Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su visų į Seimą išrinktų partijų atstovais. Pirmieji į S. Daukanto aikštėje esančius rūmus atvyko rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė.
„Pasikalbėjom su prezidentu apie situaciją, išgirdom sveikinimus ir pasiūlymą toliau bendradarbiauti“, – po susitikimo su šalies vadovu kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, niekada nebuvo konceptualaus ginčo dėl gerovės valstybės įgyvendinimo, nes, anot galimai būsimos premjerės, tai „nėra užvadinimo klausimas, o turinio klausimas“.
„Kas skaitė mūsų programą, o prezidentas, iš pokalbio, galima suprasti, kad mūsų programą skaitė ir yra susipažinęs, matys, kad esminės prieštaros nėra ir būti negali. Tai, ką mes bandėme pabrėžti visos kampanijos metu, kad gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo, o ką mes pirmiausiai norėtume pasiekti, tai atkurti pasitikėjimą tiek pačia politika, tiek politiniais sprendimais“, – teigė I. Šimonytė.
Jos tvirtinimu, gerovės valstybė talpina pasitikėjimą, stiprias viešąsias paslaugas, įtrauktis, atskirties mažinimą.
G. Landsbergio teigimu, prezidentas pirmiausia klausė apie principus, kuriais bus grįstos derybos dėl valdančiosios koalicijos.
„Į derybas ateiname be raudonų linijų, kad esame pasiruošę išklausyti koalicijos partnerius. Kažkokių ministerijų, postų ar pozicijų sau nesame numatę, pirmiausia norime išgirsti ką mato galimi koalicijos partneriai“, – pasakojo konservatorių lyderis.
I. Šimonytė, kad frakcijų dydis pradinei diskusijai dėl postų dalybų svarbios, bet daug svarbiau yra „darbai ir žmonės, kurie tuos darbus gali padaryti“.
„Jeigu atsitiktų taip, kad kažkokia galima koalicijos partnerė pasiūlytų kandidatą į ministeriją, į kurią ir mes pasiūlėme kandidatą, bet tas [jų] kandidatas turėtų didesnį pasitikėjimą visuomenėje ir mano vertinimu tai būtų geresnis kandidatas, man nebūtų didelė problema, kad tas kandidatas nėra Tėvynės sąjungos kandidatas“, – teigė I. Šimonytė.
I. Šimonytė pažymėjo, kad partijoms nebūtų sunku sutarti dėl ekonominių klausimų, valdžios vaidmens visuomenės gyvenime.
„Yra labai nemažai sutarimo taškų, pirmiausia kalbant apie viso ko suvalstybinimą, ką matėme pastarojoje kadencijoje, kai buvo tikima, kad viskas, kas valstybinio, geriau kažkodėl veikia, nors dažnai neįvertinama, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams ir kad mokesčių mokėtojai garantuoja už nuostolius tokio eksperimentinio, jei jie nesėkmingi, čia mes turime labai panašų matymą“, – teigė I. Šimonytė.
„Kur veikia rinka arba arba kur reikia kitokių valstybės intervencijos priemonių, reguliavimo, mokesčių, antimonopolinių įstatymų, tą valstybė turėtų daryti ir mestis į verslą valstybė turėtų tik pačiu paskutiniu kraštutiniu atveju. Čia, matyt, mes neblogai sutariame. Manau, kad neblogai sutariame tuo požiūriu, kad reikia kuo mažiau gniuždyti ar pančioti žmones reikalavimais, kurie nekuria didelės pridėtinės vertės, o tik biurokratinį ar administracinį srautą“, – kalbėjo konservatorių sąrašo vedlė.
Prezidentas išsakė lūkestį, kad partijos pasirašys susitarimą dėl švietimo ateities, o šiame kontekste svarbiausia, kad būsimasis švietimo ministras turėtų didelį visuomenės pasitikėjimą, teigė I. Šimonytė.
„Prezidentas jau anksčiau yra indikavęs švietimo susitarimą ir pareiškė, kad toks susitarimas bus pasiektas, kadangi mes tikimės, kad tai bus pasiekta, nėra didelio ginčo“, – sakė I. Šimonytė.
Konservatorių sąrašo vedlė pažymėjo, kad visos derybas dėl koalicijos pradedančios dešiniosios partijos švietimą įvardijo prioritetu, ir tai „parodo, kaip svarbu tas problemas pradėti pagaliau spręsti“.
„Mums nereikia švietimo ministro, kuris būtų savas partijai, mums reikia švietimo ministro Lietuvai. <...> Be jokios abejonės, mes turime galimų kandidatų, turbūt galimų kandidatų turi ir kitos partijos, ir mūsų tikslas būtų turėti geriausią kandidatą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Čia reikės sutelkti ir kitas politines jėgas, ne tiek darbui, kiek susitarimui dėl darbo, kad po kitų rinkimų ar dar kitų nepradėtų vėl vykdyti naujos švietimo reformos ir mes nutiesę bėgius kažkiek laiko tais bėgiais važiuotumėm, kad galėtumėm pasimatuoti rezultatą, kuris ateis geriausiu atveju po kokių dešimties metų ir apie tai riekia galvoti“, – pažymėjo I. Šimonytė.
„Čia reikia galvoti apie žmogų per tą prizmę, ar jis gali tokį pasitikėjimą turėti ir ar gali tokį procesą valdyti“, – apie galimą kandidatą į švietimo ministrus sakė konservatorių atstovė.
I. Šimonytė teigė, kad naujų mokesčių nuo kitų metų pradžios neturėtų atsirasti, nes valstiečių biudžete tokių dalykų nėra numatyta, o naujoji Vyriausybė nespės tinkamai paruošti, aptarti ir diskutuoti naujų mokesčių, o jiems, anot I. Šimonytės, šiuo metu ir nėra poreikio.
Iki šiol opozicijoje buvę konservatoriai sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus iškovoję 50 mandatų ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime. Konservatoriai kviečia telktis ir kitas partijas.
