R. Kaunas, komentuodamas prezidento reakciją, nedaugžodžiavo, bet vylėsi, kad šalies vadovą jo kandidatai įtikino.
„Manau, kad prezidentas gal išsakys savo poziciją pats. Aš suprantu, kad komanda įtikino“, – sakė jis.
„Į klausimus atsakiau, prezidentas žadėjo apsispręsti labai greitai“, – pridūrė R. Kaunas.
Tiesa, galimų viceministrų pavardžių socdemas dar neatskleidė.
„Komanda, kaip ir kalbėjau visada, yra tokia, kad gebėtų ir tęsti darbus, ir turėtų kompetencijų“, – kalbėjo R. Kaunas.
Paklaustas, ar tikėtina, kad jo komandoje bus ir buvusios ministrės Dovilės Šakalienės buvusios komandos narių, politikas neslėpė: „Tikėtina.“
Paklaustas, ar prezidentas išsakė dėl viceministrų kokius nors reikalavimus, R. Kaunas atkirto, kad ne ir esą prezidentas to daryti neturėtų.
„Ne ir nemanau, kad prezidentas turėtų išsakyti reikalavimus. Mes tiesiog valstybiškai aptarėme galimas kandidatūras, kurias aš dar bet kuriuo atveju turėsiu aptarti ir partiniu lygiu“, – teigė R. Kaunas.
Šis susitikimas buvo numatytas prezidento darbotvarkėje.
Prieš susitikimą su prezidentu, susitiko ir su premjere
Prieš antrąjį susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda, kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas gynybos klausimų atvyko aptarti su premjere Inga Ruginiene.
„(Atvykau – ELTA) pas premjerę, aptarsime Krašto apsaugos ministerijos (KAM) situaciją. Tiesą sakant, net nežinau, kokia bus informacija pateikta. Visiškai darbinis vizitas“, – žurnalistams prie Vyriausybės penktadienį teigė R. Kaunas.
„Apie viceministrų kandidatūras mes jau diskutavome, čia yra darbinis susitikimas“, – akcentavo jis.
Kandidato teigimu, Prezidentūros susirūpinimas potencialia jo komanda rodo valstybišką šalies vadovo požiūrį.
„Viceministrų kandidatūros nėra derinamos, yra normalus Prezidentūros susirūpinimas, kad komanda būtų profesionali, kad vyktų darbų tęstinumas. Tai, manyčiau, yra valstybiškas požiūris“, – tikino R. Kaunas.
„Man atrodo, prezidentas yra susirūpinęs dėl visų ministerijų ir viešojoje erdvėje matome tą susirūpinimą“, – pabrėžė jis.
Galimų viceministrų pavardžių neatskleidžia
Tuo metu paklaustas, ką skirtų viceministrais, kandidatas sako kol kas negalintis to atskleisti. Pasak jo, pirmiausia reikia sulaukti šalies vadovo sprendimo, ar jis bus paskirtas krašto apsaugos ministru.
„Kol kas negaliu atskleisti todėl, kad aš dar pats ne ministras. Žmonės bus profesionalūs“, – sakė R. Kaunas.
„Pirmiausia prezidentas turėtų sužinoti, priims sprendimą. Jeigu aš tapsiu ministru – tada aš irgi galėčiau priimti sprendimą. Logika turėtų būti tokia“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, penktadienio popietę G. Nausėda dar kartą susitiks su R. Kaunu.
Apie tai, jog planuojamas antras kandidato į KAM vadovus ir šalies prezidento susitikimas, ketvirtadienį užsiminė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius. Kaip skelbė naujienų portalas LRT.lt, antrojo susitikimo tikslas – išgryninti, kaip atrodytų R. Kauno komanda, jei jis būtų paskirtas ministru.
Tuo metu pats kandidatas R. Kaunas patvirtino, kad prezidentas išties prašė pateikti formuojamos viceministrų komandos pavardes.
Kaunas kol kas dar ne ministras
Pirmadienį kandidatas į krašto apsaugos ministrus R. Kaunas buvo susitikęs su prezidentu G. Nausėda. Tuomet jo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, jog sprendimą dėl R. Kauno galimybės eiti KAM vadovo pareigas šalies vadovas priims įvertinęs visus aspektus.
Anot R. Kauno, susitikimas su prezidentu esą buvo konstruktyvus. Prezidentas jam turėjo daug klausimų, į kuriuos R. Kaunas teigia atsakęs.
