Ilgai trukus aršioms diskusijoms, ar reikėtų leisti įsigalioti numatytoms pataisoms, kad vaistinėse privalo dirbti vaistininkas, ar jas keisti leidžiant jiems farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliu, pasiūlyta tiksliau apibrėžti, kokiose vietovėse galėtų būti tokia nuotolinė priežiūra.
Pataisos numato, kad miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, taip pat miestelių, viensėdžių ir kaimo vaistinėse, nesant vaistininko, savarankiškai galės dirbti farmakotechnikai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.
Juos ryšio priemonėmis turės prižiūrėti vaistininkai. Vienas vaistininkas taip galės prižiūrėti ne daugiau kaip tris padėjėjus.
„Telieka pasidžiaugti, kad surastas kompromisas ir tos baimės, kurios buvo išsakomos, kad ypač mažesniuose miesteliuose ir gyvenvietėse, kaimuose neliks vaistinių, jos lieka, nes pagal įstatymą numatyti tam tikri gyventojų kiekiai, kuriose gyvenvietėse galės dirbti farmakotechnikai, kurios galės vaistininkai pakonsultuoti per nuotolį.
Kita baimė buvo, kad verslininkai piknaudžiauja tuo, kad gali įdarbinti farmakotechnikus, kuriems nustato mažesnius atlyginimus, ir tokiu būdu dirbtinai mažindami vaistininkams. Taigi išlieka tai, kad didesniuose miesteliuose, miestuose, rajonų centruose, didesnėse vaistinėse turėtų dirbti ir vaistininkas, ir farmakotechnikas. (...) Siūlau sudaryti galimybes tiems žmonėms, kurie kažkada įgijo farmakotechniko specialybę, tęsti savo veiklą ir tokiu būdu ramiai pabaigti savo karjerą“, – projektą palaikydamas kalbėjo Seimo narys Edmundas Pupinis.
Įžvelgia kaimo gyventojų diskriminaciją
Tačiau ne visi buvo patenkinti ir tokiu kompromisiniu variantu. Parlamentarė Agnė Širinskienė teigė, kad Seimas tokiu sprendimu tik imituoja rūpestį regionais ir taip tik bus atitolintos kokybiškos farmacinės paslaugos nuo jų gyventojų.
„Visokių dalykų būna šalyse įgyvendinant Europos direktyvas, bet tokio cirko, kad direktyva galiotų miesto vietovėje, bet būtų neįgyvendinta kaimiškoje. Kokią žinią mes pasiunčiame žmonės? Tai, kad miesto žmogus gauna europinius standartus atitinkančias vaistininko paslaugas, tokias, kokias Europos Sąjunga numato, kad būtų gaunamos visose valstybėse narėse.
Tuo metu kaimo gyventojams, kurių sveikata ir taip yra blogesnė, yra daug problemų su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, mes pasakome, kad jie gauna kitokias, ne tokias kaip nustato ES, sveikatos priežiūros paslaugas, jei kalbama apie farmacines paslaugas. (...) Tokį sprendimą šiandien priiminėjate, (...) diskriminuodami kaimo gyventojus. Ir čia kalbame, kad yra regionų plėtra, pasiūlant blogesnes paslaugas“, – kritiką žėrė Seimo narė.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad šiuo metu rastas geriausias kompromisas iš blogiausių pasiūlymų. Ji sakė nesanti įsitikinusi, kad nėra teisinga apriboti galimybes farmakotechnikams dirbti miestuose, kur gyvena virš 3 tūkst. gyventojų:
„Kai kur miestuose mes turime 3 tūkst. 200 gyventojų, 3 tūkst. 700 gyventojų ir tikrai pritraukti į tuos mažesnius miestus savo srities specialistų yra kartais sudėtinga ir dėl to gali mažėti vaistinių paslaugų prieinamumas.“
Matulas: įstatymas apgina regionus
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, šis įstatymas kaip tik apgina regionus, kaimus, farmakotechnikus.
„Direktyva numato, kad valstybė turi įvesti kontrolės mechanizmą, jį turi pasiūlyti pati šalis. Tai mes visiems farmakotechnikams nuo liepos 1 d., kurie baigė studijas iki 2006 m., įvedame tiesioginę darbo kontrolę. Tik tie kurie baigė anksčiau, turi didelį stažą kaimo vietovėse, kur gyvena 3 ir mažiau tūkst. gyventojų, leisime dirbti prižiūrint nuotoliniu būdu“, – aiškino Seimo narys.
Tokiai Farmacijos įstatymo pataisai pritarė 72 parlamentarai, prieš balsavo 3, susilaikė 37 Seimo nariai.
Komisija pradėjo tyrimą
Etikos ir procedūrų komisija antradienį nutarė pradėti tyrimą, ar nebuvo pažeistas Seimo Statutas svarstant įstatymo pataisas. Komisija sprendimą turėtų priimti trečiadienį.
Seimo posėdžiui pirmininkavusio Jurgio Razmos teigimu, jeigu komisija nutars, kad buvo padarytas pažeidimas, Seimas pataisas svarstys iš naujo.
Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004–2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.
