Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis mano, kad atvykėlių Lietuvoje yra gerokai daugiau, negu išties yra užsiregistravusių, ir sako, kad reikėtų kontroliuoti dar atidžiau ir sužiūrėti juos visus, nes tie skaičiai gali būti daug didesni ir stulbinantys. Ką jūs galvojate?
E. Gudzinskaitė: Kad yra neteisėtų migrantų, kažkur pasislėpusių, žinoma, tokių yra, bet kiek aš girdžiu, kokius skaičius kai kurie žmonės paskelbia viešai, tai tikrai yra nerealu. Mūsų šalis yra nedidelė, pasieniečiai labai daug dirba, kadangi dabar Lenkija vykdo sienų kontrolę.
Sienos priežiūra ir policija yra informuota apie tai, kaip tuos užsieniečius tikrinti. Valstybinė darbo inspekcija – prasmukti nepastebėtam per mūsų kontrolės filtrą į Lietuvos teritoriją yra labai sunku, nebent sėdėsi miškuose, niekur nelįsi ir ten kažką veiksi, bet mes turime erdvę be vidaus sienų – visą Šengeno erdvę.
Tad rizika, kad atvykusi į Lietuvą dalis asmenų neteisėtai išvyksta į kitas Europos valstybes ir ten apsistoja, yra didelė. Vis dėlto, aš nekalbėčiau apie tokius skaičius, nes girdėjau, neva vos ne trečdalis visų užsieniečių čia yra neteisėtai, vos ne 100 tūkst. – tai yra nerealus skaičius. Aš jo patvirtinti negalėčiau, nes mes tada juos turėtume aplinkui tiesiog jausti.
Užsiminėte apie užsieniečius, kurie buvo atvykę ir išvyko, panašios kalbos girdimos ir apie ukrainiečius, kurie buvo atvykę į Lietuvą dar prieš keletą metų, o po to, kai prasidėjo karas, išvyko į kitas šalis. Kodėl išties tiek nemažai ukrainiečių paliko Lietuvą ir išvyko?
E. Gudzinskaitė: Problemų įvairių. Dalis ukrainiečių, atvykusių, po kelių mėnesių sugrįžo į Ukrainą, pamatę, kad ten vis dėlto nėra visiško bombardavimo ir gyventi įmanoma. Labai daug sugrįžo, kiti išgirdo informaciją, kad išmokos geresnės kitose Europos valstybėse, ir pervažiavo ten, bet mes matome, kad dabar kitos valstybės jau tas išmokas užbaigia, jau reikalauja, pavyzdžiui, Vokietijoje, kad tu kalbėtum vokiškai, o tai sudėtinga išmokti.
Dalis dabar vėl migruoja atgal pas mus – mes matome tą parvykimą atgal. Vienareikšmiškai sakyti, kad iš mūsų tik išvyksta, negalėčiau. Matome, ypač pastarąjį pusmetį, kad ukrainiečių, čia gavusių laikiną apsaugą, skaičius vėl auga. Turėjome 45 tūkst. pavasarį, dabar jau turime 49 tūkst.
Jeigu grįžta atgal į Lietuvą, ar jiems dar reikia tvarkytis kažkokius papildomus dokumentus? Kokios ten būna sąlygos?
E. Gudzinskaitė: Reikia vėl gauti leidimą gyventi, yra skaitmeninis leidimas, labai paprasta. Tiesiog reikia užsiregistruoti Migracijos departamente.
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis ragina gerai patikrinti, kurie iš tų 24 tūkst. atvykėlių iš tiesų yra čia atvykę, o kurie ne. Verslininkas sako, kad vien tik tai, ar imigrantas dirba, ar nedirba, dar neparodo realios situacijos. Ką atsakytumėte į šias pastabas?
L. Perevičiūtė: Kontrolė iš dalies vyksta. Sutinku su Evelina, kad pas mus institucijos dirba tikrai neblogai. Yra sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje dalyvauja ir mūsų pasieniečiai, ir Darbo inspekcija, ir „Sodros“ atstovai, yra keičiamasi informacija.
Aš irgi abejočiau, kad yra tokie dideli kiekiai žmonių, kurie neteisėtai yra Lietuvoje. Jau vien žiūrint į tai, kad Lietuvoje yra gana sunku dirbti vien tik nelegaliai ir sunku atsiskaitinėti vien tik grynaisiais pinigais.
Yra labai daug pas mus sisteminių dalykų, kur išgyventi nesant sistemoje yra gana sudėtinga. Kvescionuočiau tą skaičių, bet bendradarbiavimas tarp institucijų vyksta jau kurį laiką, yra sukurta ta tarpinstitucinė darbo grupė. Atrodo, kad mažėja nustatytų nelegaliai dirbančių asmenų.
Kodėl mums sudėtinga juos išlaikyti čia, kad jie dirbtų? Skaičiai didžiuliai, ir ne vienas ekspertas yra paskaičiavęs, kiek mes gautume lėšų į biudžetą, jeigu sėkmingai juos išlaikytume, bet labai daug jų išvyko į kitas Vakarų šalis. Kas čia buvo blogai?
L. Perevičiūtė: Aš irgi nesakyčiau, kad labai daug jų išvyko. Jų labai daug vis dar čia yra, ir šiaip, labai daug jų moka mokesčius į biudžetą. Mes tikrai matome, kad nuo karo pradžios yra sumokėta daugiau negu 330 mln. į Lietuvos biudžetą – neseniai žiūrėjau šį skaičių.
Tai, kad pas mus yra 49 tūkst. laikiną apsaugą turinčių asmenų, yra tikrai gana dideli skaičiai. Šiaip Europos Sąjungoje mes vis dar esame tarp lyderiaujančių. Šalia to reikia turėti omenyje, kad dalis tų ukrainiečių neišvyko. Jie tiesiog pakeitė savo pagrindą gyventi Lietuvoje.
Dalis jų perėjo į gyvenimą darbo pagrindu, dalis – į studijų pagrindą, nes tai yra galbūt labiau užtikrintas, stabilesnis jų pagrindas gyventi. Jie tuomet žino, kiek laiko čia gali būti, kokios sąlygos ir panašiai, nes laikina apsauga turi laikinumo ir neapibrėžtumo aspektą, kas jiems šiek tiek trukdo integruotis.
Dalis juda todėl, kad juda šeimos nariai, giminės – jie vis tiek juda bendruomenėmis. Ten, kur nusistovi tam tikri regionai, dalis pajuda. Pavyzdžiui, mes matome, kad pas mus didžioji dalis yra atvykusi iš tam tikrų regionų, daugiau iš Rytinės Ukrainos.
Žmonės vis tiek juda pas savo bendruomenę ir pas savo aplinką. Aš tikrai nemanau, kad integracinė sistema nesuveikė ar kad mes turėjome kažką daugiau pasiūlyti. Jie tik dabar pereina į tokią stadiją, kur pradeda mąstyti apie labiau ilgalaikį savo planą.
Tik atvykus, lygiai taip pat kaip ir Baltarusijoje savo laiku po riaušių ir po tų rinkimų, jie atvyko ir kurį laiką yra tam tikroje neapibrėžtumo būsenoje vien dėl to, kad jie tikisi, kad tuoj baigsis neramumai valstybėje ir jie tuoj grįš.
Nemanau, kad buvo galima juos greičiau integruoti. Jie tikrai labai greitai pradėjo dirbti, labai greitai vaikai pradėjo eiti į mokyklas. Mūsų įtraukimo lygis į mokyklas, į švietimo sistemą, tikrai yra vienas geriausių Europoje.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