„Tikiuosi, kad pavyko atsakyti į įvairius klausimus, kurių tikrai buvo nemažai, ir išsklaidyti visas prezidento buvusias abejones. Kaip minėjau, išdėsčiau savo prioritetus, savo matymą, savo viziją. Suprantu, kad dabar ypatingai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą ir komandos, kiek įmanoma, išlaikymą“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Vienas iš prioritetų yra darbas su buvusia komanda, kurį aš jau esu pradėjęs. Šnekamės, kalbamės, žiūrėsim, kaip mums pavyks judėti toliau“, – pridūrė jis.
R. Kaunas susilaukė daug kritikos dėl patirties stokos, mat į Seimą pateko tik pernai, o gynybos srityje dirba vos gerą mėnesį – rugsėjo 26 d. pradėjo darbą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
R. Kaunas pripažįsta sulaukęs prezidento klausimų dėl patirties, bet viliasi išsklaidęs abejones.
„Be abejo, vienas iš klausimų buvo patirties klausimas. Tikiuosi, kad man pavyko prasklaidyti tas abejones“, – kalbėjo socialdemokratas.
Politikas leidžia suprasti, kad kompetencijų skyles galėtų užlopyti gera komanda.
„Esu jau ir viešojoje erdvėje ne kartą minėjęs, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (dirbau – red. past.) taip, tik pusantro mėnesio, tačiau didesnis gyvenimo laikotarpis, visgi, buvo informacinių technologijų komandos formavime. Šalia turint kvalifikuotus, konkrečios srities specialistus, kiekvienas vadovas geba priimti reikiamus ir teisingus sprendimus su tų specialistų patarimais“, – dėstė jis.
Atsakė dėl patirties stokos
Formuojant Vyriausybę, R. Kauno pavardė ne kartą skambėjo, kaip variantas vadovauti Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ar Susisiekimo ministerijai. Galiausiai socdemai R. Kauną delegavo kandidatu į krašto apsaugos ministrus.
Paklaustas, kodėl vos mėnesį išdirbęs gynybos sirtyje, taip nori tapti ministru, R. Kaunas atkirto: „Tai, kad mano pavardė minima, nereiškia, kad aš labai noriu būti krašto apsaugos ministru, bendrąja prasme ministru.“
„Tik atkreipčiau dėmesį, kad visos ministerijos yra techninės. Taip kad techninių žinių, inžinerinių žinių, supratimo aš turiu ir tai turbūt yra vienas pagrindinių momentų, kodėl mano pavardė yra minima. Bet kad aš asmeniškai labai ypatingai veržčiausi, to tikrai nėra“, – tikino jis.
R. Kaunas – telekomunikacijų inžinierius. 11 metų dirbo paties įkurtos programinės įrangos bendrovės „Inkodus“ direktoriumi.
Socialdemokratas nurodė, kad yra vienintelis savo įmonės akcininkas. Bendrovei esą vadovauja samdoma direktorė, R. Kaunas teigė valdyme nedalyvaujantis.
KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Įvardijo, kokiais kriterijais Nausėda vertins Kauną
Savaitės pradžioje prezidento patarėjas Deividas Matulionis įvardijo, kokiais kriterijais G. Nausėda vertins kandidatą į krašto apsaugos ministrus. Pirmiausia – nuoseklumas gynybos finansavimui.
„Tinkamas gynybos finansavimas, suvokiant, kad tai yra absoliutus valstybės prioritetas. Visi turime suvokti, kad tai įsipareigojimas laisvei ir nepriklausomybei. Jokių dvejonių dėl to neturi būti“, – kalbėjo D. Matulionis.
Antra – įsipareigojimas Valstybės gynimo tarybos (VGT) užsibrėžtus 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti grynajai gynybai, o ne kitoms su gynyba susijusioms išlaidoms.
„Todėl gynybos finansavimas yra apibrėžtas labai aiškiai NATO sprendimu, kurio privalome tvarkingai laikyti. Jokių čia neturėtų būti interpretacijų ar bandymų išplauti šį įsipareigojimą“, – komentavo prezidento patarėjas.
Trečias kriterijus – statoma infrastruktūra Vokietijos brigadai Lietuvoje.
„Nepamiršti, kad tai bus didžiausias visų laikų infrastruktūros projektas, todėl visidarbai turi būti pabaigti laiku ir skaidriai. Tikimės būsimo ministro dėmesio būtent šiam projektui kaip vienam iš svarbiausių projektų“, – teigė D. Matulionis.
Ketvirtas kriterijus, anot D. Matulionio, – „tinkamas, savalaikis ir skaidrus reikalingų karinių įsigijimų procesas“.
„Prezidentas priims sprendimą įvertinęs visus aspektus“, – pridūrė jis.
„Ši savaitė ir bus ta lemiama savaitė“, – teigė D. Matulionis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
GĖDA, VISUS 8M
