rado laikrodį savo kišenėje.
Taip pat teismas buvo nusprendęs iš E. Zingerio išieškoti 2,1 tūkst. litų už tai, kad jis neapmokėjo sąskaitos už šildymą. Parlamentaras tuomet teisinosi, kad niekas neperspėjo dėl neapmokėtų sąskaitų.
VILIJA ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ
2012 m. Vilniuje vyko teatro festivalis „Sirenos“, jame rodytas daug prieštaringų vertinimų sulaukęs režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“. Daugelį papiktino, kad spektaklyje Kristaus atvaizdas yra apmėtomas išmatomis.
Seimo nariai siekė rezoliucija uždrausti šį spektaklį. Viena iš iniciatyvos rengėjų V. Aleknaitė-Abramikienė spektaklį pavadino „kultūrine pedofilija“. Politikė neigiamai atsiliepė apie spektaklį gynusį tuometinį kultūros ministrą Arūną Gelūną ir siūlė menininkams prišlapinti į jo pietų lėkštę.
„Ponai menininkai, jeigu mūsų kultūros ministras yra toks laisvamaniškas žmogus, tai gal pabandykite atlikti tokį performansą: pietaujančiam kultūros ministrui prišlapinkite į lėkštę ir pasakykite, kad tai yra jūsų meninė saviraiška. Pažiūrėsime, ar jam tai patiks“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo politikė.
ANDRIUS VYŠNIAUSKAS
Konservatorių rinkimų štabo vadovas ir kandidatas į Seimą Andrius Vyšniauskas prieš daugiau nei dešimt metų sulaukė nemalonumų dėl savo replikos socialiniuose tinkluose.
2009 m. Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovavo Sasha Song, kuris savo dainą atliko anglų ir rusų kalbomis. Tai itin nepatiko tuo metu jaunųjų konservatorių lyderiu buvusiam A. Vyšniauskui.
„Nu kas per %&$#@&*^%... nesikeikus. Tas išgama, kursai Lietuvą atstovauja, ne tik užsivadino kažkokiu nesąmoningu vardu, bet dar išdrįso rusiškai užgiedoti. Jokios savigarbos. Kodėl štai balkaniečiai sugeba savomis kalbomis dainuoti? Kodėl sugeba tautinius rūbus užsidėti, nacionalinius šokius sutrypti, o štai mes ėjome ėjome ir priėjome prie to, kad prabilome matuškos šnekta... tfu... visą vakarą sugadino...“, – tuomet socialiniame tinkle rašė A. Vyšniauskas.
Vėliau šis įrašas buvo pašalintas, A. Vyšniauskas atsiprašė Sasha Song ir pasitraukė iš jaunųjų konservatorių lyderio posto.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
Kitų partijų kandidatų skandalų apžvalga:
Socialdemokratų gretose – skandalingi politikai: lydi teistumo ir įtartinų kelionių šleifas
Lenkų rinkimų akciją lydintys skandalai – nuo Georgijaus juostų iki pietų už valstybės pinigus
„Laisvės ir teisingumo“ gretose – skandalingi politikai: postus prarado dėl kyšių ir stikliuko
