Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 proc., sako prezidento atstovė.
„Jeigu mes neužšaldome kainų šiame lygyje (24 centų už kilovatvalandę – BNS), tai reiškia, kad elektrą nuo sausio branginame 40 proc. ir dar 40 proc. – nuo liepos. Taip dabar yra sukonstruoti įstatymai“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.
Anot jos, prezidentūros skaičiavimais, kuriuos ji pateikė Vyriausybei, valstybė yra pajėgi priimti tokį sprendimą.
„Gali būti visokių svarstymų, gali būti visokių kalbėjimų, bet aš norėčiau referuoti į Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurią mes turime ir kuri labai aiškiai pasako, kad biudžeto rengimas yra Vyriausybės kompetencija ir pareiga. Kai Vyriausybė parengs biudžeto projektą, tada ir atsakys į visus klausimus, kas gali būti, kas negali būti ir kas bus.
<...> Man visi šie išankstiniai pozicijų užsiėmimai kaip politinio proceso žanras yra suprantami, bet nelabai matau didelės vertės. Nes būdų užtikrinti savo šitų pažadų įgyvendinimą prezidentas nelabai turi.
Tai gali atsitikti taip, kad žmonės, kurie tuos pasisakymus įvertins kaip pažadus, liks nusivylę. Aišku, tada visada bus galima apkaltinti Vyriausybę. Gal toks ir tikslas“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Vyriausybė ruošia biudžetą tikrai atsakingai, rūpestingai ir pateiks tokį siūlymą, kuris, mūsų manymu, subalansuos daugybę užduočių, kurias reikia vienu metu spręsti“, – pridūrė ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda prieš savaitę teigė, jog elektros kaina turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensacijų turėtų sulaukti visi gyventojai. Tačiau, pasak jo, premjerės pasiūlymai buvo susiję su kiek didesnėmis kainomis.
Antrąjį šių metų pusmetį valstybė gyventojams moka iki 9 centų kompensaciją, be ne mažiau kaip iki 24 centų.
Verslas turi galvoti apie rizikas ir apsidrausti
Pasak Vyriausybės vadovės, Itin didelių energijos kainų slegiamas ir valstybės paramos prašantis verslas taip pat turi galvoti apie rizikas ir nuo jų apsidrausti.
„Negalima sėdėti ir tikėtis, jog visą laiką valstybė, kada ateis sunkesnis metas, mokės kompensacijas, o kada yra geras metas, tai tada yra labai gerai uždirbti nemažą pelną ir džiaugtis puikia ekonomine padėtimi. Reikia taip pat ir apie rizikas galvoti ir kartais dėl tų rizikų taip pat ir apsidrausti“, – sakė ji.
„Mes ieškosime sprendimų ir visuomenei, ir verslui, kaip tą laikotarpį lengviau praeiti, bet visi turi suprasti, kad Vyriausybė neturi nieko, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė pabrėžė, jog Vyriausybė turi parengusi nemažą verslui skirtą pagalbos priemonių paketą, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skirtas verslo naudojamų energetikos šaltinių transformacijai.
„Visų pirma pagrindinis akcentas yra į transformaciją, o ne į tai, kaip kompensuoti padidėjusius kaštus. Tuomet galbūt kažkuriuo metu reikėtų pradėti diskutuoti, kad Vyriausybė turėtų kompensuoti padidėjusius darbo užmokesčio kaštus, dar gal žaliavų kažkokius kaštus, ir tada jau aš nebežinau, kur yra verslas“, – sakė premjerė.
Ji taip pat teigė, kad pagrindinis Vyriausybės rūpestis yra energijos gamybos pajėgumų didinimas.
„Lietuvos pagrindinė problema yra per maža generacija ir čia yra pagrindinė Vyriausybės darbo kryptis“, – sakė premjerė.
