Pernai rugsėjį Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas gavus informaciją, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Pats asmuo teisėsaugoms pareigūnams buvo žinomas.
Tyrimą dėl brangaus nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.
Tyrimo metu nustatyta, kad didelės vertės dviejų sklypų bei gyvenamojo namo įsigijimo asmuo negali pagrįsti nei savo, nei jo artimo giminaičio, kurio vardu šis turtas ir buvo įregistruotas, teisėtomis pajamomis, todėl įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl šio turto konfiskavimo valstybės naudai.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, Seimas priėmė 2020 metais. Jame įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.
Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.